Ištrūko iš monopolininkės
Butuose individualius dujinius katilus ketinantys statyti Ramygalos g. 21-ojo namo gyventojai įsitikinę, kad tokia rekonstrukcija atsipirks. Namo bendrijos pirmininkė Rita Labutienė teigia už maždaug 70 kv. m. patalpų šildymą „Panevėžio energijai“ paklodavusi 690 Lt, nors termometro stulpelis aukščiau 17 laipsnių nėra pakilęs. „Langai visuose butuose pakeisti, mokame milžiniškus pinigus už šildymą, o vis tiek žiauriai šalta. Ar logiška mokėti šimtus už šaltus radiatorius?“ – svarbiausią argumentą ištrūkti iš šilumininkės glėbio įvardija pirmininkė. Devynių narių šilumos tiekimo organizavimo atskiriems vartotojams komisijai, sudarytai iš penkių Savivaldybės, energijos tiekėjų atstovų ir aplinkosaugininkų, prireikė trijų posėdžių, kad leistų namui šildytis individualiai.
Alternatyva netiko
Gyventojai išgirdo įvairiausių argumentų, kodėl jie turėtų ir toliau tarsi aitvarai nešti turtus šilumininkei. Jiems buvo įrodinėjama, esą vienam kaimynui išvažiavus ir palikus butą nešildomą, kitiems teks daugiau atsukti savo dujinius katilus, aiškinta, kad „Panevėžio energijai“ kūrenant dujas ir biokurą centralizuotai šildytis vis tiek pigiau nei individualiai vien dujomis.
„Koks kieno rūpestis netgi jei mes brangesnį būdą pasirinktume? Negi ne laisvoje šalyje gyvename? Ir kaip mes galime palikti patalpas nešildomas, leisti, kad mūsų turtas pelytų?“ – stebėjosi gąsdinimais R. Labutienė.
„Panevėžio energija“ siūlė ir alternatyvą – rekonstruoti šildymo sistemą butuose įrengiant individualią šilumos apskaitą. Toks pasiūlymas gyventojams sukėlė juoką. Jie įsitikinę, kad pinigai būtų išmesti į balą. „Pasiūlymas susitvarkyti taip, kad butuose galėtume patys reguliuoti šildymą, skamba ironiškai. Taupyti sumažinant šilumą, kai mes ir taip šaltai gyvename?“ – kalbėjo namo pirmininkė.
Gyventojai žygius dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pradėjo dar 2002-aisiais. Pirmininkės nestebina, kad namui prireikė įveikti daugybę biurokratinių kliūčių, įrodinėti komisijai, kad nepaliks savo butų pelyti nešildomų, kad šildysis dujomis ir, šiukštu, nesumanys statytis kietuoju kuru kūrenamų krosnių. „Kas gi lengvai paleistų tokius pinigus atnešančius vartotojus – po 700 Lt per mėnesį už butą“, – sako R. Labutienė.
Dėl kainų nesiskundė
„Panevėžio energija“ pripažįsta, kad Ramygalos g. 21 namas patenka tarp daug šilumos patalpoms šildyti sunaudojančių Panevėžio miesto daugiabučių namų. Pavyzdžiui, pernai sausį už 1 kv. m šildymą jo gyventojai mokėjo po 6,45 Lt, o mieste vidutinis mokestis už šildymą siekė 4,23 Lt.
Tačiau bendrovė motyvuoja dėl žemos patalpų oro temperatūros nusiskundimų iš šio pastato gyventojų nei žodžiu, nei raštu negavusi. Anot bendrovės specialistų, didesnes nei kituose daugiabučiuose šildymo sąnaudas lėmė daug priežasčių – namas senas, nešiltintas, be to, patalpas esą atvėsina pirmame aukšte įsikūrusių komercinių patalpų klientai, dažnai varstantys duris. „Panevėžio energija“ teigia, jog kiekviename bute įrengus atskiras šildymo sistemas su skaitikliais šildymo sąnaudos būtų sumažėjusios net iki 25 proc.
Perspektyvų nematė
Ramygalos g. 21-ąjį namą iš šilumininkės glėbio paleidusios komisijos atstovo, Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus specialisto Arvydo Šato teigimu, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles atsijungti nuo centralizuoto šildymo teoriškai negalima.
„Neturėtume leisti atsijungti, jei nekreiptume dėmesio į tam tikrus kriterijus“, – patikino A. Šatas. Anot jo, komisija šį kartą gyventojams buvo palanki įvertinusi milžiniškas jų išlaidas šildymui, nepaisant, kad namo šilumos punktas modernizuotas, ir matydama, kad galimybės renovuoti 1926-aisiais statytą namą – pernelyg menkos. Specialistas abejoja, ar šildydamiesi dujomis gyventojai daug išloš.
