„Šilumos ūkiai, kurie vartoja gamtines dujas, galėtų atpiginti šilumos kainas savo vartotojams. Ir didžiausia įtaka bus tokiuose miestuose kaip Vilniuje, Kaune, eilė kitų mažesnių miestų“, - tikina energetikos ministras Rokas Masiulis.
„Šilumos kaina tikrai neatpigs. Ji pigti negali. Jinai atpigs realiai tik 16 metais, tik didžiuosiuose miestuose, jei paimsim Vilnių, Kauną ir Šiaulius arba Panevėžį, tai 2 – 3 procentais, o 17 metais kaina pakils 12 procentų“, - sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Taip skirtingai vertinamas Energetikos ministerijos sugalvotas naujas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo išlaikymo sąnaudų perskirstymo modelis. Šilumos gaminimo įmonėms, kurios naudojo daugiausiai gamtines dujas, šis modelis naudingas, nes iki šiol kone viskas buvo sukrauta ant jų pečių.
Ministerijos tikslas yra padidinti terminalą išlaikančių pečių skaičių. Taip, jų manymu, yra daugiau teisybės – už saugumą reikia mokėti visiems.
„Terminalas pradėjo veikti, matome realybę, po truputį taisome ir įstatymus“, - tikina R. Masiulis.
Kas sumokės už pigesnę šilumą?
Šio modelio efektas skaičiuojamas skirtingoms komunalinėms šilumą teikiančios įmonėms ir pagal šiuos skaičiavimus daugumai jų pavyktų sumažinti gaminamos šilumos kainą. O net keturioms įmonėms ši kaina sumažėtų kone iki septyniolikos procentų. Pavyzdžiui, „Velžio komunalinis ūkis” galėtų sumažinti šilumos kainą net 14 proc. Tačiau patys panevėžiečiai sako, kad taip skaičiuoti jiems nelabai išeina.
„Viešoj erdvėj rašoma, kad Velžio komunalininkui apie 14 procentų sumažėjimas. Sunku patikėti, nes vienas dalykas, tie pinigai juk sumažėjimas nedings. Kažkas juk turės sumokėti už tai. O kas sumokės? Kas norės sumokėti, man klausimas kyla“, - vertina Įmonės „Velžio komunalinis ūkis“ vadovas Vidas Balakauskas.
Štai čia ir yra tas esminis klausimas – kas sumokės už pigesnę šilumą? Naujas kainas ims skaičiuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ir kai imamasi skaičiuoti, kaip išdalinti tas milijonines sumas ir paskirstyti po skirtingas sąskaitas, tada paaiškėja, jog kai kurie už šilumą tikrai mokės mažiau, o kai kurie – galbūt ir daugiau. Pavyzdžiui, trims savivaldybėms šilumos kaina iki procento gali išaugti. O kai kuriose nesijaus žymaus biokuro kainos kritimo.
Kainų komisija pabrėžia, kad ministerijos siūlomas modelis nėra skirtas kainoms mažinti. Nes juk terminalo išlaikymo sąnaudos nemažėja.
„Mokėjimo suma yra tokia, kokia yra, tačiau persiskirsto mokėtojų ratas. Šitie papildomi kaštai jie atsiguls į Lietuvos energijos gamybos kaštus, dengiamus per elektros energijos Viap dedamąją“, - aiškina VKEKK departamento direktorius Renatas Pocius.
Pigesnių dujų gali tekti palaukti
Ar tai reiškia, kad tai, ką mes sutaupysime mokėdami už šilumą, sumokėsime už elektros energiją? R. Pocius tikina, kad taip.
Energetinių paslaugų kainas tikrai sumažintų tik pigesnės dujos. Šitą faktą žino visi.
„Didžioji dalis sudaro šilumos kainoj yra tuo, kuo mes kūrenam. Mes kūrenam dujom, tai jei dujos konkečiai atpinga, pačios dujos, kaip žaliava, perdavimas ir skirstymas, tai bus labai gerai“, - mano V. Balakauskas.
O pigesnių dujų gali tekti palaukti, nes šio terminalo išlaikymo sąnaudos gula kol kas tik ant Lietuvos vartotojų pečių. Jei prie regiono saugumo, kurį, Lietuvos manymu, įnešė terminalas, prisidėtų latviai ir estai, realios šilumos kainos jau būtų kitokios. Tačiau kol kas padėtis šiame fronte labai nesikeičia.
„Estija jau kažkiek tai perka, su latviais derybos vyksta, jeigu tokie pirkimai bus, dalį kaštų jie prisiims“, - sako R. Masiulis.
Ministerija taip pat mano, kad daugiau terminalo dujų vartotojų už Lietuvos ribų atsiras tada, kai bus baigta statyti dujų perskirstymo stotis.
