šildymas

Vilniečio Milanijaus bute dabar – plius 20. Dar prieš kelias dienas buvo tik 16, mat prieš savaitę centrinis šildymas sostinėje išjungtas. Tačiau atvėsus orams lauke, miesto valdžia persigalvojo – nuo šiandien radiatoriai vėl šyla. Milanijus tikina, kad dabar ir buto gyventojams, ir visiems augintiniams gerokai smagiau. Tiesa, privalomai šildymas atnaujintas tik miesto darželiuose, mokyklose ir gydymo įstaigose. Daugiabučiai šyla tik tada, jeigu tam pritaria daugiau kaip pusė gyventojų.

Atšalus orams, Vilniaus valdžia nusprendė nuo penktadienio vėl įjungti centralizuotą šildymą. Tuo metu Klaipėda ir Šiauliai ketvirtadienį baigia šildymo sezoną, o kiti didmiesčiai šildymo sezono atnaujinti kol kas neplanuoja. „Atsižvelgusi į gyventojų prašymus ir įvertinusi orų prognozes, kurios žada, kad temperatūra gali ir vėl nukristi žemiau nulio, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuo balandžio 15 dienos pratęsti šildymo sezoną“, - pranešė Vilniaus savivaldybė.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto duomenimis, tik kiek daugiau nei 20 proc. lietuvių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą organizmui. Gydytojų bei mitybos specialistų teigimu, skubantys biuro darbuotojai itin dažnai pietums renkasi maitinimosi įstaigose siūlomą maistą arba parduotuvėje esančius pusgaminius, neatsižvelgdami į jų sudėtį, bet siekdami kuo greičiau numalšinti alkį.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Klimatologai griebiasi už galvų. Šis vasaris šilčiausias per pastaruosius du šimtus metų. Vidutinė mėnesio temperatūra pasaulyje nuo praėjusių metų šoktelėjo beveik pusantro laipsnio. O itin ryškūs pokyčiai – Europoje. Šiaurinėje žemyno dalyje fiksuojamas net 10 laipsnių pakilimas. Nors Lietuvoje vasaris ir nebuvo rekordinis, užfiksuotas 6 laipsnių nukrypimas nuo normos. Klimato kaitą stebintys specialistai įžvelgia dvi permainų priežastis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai 40 proc. mažesnės nei sausį. Šį vasarį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie +1 0C šilumos, sausio mėnesį buvo apie –7,5 0C šalčio. Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, vasario mėnesį vidutiniškai išleis 67 eurus.

Nepaisant beveik dukart šiemet išaugusios dujų kainos Druskininkams, šiluma miesto vartotojams nuo kovo atpigs 18,4 procento. Kainų komisija ketvirtadienį patvirtino naujas „Druskininkų šilumos“ kainas, BNS pranešė komisijos veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė. „Pagal naujas Druskininkų savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainos dedamąsias šilumos kaina vidutiniškai turėtų mažėti daugiau nei 1 centu už kilovatvalandę“, - BNS sakė A.Griškonytė.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad dėl ypač šalto oro šį sausį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 35 proc. daugiau šilumos nei 2015-ųjų sausį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Šilumos kaina Vilniuje, peržiūrėjus dalį jos dedamųjų, nuo kovo laikinai turėtų sumažėti maždaug 1 proc., skaičiuoja Kainų komisija. Tačiau ar šilumos kaina bus mažesnė ir kitą šildymo sezoną, paaiškės po to, kai visa kaina bus peržiūrėta iš esmės. Kainų komisija penktadienį spręs dėl laikinos „Vilniaus energijos“ šilumos kainos, tačiau dėl klaidų grąžins ją Vilniaus savivaldybei. Jei miesto taryba per mėnesį nepatvirtins, Kainų komisija kainą nustatys vienašališkai.

 Gindamas vilniečių šilumos vartotojų interesus, Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien kreipėsi į „Vilniaus energiją“ kontroliuojantį akcininką „Veolia Environnement VE SA“ ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK) - dėl nepagrįstos šilumos bazinės kainos.

