sergamumas

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo. Daugiausiai sergančiųjų gripu, net 13, šiuo metu yra Kaune.  42-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 14–20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis – 65,4 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo. Praeitą savaitę, lyginant su užpraeita, registruota beveik dvigubai daugiau gripo atvejų: atitinkamai 20 ir 37.41-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 7-13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 61,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus – 64,4 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Šią savaitę oficialiai prasidėjo naujas gripo sezonas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vykdantis gripo stebėseną šalyje, kiekvieną savaitę skelbs sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergamumo rodiklius. Įvertinus šių metų praeitos – 39 savaitės – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su užpraeitos (38 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKT padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Utenos ir Vilniaus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, informuoja, kad per paskutinius penkerius metus (2013–2017) ES/EEE šalyse sergamumas erkiniu encefalitu (EE) išlieka stabilus (0,4-0,6 atv./100 tūkst. gyv.). Daugiausia atvejų 2017 m. buvo užregistruota Čekijoje (677), Vokietijoje (485) ir Lietuvoje (474). