Irena BUDRIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybė skelbia: atėjus privatiems šilumos tiekėjams, AB „Šiaulių energija“ bus priversta iš jų supirkti šilumą, o pati dirbs nuostolingai ir net žlugs. Šiluma gyventojams nepigs.
Privačios jėgainės statytojas mano, kad vengiama konkurencijos, nes tingima dirbti efektyviau. Jis žada – atėjus privatininkui, šiluma gyventojams pigs 3 centais.
Kreipėsi į valstybės vadovus
Šiaulių miesto savivaldybė dėl Šilumos ūkio įstatymo ne kartą kreipėsi į energetikos ministrą, o neseniai išsiuntė kreipimąsi Prezidentei, Seimo Pirmininkei ir Ministrui Pirmininkui.
„Atskiruose miestuose šilumos ūkio sąlygos skiriasi, todėl tas pats įstatymas ne visiems vienodai tinka“, – sakė Šiaulių mero pavaduotojas Juras Andriukaitis.
Šiaulių miesto taryba savo kreipimesi į šalies vadovus prašo inicijuoti teisės aktų pakeitimą taip, kad miestuose, kur šilumos tiekėjas yra savivaldybės įmonė, sprendimus dėl nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimo į šilumos rinką bei šilumos supirkimo tvarkos priskirti savivaldybių kompetencijai.
Vicemero teigimu, komercinė įmonė į rinką ateina užsidirbti pelno, todėl nėra suinteresuota mažinti šilumos kainą. Ją vartotojams galėtų sumažinti tik konkurencija, kuriai atsirasti dabar nėra sąlygų.
„Iš šilumą ir elektrą gaminančios privačios katilinės elektra bus superkama po 33,5 cento už kilovatvalandę, o iš „Šiaulių energijos“ – tik po 30 centų. Todėl privatininkas, gamindamas tą pačią kilovatvalandę gaus daugiau pelno negu „Šiaulių energija“, – daro išvadą J. Andriukaitis.
Jis prognozavo, kad „Šiaulių energija“ bus priversta supirkinėti energiją iš privatininko, o savo katilus užgesinti. Į „Šiaulių energiją“ įdėtos valstybės skatintos investicijos –105 milijonai litų – neatsipirks ir Savivaldybės įmonė žlugs.
Scenarijus – žala miestui
Vicemero nuomone, Savivaldybės įmonė, negaudama pelno, kurį galėtų investuoti į savo ūkį, neatsinaujins. Todėl ilgainiui kils avarijų grėsmė.
Avarinei būklei likviduoti reikės lėšų, o nuostolingai įmonei niekas neskolins ir Savivaldybė ją turės gelbėti iš biudžeto lėšų. Miesto bendruomenei tokiu žingsniu užprogramuojamas didžiulis nuostolis – netiesioginė papildoma žala.
„Amortizaciniai atskaitymai ir „Šiaulių energijos“ skolinimosi kaštai bus įskaičiuojami į „Šiaulių energijos“ šilumos tarifą, vartotojui kaina nemažės, o naudą gaus komercinė struktūra. Tai reikėtų įvertinti“, – sakė J. Andriukaitis.
„Už pusę cento prarasime milijonus“
Vicemero žodžiais, „Šiaulių energijai“ investicijoms reikia skolintis, o skolos grąžinimas įskaičiuojamas į šilumos tarifą.
Jeigu „Šiaulių energijai“ būtų leidžiama iš rinkos nusipirkti tiek šilumos, kiek reikia, bet ne per prievartą, būtų pasiektas geriausias rezultatas, mano J. Andriukaitis.
Konkurencija, jo nuomone, turėtų būti tikra, o ji būsianti dirbtinė.
„Laimėsim pusę cento, o ateityje prarasime milijonus“, – mano J. Andriukaitis.
Jaučia pasipriešinimą
UAB „GECO-Taika“ per dvejus metus Šiauliuose, V. Bielskio gatvėje, planuoja rekonstruoti ten esančią seną katilinę ir įrengti biomase kūrenamą jėgainę.
Planuojama, kogeneracinė jėgainė bus 20 megavatų šiluminės ir 5 megavatų elektrinės galios.
Bendrovės direktorius Raimondas Štreimikis „Šiaulių kraštui“ sakė, kad dėl įmonės siekio įeiti į šilumos rinką jaučiamas didžiulis pasipriešinimas.
Jo teigimu, „žaidimo“ sąlygos nepriklausomam šilumos gamintojui ir „Šiaulių energijai“ skiriasi. „Šiaulių energija“ keičia mazuto katilus į biokuro ir jai poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. UAB „GECO-Taika“ daro tą patį – rekonstruoja seną mazuto katilinę ir stato naują biokuro kogeracinę jėgainę, bet jai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.
R. Štreimikio žodžiais, Šiaulių miesto valdžia negali uždrausti privatininkui ateiti. Esą panašiai atsitiko Jonavoje, kur galiojo specialusis šilumos ūkio planas, apribojantis galimybę atsirasti nepriklausomiems šilumos gamintojams.
„Sprendimas buvo apskųstas, Konkurencijos taryba pasisakė, kad tai prieštarauja Konkurencijos įstatymui, todėl Jonavos taryba priėmė sprendimą šilumos ūkio planą keisti. O Šiaulių valdžia negali įrašyti įstatymui prieštaraujančios nuostatos, nes dabartinis planas leidžia privatininkui ateiti“, – sakė R. Štreimikis.
„Šiaulių energijos“ padėtį mato geresnę
R. Štreimikis teigė, kad konkurencinės sąlygos kaip tik yra palankesnės „Šiaulių energijai“, kuriai 11 megavatų elektrinė kainavo tik 105 milijonus litų.
UAB „GECO-Taika“ 5 megavatų elektrinė kainuos 75 milijonus litų (11 megavatų atitinkamai kainuotų 154 milijonus litų), tai yra investicija bus brangesnė.
„Nesuprantu, ko Savivaldybė bijo, juk mums taip pat reikės susigrąžinti įdėtas lėšas, mokėti paskolą ir palūkanas. Mūsų kaštai bus didesni“, – aiškino privačios bendrovės vadovas.
Jo žodžiais, „Šiaulių energija“ gavo 18 milijonų litų subsidiją iš Europos Sąjungos ir 37 milijonų litų ilgalaikę lengvatinę paskolą iš Europos investicijų banko, o privatus šilumos tiekėjas tokių sąlygų neturės.
„Dar „Šiaulių energija“ reikalauja, kad nutiestume 2 kilometrus trasos, nes toliausiai numatė prisijungimo tašką, kai šalia yra rezervinė trasa į Šiaurinę katilinę“, – stebėjosi R. Štreimikis.
Tvirtina, kad šiluma pigs
Pašnekovas klausė, kas verstų „Šiaulių energiją“ siekti efektyvumo, jeigu nebūtų nepriklausomų šilumos gamintojų? Kas skatintų ieškoti pigesnės įrangos ir paslaugų, kai vartotojai padengia visus kaštus?
„Dabar „Šiaulių energija“ gyvena šiltnamio sąlygomis. Kodėl ji turėtų stengtis mažinti kaštus?“ – klausė R. Štreimikis.
UAB „GECO-Taika“ skaičiuoja, kad Šiauliuose jos jėgainėje gaminamos šilumos pardavimo kaina sieks 11 centų už kilovatvalandę. Tai – trečdaliu pigiau negu deginant dujas, kai šilumos savikaina siekia apie 17–18 centų už kilovatvalandę.
Be to, „Šiaulių energija“ irgi stato 20 megavatų galios biokuro katilą, kuri sumažins šilumos savikainą.
Vartotojui šilumos kaina susideda iš dviejų dalių – gamybos ir perdavimo.
„Neprikausomas šilumos gamintojas sumažins šilumos gamybos kainą, bet perdavimo kainos pakeisti negalės. Vartotojui šilumos kaina mažiausiai turėtų pigti trimis centais už kilovatvalandę. Dabar yra 23 centai, bus 20 centų“, – žadėjo R. Štreimikis.