šildymas

žinių radijas Taupus, komfortiškas, ekologiškas – tai vadinamasis pasyvus namas, kurio sąskaitos užšildymą – juokingos. Nacionalinės pasyvių namų asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius teigia, kad pasyvus namas nėra labai sudėtinga technologinė – inžinerinė sistema. „Tai yra architektų, projektuotojų gebėjimai sukurti tokį namą, kuris vartotų mažai energijos. Pasyvus namas reiškia, kad pastatas šildymui per metus naudoja ne daugiau kaip 15kwh/m² šiluminės energijos.

Seimas nusprendė pritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir priimti grąžintus pakartotinai svarstyti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimus su visomis šalies vadovės pateiktomis pataisomis. Už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais prezidentės pasiūlymais balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 4 parlamentarai, rašoma pranešime spaudai.

Šiandien prasidedančioje parodoje RESTA 2014 bus pristatytas namo, kurio šildymui per metur reikia tik 500 litų, projektas. „Šiais laikais kitokios statybos pastato nė neįsivaizduoju, nes gerai suprojektavus, tokie namai ne ką brangesni, nei dabartiniai šalti ir neekonomiški - sako projekto autorius Rytis Kaminskas, - Apie tokius, kitaip dar vadinamus pasyvius namus, sklando daug mitų, tad šis mūsų parengtas tipinis projektas ir skirtas praktiškai paneigti stereotipus ir suteikti būsimiems nauja...

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsibrėžus naudoti kuo daugiau biokuro, kad atpigtų šildymas, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas susirūpino, kad Lietuvoje vidutinės biokuro kainos gana didelės. O kai kuriuose rajonuose šilumos tiekėjų įsigyjamo biokuro kaina skiriasi net trečdaliu.

Vilniuje nuo šiandien, balandžio 14 dienos, kadangi prasidėjusios mokslo atostogos, atjungiamas šildymas mokyklose. Daugiabučių gyventojams ir gydymo įstaigoms šildymas bus išjungtas ketvirtadienį, balandžio 17 dieną. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose šildymas bus užsuktas nuo balandžio 18 dienos, penktadienio. Toks sprendimas priimtas šiandien, atsižvelgus į oro atšalimą.

Arnas Mazėtis, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje ir Kaune pirmadienį turėtų būti baigtas šildymo sezonas. Šildymas per kelias dienas bus atjungtas daugiabučiuose, švietimo ir gydymo įstaigose. Darželiams šildymas bus atjungtas nuo balandžio 18 dienos. Ar baigti šildymo sezoną šiandien svarstys Panevėžio ir Klaipėdos valdžia, o Šiauliai baigti šildyti kol kas neketina. Šildymo sezonas baigiamas, kai tris paras oro temperatūros vidurkis yra 10 laipsnių šilumos.

Vienas dažniausių klausimų, kuriuos pastaraisiais metais užduoda būsto pirkėjai yra šildymo kainos. Šildymo sąskaita kartais tampa svaria priežastimi keisti gyvenamąją vietą. Įmonės „Eika“ skaičiavimai rodo, kad šildymo kaina analogiško dydžio butuose naujos ir senos statybos namuose gali skirtis iki keliolikos kartų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad kovo mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus 50 procentų mažesnės nei prieš metus. „Šiemet kovas buvo šiltas, oro temperatūra ir šilumos suvartojimo rodikliai prilygsta lapkričio mėnesio duomenims. Todėl norintieji sužinoti, kiek teks mokėti už šildymą, gali atsiversti lapkričio sąskaitas. Tiesa, sąskaitos gali nežymiai skirtis dėl miestuose kitusių šilumos kainų“, - pataria LŠTA prezidentas Vytautas Stasiūnas.

Šildymo sezonas eina į pabaigą (pernai Vilniuje jis baigėsi balandžio 12-ąją), todėl rūpi vis mažiau. Tačiau mažos šildymo kainos yra vienas svarbiausių kriterijų perkantiems naują būstą. Paanalizavus įvairių Lietuvos miestų daugiabučių šilumos suvartojimą, galima nesunkiai pastebėti, kad vieno kvadratinio metro šildymo kaina sausio mėnesį skirtinguose daugiabučiuose skiriasi net iki 7 kartų. Skirtumas didžiulis – ar mokėti 60 litų, ar 860 litų – nesmagus palyginimas.

Vilniaus miesto savivaldybė atjungti šildymo vilniečiams artimiausiu metu neketina. Kauno – taip pat. Savivaldybės atsižvelgia į sinoptikų prognozes, o jos žada atšalimą. Taigi kitą savaitę dar teks mokėti už šilumą. Paprastai šildymas būna atjungiamas pirmą arba antrą balandžio savaitę, ir šiais metais anksčiau atėjęs pavasaris nieko nepakeis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia sulaukiantis pavienių gyventojų skambučių – žmonės prašo atjungti šilumą.

Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas – nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių... Jei tai nutinka retkarčiais, paprasčiausias būdas kreipti dėmesio. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, nori nenori imi galvoti, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk. Taip nutiko ir viename sostinės mikrorajone gyvenančiai jaunai šeimai.

Karolina Stažytė Kokia renovacijos prasmė, jei net ir reguliuodamas buto šildymą moki ne tiek, kiek suvartoji? Su tokiu klausimu į laikraščio redakciją kreipėsi Ateities tako 16-u numeriu pažymėto daugiabučio pirmininkė Elena Belova po to, kai vasario 18 dieną „Tauragės kurjeryje“ (Nr. 14) buvo išspausdintas straipsnis „Sąskaitos už šildymą: nuo kelių dešimčių iki pusės tūkstančio litų“. Moteris piktinosi neteisingu ir visą renovacijos prasmę griaunančiu suvartotos šilumos paskirstymo metodu.

Rusijos koncernas „Gazprom“ atsiuntė raštiškus pasiūlymus Lietuvai dėl dujų kainų ir kitų dujų tiekimo Lietuvai sąlygų. Tai BNS patvirtino premjero patarėja Rita Grumadaitė. Anot jos, informacija yra konfidenciali ir premjeras jos nekomentuoja. „Pasiūlymus gavome vakar vakare, su jais dabar susipažįsta derybų grupės ekspertai, o išvadas premjerui jie pateiks kitą savaitę“, - BNS sakė ji.

Lietuviams nerūpi, kuriame miesto rajone yra butas, jiems svarbiausia, kad išlaidos už šildymą būtų kuo mažesnės. Kaip rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt atlikta apklausa, energetinį efektyvumą svarbiausia būsto savybe įvardina beveik pusė – 49 proc. – apklausos dalyvių, o rajonas, kuriame būstas yra, svarbus tik 15 proc. žmonių. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad naujos atliekų deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune turės gauti valstybinės reikšmės statusą ir bus kontroliuojamos valstybės. „Valstybė perims šito sektoriaus reguliavimą ir valdys dalį akcijų. Bet tai nereiškia, kad valstybė perims visą energetinį ūkį tose savivaldybėse. Esame numatę Vilniuje ir Kaune kurti tris specialiosios paskirties akcines bendroves. 51 procentas bendrovių akcijų priklausytų valstybei.

Siekiant mažinti šilumos kainas premjero ir prezidentūros apsisprendimas šilumos ūkį Vilniuje ir Kaune atiduoti valstybės reguliavimo sferai sukėlė įnirtingą šiltnamio sąlygomis šilumos ūkyje veikiančių privačių finansinių grupuočių pasipriešinimą. Noriu priminti, kad dar nuo 2011 m. balandžio mėn. Lietuvos socialdemokratų sąjunga nuolatiniais savo pareiškimais bandė atkreipti visų valdžių dėmesį į skandalingą padėtį Vilniaus šilumos ūkyje. Ne ką geresnė padėtis buvo ir Kaune.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės ir ekonominės politikos klausimais Nerijus Udrėnas „Žinių radijui“ antradienį sakė, kad Vyriausybė turėtų skubiai priimti politinį sprendimą ir į valstybės rankas perimti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkius. Pasak N. Udrėno, žengus šį žingsnį, šildymas didžiausių šalies miestų gyventojams pigtų trečdaliu. „Tai užbrėžtų kainų ribą, kuri būtų aiški ir skaidri. Pagal skaičiavimus, mažiausiai 30 proc. šilumos kainą galima būtų sumažinti.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia. „Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad sausio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus mažesnės nei prieš metus, teigiama pranešime spaudai. Vidutinė lauko oro temperatūra šį sausį buvo artima 2013-ųjų sausio mėnesio temperatūrai. Prognozuojama, kad šių metų sausį šilumos suvartojimas sovietinės statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dauguma Lietuvos gyventojų, 60 kv. metrų buto šildymui vidutiniškai sudarė apie 1680 kWh.

