„Kauno energija“ spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, šilumos kainą padidino 22,3 proc. iki 20,47 cento už kilovatvalandę (kWh), o „Vilniaus energija“ - 12,5 proc. iki 22,82 cento.
„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl Vilniuje brangsta šiluma - brangesnių nei biokuras dujų deginimas.
„Šią vasarą, kuomet šilumos ūkyje buvo naudojamas vien biokuras, šilumos kaina Vilniuje siekė vos 18,42 cento. Tai įrodo, kad aukštą šilumos kainą šildymo sezono metu lemia būtent nepakankamas biokuro vartojimas“, - teigė N.Mikalajūnas.
Pasak jo, šiuo metu „Vilniaus energija“ kartu su nepriklausomais gamintojais iš biokuro pagamina apie 34 proc. visos šilumos. Šis rodiklis galėtų būti didesnis, jei 2010 metais Vilniaus taryba, anot N.Mikalajūno, nebūtų sustabdžiusi „Dalkia“ biokuro jėgainės projekto.
„Kauno energijos“ atstovas spaudai Ūdrys Staselka BNS tvirtino, kad nebeužtenka tik biokuru pagaminamos šilumos ir reikia daugiau naudoti dujų.
„Šilumos poreikis didėja ir natūralu, kad yra jungiami dujiniai šaltiniai, o dujos brangesnės, todėl ta šiluma pagaminama iš dujų yra įskaičiuojama į bendrą šilumos kainą“, - kalbėjo Ū.Staselka.
Anot jo, Kaune nepriklausomi šilumos gamintojai ją pabrangino 62,5 proc., palyginti su rugsėju, nes didėja šilumos poreikis ir dujomis gaminama šiluma - brangesnė: „Jie žino, kad didėja poreikis ir tuo naudodamiesi padidina „Kauno energijai“ šilumos kainą.“
„Klaipėdos energija“ šilumos kainą per mėnesį padidino 21,6 proc. iki 20,5 cento, o „Panevėžio energija“ - 0,4 proc. iki 18,79 cento.
Iš penkių didmiesčių tik „Šiaulių energija“ šilumos kainą sumažino 2,8 proc. iki 17,01 cento.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija prognozuoja, kad Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ dujų tiekėjai „Lietuvos dujos“ suteikus maždaug 20 proc. nuolaidą, šilumos kaina sezono metu turėtų sumažėti vidutiniškai iki 25 centų už kilovatvalandę - 8 proc. mažiau nei praėjusią žiemą, kai vidutinė kaina buvo 27,25 cento.
Šilumos kaina šildymo sezonu metu dar gali keistis, nes kol kas nėra žinomas dujų kiekis, kurį įmonės privalės pirkti iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, bei jų kaina. Taip pat šilumos gamintojai nežino, kada valstybė pradės gražinti permoką už dujas („Lietuvos dujų“ maždaug 130 mln. litų permoka už 2013 metus ir 4 šių metų mėnesius - BNS) bei nėra žinomos elektros supirkimo iš kogeneracinių elektrinių kvotos ir dujų transportavimo kaina.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