„Name aštuoni butai – keturi savininkai. Kalbėti apie renovaciją beviltiška, nes žmonėms kainuotų didžiulius pinigus. Bet šildymo būdo pakeitimas nieko nedarant namui neduos norimo efekto. Norint gyventi pigiai, namas turi būti apšiltintas“, – aklavietę mato A. Šatas.
Gigantai susiėmė dėl vartotojų
Kaip turi šildytis panevėžiečiai, Savivaldybė nusprendė dar 2003-iaisiais miesto Tarybai patvirtinus šilumos ūkio specialųjį planą. Pagal jį Savivaldybė buvo labai maloninga savo įmonei „Panevėžio energijai“.
Tai neliko nepastebėta kitų energijos tiekėjų. „Lietuvos dujos“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą ir šioji, įvertinusi, kad Savivaldybės parengtame miesto šildymo plane iš tiesų per didelė teritorija skirta vien centralizuotam šildymui, jį pripažino pažeidžiantį konkurencijos principus ir užprotestavo. „Panevėžio energijai“ naudingas planas turėjo jau būti pakeistas, tačiau Savivaldybė to lig šiol nėra padariusi. Užuot keitusi planą, ji numatė papildomų išlygų norintiesiems atsijungti nuo centralizuoto šildymo.
Šiuo metu Savivaldybė, pasinaudojusi Europos Sąjungos parama, už 56 tūkst. Lt užsakiusi parengti naują šilumos ūkio specialųjį planą. Jis turėtų būti baigtas kovo 31-ąją ir teikiamas tvirtinti miesto Tarybai. Jame bus aiškiai apibrėžtos zonos nurodant šildymo rūšį – kurioje miesto dalyje įmanomas tik centralizuotas, kur individualus, o kur bus leidžiama šildytis abiem būdais.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo Sauliaus Matulio teigimu, šiuo metu dėl kai kurių zonų, tai yra komercinių sklypų, verda diskusijos tarp pagrindinių šilumos tiekėjų – „Panevėžio energijos“ ir „Lietuvos dujų“. Pastaroji pageidauja juose nustatyti mišrų šildymo tipą, bet „Panevėžio energija“ pageidauja tik centralizuoto.
Tačiau naujas šilumos ūkio specialusis planas vargu ar sutrumpins kryžiaus kelius iš monopolininkės glėbio pabėgti norintiems gyventojams. S. Matulio teigimu, daugiabučių kvartaluose tokios galimybės – labai abejotinos. Atrodo, kad Savivaldybė nėra suinteresuota mažinti savo įmonės „Panevėžio energijos“ vartotojų gretas.
„Reikia įvertinti, kad daugiabučiai masiškai pradėtų atsijungti nuo centralizuoto šildymo, pabrangtų šildymas likusiems vartotojams. Be to, padaugėjus besišildančiųjų individualiai padidėtų oro tarša“, – argumentus vardija S. Matulis.
Palaikomi besišildantieji ekologiškai
Vis dėlto egzistuoja sąlyga, kada Savivaldybė nebegali sulaikyti nuo centralizuoto šildymo norinčių pabėgti gyventojų. Netgi jei atsijungti pageidautų ne visas daugiabutis, o vienas butas. „Galima atsijungti nuo centralizuoto šildymo nekreipiant dėmesio į specialųjį planą tokiu atveju, jei patalpai šildyti bus naudojama atsinaujinančių šaltinių energija, pavyzdžiui, geoterminis šildymas, elektra ar kiti. Jei norėsite butą šildytis elektra, mes neturėsime teisės neduoti leidimo, nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje ir kuriame aukšte begyventumėte“, – patvirtino A. Šatas.
Tiesa, nusprendę butą individualiai šildytis gyventojai privalės apšiltinti visas su kitų patalpomis besiribojančias būsto sienas, kad, išjungę šildymą, nesušaldytų kaimynų.
Prašymų atsijungti nuo centralizuoto šildymo per 2013–2015 m. Savivaldybė negavo. Paskutiniai nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos 2012 metais atsijungė du 12 butų namai Įmonių g. 19 ir Vilniaus g. 53. „Panevėžio energijos“ Klientų aptarnavimo tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas teigia, jog nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos atsijungę keli nedideli namai ar keli butai šilumos kainai įtakos neturi. Anot jo, centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų Panevėžyje ne mažėja, o, nors ir lėtai, daugėja. Tiesa, V. Žalkauskas prasitarė, jog toks didėjimas vyksta komercinių sklypų, Savivaldybės specialiajame plane patenkančių į tik centralizuotai tiekiamos šilumos zoną, sąskaita. Inga Kontrimavičiūtė