Anot apklausų, ~18% britų šiuo metų laiku yra linkę namų šildymo neišjungti nei dieną, nei naktį. Daugiau nei penktadalis 18-24m. jaunuolių sakosi apskritai beveik nesistengiantys reguliuoti temperatūros namuose ir mažinti šilumos sąskaitų. Medikų teigimu, 18-21 laipsnių kambario temperatūra yra sveikiausia, tačiau tyrimų metu apklausti asmenys patvirtino atsukantys šildymą namuose iki 25 laipsnių (36% apklaustųjų), o kas dvidešimtas respondentas – iki 30 laipsnių.

Atšalus orams Virtualus šilumos taupymo konsultacijų centras www.taupykimesiluma.lt sulaukia tris kartus daugiau gyventojų klausimų, susijusių su šilumos taupymu bute ir bendrose patalpose. Didžioji dauguma užklausų – kaip elgtis per didžiuosius šalčius, jog į lauką nebūtų švaistoma brangi šiluma. Kai už lango oro temperatūra buvo artima nuliui, Virtualus šilumos taupymo konsultacijų centras per dieną vidutiniškai sulaukdavo 10 gyventojų klausimų.

Šiemet Šiaulių miesto savivaldybei priklausančios biudžetinės įstaigos, kaip ir pernai, gyvens sunkiai. Nors finansavimas šiek tiek didesnis, tačiau pinigai skirti ne ugdymo procesui gerinti ar darbuotojų atlyginimams didinti, o sumokėti už šildymą. Anot miesto mero, teks taupyti amžinai. Geresnių laikų Šiaulių miesto biudžetinės įstaigos gali nebesitikėti. Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas tvirtino, kad šiais metais, kaip ir pernai, teks susiveržti diržus.

Daugiabučio namo gyventojų sąskaitos už patalpų šildymą, įsirengus geoterminio šildymo sistemą, gali sumažėti netgi trigubai. Tiesa, energetikos ekspertas Vygintas Sidzikauskas pataria visų pirma tiksliai apskaičiuoti, ar sumažėjusi šildymo sąskaita atpirks visas reikalingas investicijas. Vidutinė mėnesio sąskaita už 60 kvadratinių metrų buto šildymą senos statybos nerenovuotuose namuose Lietuvoje (tokių šalyje – 55,7 proc.) yra 435 Lt.

Žiema atnešė net tik šaltojo sezono pramogas. Žemyn kritęs termometro stulpelis daugeliui siejasi su didėjančiomis sąskaitomis už šildymą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pažangių valstybių, vis daugiau gyventojų šią problemą spendžia savarankiškai, iš esmės ir ilgam.

Gabija Narušytė, Saulius Liauksminas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prezidentės patarėjas Nerijus Rasburskis pastebi, kad pastaruoju metu Vilniaus šilumos ūkis monopolizuojamas kelių privatininkų, tačiau privati iniciatyva nelinkusi daryti nuolaidų savo pelno sąskaita.

Antanas Vaičeliūnas Sausio mėnesio vidurys atnešė ne tik žiemiško oro gūsį, bet daugiabučių namų gyventojus apdalino ir šildymo sąskaitomis už praėjusį gruodį. Paskaitę jas, vieni stvėrėsi vaistų, kiti - telefonų.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Savaitgalį prognozuojamas 14–19 laipsnių šaltis gali padidinti aplinkos užterštumą. Taip LRT radijo laidoje „60 minučių“ sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Jo teigimu, didėjantys šalčiai visuomet priverčia naudoti daugiau kuro šildymui, o taupantieji tokiu atveju neretai nutaria sudeginti ir nuodingas atliekas. Sinoptikės Teresės Kaunienės teigimu, šeštadienį silpnės vėjas, snigti turėtų tik pirmoje dienos pusėje, pietrytiniuose rajonuose.

Kauno vartotojai dėl šiltesnių orų, padidėjusio biokuro naudojimo, atpigusių dujų bei šilumos energijos sausį gaus daugiau nei trečdaliu mažesnes sąskaitas už šildymą. Kauno šilumos tiekimo bendrovė „Kauno energija“ penktadienį pranešė, jog sąskaitos už šildymą bus apie 37 proc. mažesnės nei prieš metus. Vidutinė sąskaita už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą gruodį sieks 269 litus (2012-ųjų gruodį – 428 litus). Šildymo sąskaitos bus mažesnės ir kituose miestuose.

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ teigia, kad dėl mažesnio šilumos suvartojimo, kurį lėmė šiltesni orai ir mažesnių šilumos kainų, vilniečius pasieks apie 35 procentais mažesnės nei prieš metus sąskaitos už gruodžio mėnesį. Bendrovės skaičiavimu, senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis vilniečių, 60 kv. metrų ploto buto šildymui gruodžio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota apie 1153 kWh. Šis kiekis šilumos vilniečiams vidutiniškai kainuos apie 305 litus.

Dauguma (šeši iš dešimties) namų ūkių Lietuvoje už šildymą vidutiniškai per mėnesį moka nuo 16 iki 50 proc. jų gaunamų pajamų – 35 proc. apklaustųjų atsakė, kad šildymo kaštai jų namų ūkyje sudaro iki 30 proc. per mėnesį gaunamų pajamų, o 27 proc. nurodė, kad jų mokėjimai už šildymą sudaro nuo 31 iki 50 proc. gaunamų pajamų. Tai parodė Būsto energijos taupymo agentūros užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonių tyrimas.

Pietų Korėjoje gimė nauja interjero mada – statyti palapines savo miegamajame, rašo odditycentral.com. Tačiau tikrai ne dėl patogumo korėjiečiai taip daro. Tai daroma taupymo sumetimais. Palapinėse naktis leidžiantys gyventojai teigia, kad jų sąskaitos už šildymą sumažėjo, kai kurių – net perpus. Kai kambariuose temperatūra nukrinta iki 19 laipsnių Celsijaus, palapinėse galima mėgautis 23 laipsnių šiluma. Ir tik vos už 37 dolerius. Palapines korėjiečiai tiesiog graibsto iš lentynų.

Šių metų lapkritis – šiltesnis nei pernai: vidutinė lauko oro temperatūra šiemet lapkritį siekė 5,1 laipsnio šilumos, pernai tą patį laikotarpį buvo 4,5 laipsnių šilumos. Lapkričio mėnesį AB „Šiaulių energija“ šilumos vartotojams kaina – 23,02 ct/kWh (be PVM). Palyginti pernai už tą patį laikotarpį ji siekė 24,04 ct/kWh, t.y. šiemet kaina buvo 4,2 procento mažesnė nei pernai.

Šiauliečiai vis dažniau geidžia šildytis patys. Žmonės renkasi šildymą elektra ar net malkomis. Malkomis šildytis pigiau „AB „Šiaulių energija“ duomenimis, 2003-2012 m. nuo centralizuoto šildymo Šiauliuose atsijungė 10 daugiabučių (daugiabučiu laikomas namas nuo 3 butų), 27 butai ir 17 individualių namų. Šiemet bendrovė sulaukė 8 butų ir 2 pastatų Šiauliuose savininkų prašymų atsisakyti centralizuoto šildymo.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Tauragės energetikai suskaičiavo, kad renovuotų namų šildymas, lyginant su „kiaurais“ senos statybos daugiabučiais, yra kur kas pigesnis. Tauragėje buvo daugiabučių, kurie spalio mėnesį šildymo nė neįsijungė, o buvo tokių, kurie už 1 kvadratinio metro šildymą mokėjo daugiau nei 3 litus. Šių metų šildymo sezonas pradėtas spalio 17 dieną Tauragės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