Didžiausią sąskaitą už centralizuotai tiekiamą šilumą gruodį gavo kai kurie Palangos gyventojai, o mažiausią - Mažeikių, rodo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenys. Brangiausiai mokančių vartotojų sąskaitos per metus - gruodį, palyginti su 2014 metų gruodžiu, sumažėjo 14 eurų (8,2 proc.), o mažiausiai mokančiųjų - vidutiniškai 13 eurų (2,5 karto). Bene brangiausiai už 60 kv. metrų ploto butą turės mokėti Palangos Kretingos gatvės namo gyventojai - 174,79 euro (1,4 proc.

 Kol vieni kankinasi šaltyje ir nespėja kasti sniego, Klaipėdoje vieno daugiabučio gyventojai po namus sukasi trumpomis rankovėmis, o naktį miega prie atidarytų langų. Pasirodo, klaipėdiečių gyvenimą pragaru pavertė sugedusi detalė šilumos punkte. Pasak gyventojų, kai detalė sugedo, kad namas neliktų be šildymo, reguliatorius buvo nustatytas ties didžiausia padala ir dar priremtas metaliniu strypu. Naujos detalės paieškos gerokai užtruko, tad gyventojai ir kentė karščius.

Šilumininkai tikisi nudžiuginti žmones teigdami, kad praėjęs šiltas gruodis gyventojams kainuos pigiau nei 2014 metais. Vidutinio 60 kvadratinių metrų buto šildymo kaina bus apie 60 €, nors prieš metus siekė 80 €. Šiluma atpigo, nes vidutinė oro temperatūra buvo apie 2 laipsnius šilumos ir dėl pigesnio biokuro. „Vidutinė Lietuvos šilumos kaina mažesnė lyginant su 2014 gruodžiu dėl platesnio biokuro naudojimo šilumos gamybai. Gruodžio sąskaitos bus 30 proc.

 Žiemos sezonas Lietuvai atnešė dar vieną problemą – oro užterštumą. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šių metų sausio 6 d. visuose miestuose buvo užfiksuotas rekordinė oro tarša, kuri net tris kartus viršijo normą. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius užsimojo netradiciniu būdu kovoti su oro tarša ir tam tikslui planuoja naudoti dronus.  Šių metų pradžioje vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija 1,1 – 3,2 karto viršijo ribinę vertę.

Trečiadienio vakarą dalis Vilniaus Šeškinės mikrorajono daugiabučių liko be šilumos ir karšto vandens tiekimo.  Tai portalui tv3.lt patvirtino „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas. Pasak jo, šilumos ir karšto vandens tiekimas keliems daugiabučiams Šeškinėje nutrūko dėl gedimo vienoje iš boilerinių.

 Vidutinės sąskaitos už lapkritį šildymui Kaune suvartotą šilumą bus apie 32,2 proc. mažesnės nei už tą patį laikotarpį pernai. Tai – sumažėjusių šilumos kainų bei didesnės laiko temperatūros pasekmė. Praėjusių metų lapkritį šilumos kaina Kaune siekė 6,31 euro ct/kWh (be PVM), tuo tarpu šiemet ji 20,6 proc. mažesnė (5,01 euro ct/kWh be PVM). Aukštesnė buvo ir vidutinė lauko oro temperatūra (2,8 oC pernai ir 4,9 oC šįmet). Dėl šios priežasties šilumos buvo suvartota vidutiniškai 14,3 proc.

Gyventojus nuolat nepatenkintus šildymo kainomis, šį mėnesį pasiekė geros naujienos. Lapkričio mėnesį Lietuvoje centralizuoto šildymo kainos mažėjo maždaug 40 procentų, palyginus su praeitų metų tuo pačiu mėnesiu. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, vidutinė šilumos kaina, su 9 procentų PVM, šių metų lapkritį siekė 5,6 euro ct/kWh. Tai 1,3 euro ct mažiau nei praeitų metų lapkritį.

Premjeras Algirdas Butkevičius bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos branginimą gruodžio mėnesiui vadina manipuliacija. „Kadangi šitas klausimas aktualus ir svarbus Vyriausybei, galėčiau pakomentuoti paprasčiausiai, kad „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkant kurą. Vertinu tai, kaip nekorektišką elgesį.