Ruduo vis dar lepina šiam sezonui nebūdingais orais, spalis buvo šiltesnis nei įprasta, tad pirmosios sąskaitos už šildymą, atrodytų, turėtų pradžiuginti. Vieni trina rankomis sąskaitose išvydę nulius, tačiau kitiems net baisu pagalvoti, kokią pinigų sumą teks pakloti žiemą, jeigu už dvi šilto spalio savaites pateikta 200 Lt sąskaita. Gavo mažesnes sąskaitas Už spalio mėnesio šildymą „Šiaulių energija“ vartotojams sąskaitos yra mažesnės apie 15 proc., palyginti su praėjusiu spaliu.

Irena BUDRIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė skelbia: atėjus privatiems šilumos tiekėjams, AB „Šiaulių energija“ bus priversta iš jų supirkti šilumą, o pati dirbs nuostolingai ir net žlugs. Šiluma gyventojams nepigs. Privačios jėgainės statytojas mano, kad vengiama konkurencijos, nes tingima dirbti efektyviau. Jis žada – atėjus privatininkui, šiluma gyventojams pigs 3 centais.

Sąskaitos už šildymą niekada nepradžiugina, tačiau Laisvės aikštės tryliktojo namo gyventojai buvo šokiruoti, kai aptiko įrašytą mokestį už bendro naudojimo patalpas. Ši naujovė didelio atgarsio gal ir nebūtų sulaukusi, jeigu tokias pat sąskaitas būtų gavę ir kaimyninių namų gyventojai. Įtarimus, kad iš jų norima nulupti devynis kailius, dar labiau pakurstė tai, kad teisybės bandžiusieji ieškoti „Panevėžio energijoje“ sulaukė siūlymo nustoti žvalgytis į kitų sąskaitas.

 Akcinė bendrovė „Grigiškės“ vis dar negali pradėti tiekti šilumos Vilniui, nes nepavyksta susitarti su „Vilniaus energija“. Tai Žinių radijui sakė „Grigiškių“ generalinis direktorius Gintautas Pangonis, pabrėžęs, kad tokiose situacijose galėtų pagelbėti Vyriausybė.   „Kol kas mes netiekiame Vilniui šilumos. Vis dar deriname sąlygas, kurių negalime susiderint. Aš vis dar tikiu, kad rasim tą bendrą tašką ir vilniečiams galėsime pateikti pigesnę šilumą, ką dabar ir siūlom.

Šaltasis metų sezonas visuomet pasitinka gerokai išaugusiomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius. Ekspertai sako, kad reikėtų įprasti šildymo sezonui ruoštis iš anksto, pavyzdžiui, taupyti tam pradėti dar vasarą. Arba, pasirūpinti namo renovacija ir apšiltinimu, kokybiškais langais bei durimis. Žinoma, tai tikrai padėtų ištverti sunkią žiemą, tačiau ką daryti, jei šiemet to nespėjote padaryti? Šildymo kainas analizuojančio projekto Kurgyvenu.

Rapolas Tamošiūnas Prasidėjus šildymo sezonui, į ligonines patenka smalkėmis apsinuodijusių žmonių, tačiau ne visus juos medikams pavyksta išgelbėti. Namuose žmonės naudoja įvairias virykles, orkaites, šildytuvus ir vandens šildymo katilus, deginančius iš gamtos išgaunamą kurą: dujas, alyvą, anglį arba medį. Retas pagalvoja, kad šie įrenginiai, jei bus tinkamai nesumontuoti arba techniškai neprižiūrimi, veiks neefektyviai arba suges.

Saulina Jokubauskaitė Spalio mėnesį dėl šildymo, karšto ir šalto vandens kompensacijų į Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių kreipėsi 629 miesto šeimos. Anot Socialinės paramos skyriaus l. e. vedėjos pareigas Virginijos Paulauskienės, kompensacijų prašytojų spalį tikrai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pernai spalio mėnesį dėl šildymo kompensacijų kreipėsi 448 šeimos.

Alma Mosteikaitė Per Alytaus miesto savivaldybės tarybos įkurtą viešąją įstaigą Energinio efektyvumo didinimo agentūrą (EEDA) pirmu etapu vykdoma aštuoniolikos daugiausia šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacija. Ši įstaiga inicijavo tokių namų renovacijos investicinių projektų parengimą, per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) organizuoja renovacijos darbų pirkimą.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui 2,5 karto išauga gyvenamųjų namų gaisrų skaičius. Jie atneša keletą kartų didesnių nuostolių. Gaisrus dažniausiai sukelia netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, neatsakingas rūkymas lovose ar buitiniai prietaisai.

Vos prasidėjus šildymo sezonui išaugo susidomėjimas nuomojamais butais naujos statybos namuose. Pigesnis ir individualiai reguliuojamas šildymas – pagrindinės to priežastys. Nekilnojamo turto portalo Domoplius.lt ekspertai skaičiuoja, kad naujos statybos buto nuomos kaina Vilniaus mieste – apie 400 litų didesnė, nei senos.  Vidutinė vieno kambario buto senos statybos name kaina šiuo metu siekia 640 litų.

Pirmajame etape Šiaulių miesto savivaldybė renovacijai atrinko 18 daugiabučių, antrajame – dar 30 daugiabučių. Nežinia, ar visi šie namai bus renovuoti. Gyventojai dar gali apsigalvoti, jeigu jiems nepatiks pateikti skaičiavimai. Pavasarį darbai turėtų prasidėti „Kaip Šiauliams pradžia visai nebloga. Juk, jeigu būtų daugiau norinčių renovuotis, gali pritrūkti ir statybininkų. Trūkstant darbuotojų, gali nukentėti darbų kokybė.

Regina MUSNECKIENĖ Po kelerių metų kovos įvairiose institucijose kelmiškis Algirdas Jokubauskas pagaliau pasiekė, kad šilumą tiekianti įmonė kompensuotų nuostolius, patirtus dėl to, kad daugiabučio gyventojai mokėjo už Savivaldybės patalpų šildymą.   Gyventojai mokėjo už dalį Savivaldybės patalpų Kelmėje, Vytauto Didžiojo gatvės 84 numeriu pažymėtame daugiabutyje, yra ir Savivaldybei priklausančių patalpų. Jose įsikūrusi vaistinė ir Psichikos sveikatos centras.

Baimindamiesi didžiulių šildymo kaštų, vieni galvoja apie taupymą komforto sąskaita, kiti ieško efektyvesnių sprendimų, kaip šilumos valdymas. Vonios įranga ir šildymo valdymo sistemomis prekiaujančios „Tausana“ bendrovės vadovas Rolandas Jurgelaitis teigia, kad padaugėjo klientų, kurie girdėję pažįstamų ar draugų sėkmingas taupymo istorijas, nori išbandyti tai patys. „Daugeliui gyventojų šilumos taupymas asocijuojasi su šaltais radiatoriais ir namais.

Vilniaus taryba trečiadienį dar kartą nepritarė siūlymui Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" leisti investuoti į taršos mažinimo priemones, siekiant, kad sostinės šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus. Vilniaus savivaldybės Energetikos skyrius siūlė pakeisti 2002 metais pasirašytą sutartį su "Vilniaus energija" ir "Dalkia" bei įpareigoti įmonę investuoti dar 72,5 mln.

 Vilniaus miesto savivaldybė nuo rytojaus skelbia šildymo sezono pradžią Vilniaus miesto gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nenusprendė dėl savo pastatų šildymo pradžios. Daugiabučių gyventojai šildymą namuose galėjo pradėti savo iniciatyva anksčiau, administratoriams ar bendrijų pirmininkams atsukus šildymą name ir apie tai informavus savo šilumos tiekėją. Vilniaus mieste šilumą įsijungė anksčiau jau dešimtys daugiabučių.