Gyventojams ir kitiems buitiniams vartotojams dujų kainos nuo sausio nesikeis - Kainų komisija pirmadienį patvirtino pirmojo 2016 metų pusmečio tarifus. „Stabilius gamtinių dujų tarifus gyventojams išlaikyti sudarė prielaidas sukaupta dujų importo kainos nuolaida, kuri bus paskirstyta iki 2017 metų vidurio“, - rašoma Kainų komisijos pranešime spaudai.

Šalies vadovė „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos branginimą gruodį vertina kaip dar vieną manipuliaciją, Anot Dalios Grybauskaitės, Kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė turi atidžiai įvertinti bendrovės veiklą. Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia apgailestaujanti, jog D.Grybauskaitė buvo suklaidinta. „Tokie pareiškimai yra atvira politizacija, tuo labiau, kad nuo pat metų pradžios matėme įvairias manipuliacijas su kuro pirkimais būtent šios įmonės.

Daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo spalį pirkusiai „Vilniaus energijai“ didinant šilumos kainą, energetikos ministras teigia, tokios manipuliacijos destabilizuoja padėtį rinkoje. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tai rodo, jog šilumos rinkos modelis neveikia ir palikta per daug vietos manipuliacijoms. „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat, kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkamo kuro kaina.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ (buvusi „Veolia“) valdoma „Vilniaus energija“ gruodį brangina jos gaminamą šilumos energiją. Anot bendrovės, kainos kils, nes spalį bendrovė pirko daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. „Šilumos kaina keisis priklausomai nuo terminalo dujų kiekio, kuris daro didžiausią įtaką tarifui. Kas mėnesį esame įpareigoti įsigyti skirtingą kiekį terminalo dujų.

Daugiabučių gyventojai per šilumos sezoną visoje Lietuvoje išplėtę akis laukia žinių, kaip atrodys jų sąskaitos. Tačiau naujienos iš skirtingų tos pačios valdžios institucijų apie kitų metų šilumos kainas - visiškai priešingos. Energetikos ministerija žada šilumos kainų kritimą. „Šilumos ūkiai, kurie vartoja gamtines dujas, galėtų atpiginti šilumos kainas savo vartotojams.

Spalį pasitvirtino specialistų perspėjimai, jog šildymo sezonui nepasiruošus iš anksto, gali tekti mokėti brangiau. Tie šilumos gamintojai, kurie nusprendė biokurą įsigyti trumpalaikiais sandoriais, spalį biokurą pirko ženkliai didesne kaina. Energijos išteklių biržos „Baltpool“ verslo linijos vadovas Vaidotas Jonutis tikina, kad tuose miestuose, kuriuose biokuras yra perkamas šiuo metu ir už kurį yra mokama ženkliai daugiau, šildymo kainos taip pat bus didesnės.

Ar jums butuose nekaršta? Štai kai kurie klaipėdiečiai skundžiasi, kad gyvena lyg tropikuose: kambaryje – 24 laipsniai šilumos ir tenka vaikščioti trumpomis rankovėmis. Bet jau gretimame bute kaimynai gali šalti: pasirodo, kad kalti seni užsikemšantys vamzdynai.

Mes esame atlikę skaičiavimus ir, priėmus pajėgumų modelį, naudą turėtų tie miestai, kuriuose šilumos tiekėjai degina dujas. Tai jiems šildymo kaina kažkiek tai sumažėtų, nes sumažėtų sąnaudų dalis, kuri tektų jiems, „Žinių radijui“ sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė. „Sumažėtų kelias procentais, nes čia reiktų lyginti atskiras savivaldybes.

Šalti kambariai darganotą rudenį – problema, su kuria susiduria daugybė šalies gyventojų. Nors paprastai dėl visko kaltinami šilumininkai, dažnai tai būna ne jų ar senų, dar nuo sovietmečio nekeistų, radiatorių kaltė, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų energinių sistemų katedros doktorantė Laura Gagytė.

Jeigu pritaikysime dujų pajėgumo modelį, nuo 2016 m. sausio 1 d. šilumos kaina niekam Lietuvoje nedidėtų. Yra netgi paskaičiavimų, kad Vilniaus mieste šilumos kaina turėtų sumažėti 5 proc., „Žinių radijui“ sakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Dujų pajėgumo modelis yra pateiktas dėl to, kad <...> mes pradėjome mažiau suvartoti dujų, bet įvedus naujus projektus, infrastruktūros kaštai persikėlė kaip atskira dedamoji dalis į dujų kainą.

Kalbama, kad tie miestai, kurie vartoja dujas, jas gaus pigesnes. Bet kažkodėl nepasakoma kad tie miestai, kurie naudoja biokuro dujas, padengs didžiųjų miestų kaštus, „Žinių radijui“ sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.   „Jeigu bent 3 proc. biokuro katilinė turi kaip rezervą dujinį, tai šiandien ji turės apmokėti 100 proc. patiriamų kaštų. Tai aš tą teisybę ir sakiau, ir ministras (Rokas Masiulis – aut. past.

Kai Lietuvoje žmonės ima džiaugtis pagaliau šylančiais radiatoriais, Klaipėdoje poros daugiabučių gyventojai traukia vilnonius megztinius ir elektrinius šildytuvus: čia bankrutavus renovaciją vykdžiusiai bendrovei, daugiabučiai liko be langų, be balkonų ir su nupjaustytais radiatoriais. Ir taip jiems gali tekti šalti dar ne vieną mėnesį.

Visiems daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams šią savaitę bus įjungtas šildymas. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.  Antradienį-trečiadienį pradės šilti Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio daugiabučiai namai.

Šilta žinia daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams: šią savaitę – nuo pirmadienio iki penktadienio – Vilniuje pradedami šildyti ir daugiabučiai namai bei administraciniai pastatai. Šiluma daugiabučiuose namuose įjungiama palaipsniui, pagal nustatytą grafiką: Per pirmadienį ir antradienį šiluma atkeliaus iki Vilkpėdės, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių.

Jei vis labiau spaudžiant šaltukui namuose dėl vėsos kalenate dantimis, ar norite taupyti šilumą ir susimažinti sąskaitas štai keletas specialistų patarimų, kaip minimaliomis pastangomis namuose padidinti temperatūrą. Anot jų, juk tikrai nekainuoja atkreipti dėmesį į radiatorius, kaip langų ir durų sandarumą, užuolaidas ir vėdinimą.

Atšalus orams miestų savivaldybės skelbia šildymo sezono pradžią. Jau nuo rytdienos sostinėje šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, o nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

  Nuo spalio 8-osios sostinėje skelbiamas šildymo sezonas – nuo rytdienos šildymas bus įjungtas vaikų lopšeliuose, darželiuose, poliklinikose ir ligoninėse, nuo spalio 9 d. – visose Vilniaus mokyklose.   Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas nuo pirmadienio – spalio 12 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius ir komercinius objektus.

Vėstant orams, didžiuosiuose Lietuvos miestuose planuojama pradėti šildymo sezoną: Kaune, Šiauliuose ir Vilniuje jis prasidės šią savaitę. Kaip BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Arvydas Darulis, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir ligoninėse šildymą planuojama įjungti nuo penktadienio. Kada šildymo sezonas bus pradėtas ir gyventojams, kol kas nenuspręsta.

Centrinio šilumos tiekimo įmonės per biržą yra apsirūpinusios mažiau nei puse biokuro, kurio prireiks netrukus prasidėsiančiam šildymo sezonui. Nors biokuro kainos šiais metais žemesnės, vis dar delsiančios įmonės rizikuoja išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Energetikos viceministro Vidmanto Macevičiaus teigimu, iš visų 28 „Baltpool“ biržoje registruotų centrinio šildymo tiejėjų įmonių tik 9 yra sudariusios sutartis, pagal kurias tiekiamas biokuras patenkintų nuo 50 iki 100 proc.

Šilumos vartotojus ginanti asociacija pradėjo didžiausią šalies istorijoje teisinį procesą prieš valstybinę įmonę.  „Lietuvos dujų tiekimui“  dėl negrąžinamų permokų žmonėms už „Gazpromo“ dujas gresia teismas, o Vyriausybė raginama keisti kompensacijų tvarką. Nors šildymas artėjančią žiemą ir žadamas dešimtadaliu pigesnis nei pernai, jei būtų grąžinta permoka, už šildymą mokėtume dar mažiau. Tačiau premjeras sako, kad kompensavimo tvarkos niekas nesiruošia keisti.

Šiandien sostinės Taryba svarstys ir ketina priimti vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyti 5 procentais mažesnę šilumos kainą. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės apie 4-5 eurais mažiau.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Biokuro biržos „Baltpool“ duomenimis, Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (CŠTĮ) šiuo metu per biokuro biržą įsigijo tik 27 proc. šildymo sezonui teoriškai reikalingo biokuro kiekio. Pasak specialistų, toks šilumą tiekiančių įmonių elgesys staiga atšalus gali išprovokuoti biokuro kainų šuolį. Nors praėjusį antradienį, rugsėjo 8 d., įvyko pagal apyvartą rekordinis biokuro biržos aukcionas, kurio metu sudaryta sutarčių už 1,7 mln.

Tęsiantis šilumos ūkio pertvarkai, politikai vis dar žada, kad šildymo kaina Vilniaus ir Kauno gyventojams mažės beveik trečdaliu. Tiesa, mažesnių sąskaitų dar teks palaukti apie trejus metus. Nors Kauno gyventojus miesto meras tikina, kad jau šį sezoną šilumos kainos jo mieste bus mažiausios Lietuvoje. Gyventojai viltis deda ne į Vyriausybę, o į renovaciją. Tokią realybę atskleidžia sostinės Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko pavaduotojas.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdoma bendrovė „Vilniaus energija“ ketina kreiptis į teismą dėl 27 mln. eurų Vilniaus skolos, jei miesto kontroliuojama bendrovė „Vilniaus vandenys“ neatsiims 15 mln. eurų vertės ieškinių šilumos tiekėjai. „Vilniaus vandenys“ to daryti neketina, o savivaldybės atstovas sako, kad šie įsiskolinimai neturėtų būti painiojami. „Vilniaus savivaldybė mums yra skolinga apie 27 mln.

 Seimas priėmė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis nutarta iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsti lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymą šilumos energijai ir karštam vandeniui. Už šią pataisą balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 12 parlamentarų. Iki šiol įstatyme buvo nustatyta, kad lengvatinis 9 proc.

Antradienį Seimas ketina priimti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisą, kurioje numatyta pratęsti PVM lengvatą šildymui iki 2016 m. gruodžio 31 dienos. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ tvirtino, kad, priėmus tokią pataisą, esą būtų pažeistas fiskalinės drausmės įstatymas: „Šių metų biudžete yra numatytos papildomos pajamos, kurios būtų gautos, būtent atsisakius šios PVM lengvatos.

Praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos lyderiai sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertė mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. Premjeras Algirdas Butkevičius tikino, kad nors ir šilumos bei dujų kaina yra ženkliai sumažėjusi, tačiau PVM lengvatos panaikinimas šildymui kainą padidintų 10-12 procentų.

 Valdančiosios koalicijos lyderiai pirmadienį sutarė dar metams pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui. „Vėl buvo nutarta, kad lengvata dar turėtų būti pratęsta, nors buvo kalbama apie tai, kad šilumos kaina ženkliai sumažėjusi, dujų kaina ženkliai sumažėjusi, bet mes turime paskaičiavę įvairiausius variantus, kaip keistųsi šilumos kaina, jei tarifas būtų ne lengvatinis, tai šilumos kaina tuo metu padidėtų 10-12 proc.

Gegužės 23 d., nuo 12 iki 15 val., vyks edukacine-pažintinė aplinkosaugos šventė jaunoms šeimoms su vaikais, jaunimui ir visiems besidomintiems nuotekų valyklos įrenginiais. Čia jų lauks įvairios pramogos, staigmenos, bus galima sužinoti, kaip šiuolaikinėmis technologijomis mažinama aplinkos tarša, perdirbamas iš nuotekų susidaręs dumblas bei gaminama elektros ir šilumos energija.

 Gražvyda Grigaitė, LRT Radijas, LRT.lt Penktadienį visi didieji Lietuvos miestai, išskyrus Kauną, baigia šildymo sezoną. Kauniečiai nusprendė pastatų nešildyti nuo kito pirmadienio. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiluma šiemet vidutiniškai pigo daugiau kaip 7 procentais. Mažiausiai už šildymą mokėjo tie miestai, kurie kūreno biokuru. Premjeras teigia, kad šį šildymo sezoną dar labiau mažinti šilumos kainas galimybių buvo, tačiau jomis nepasinaudota.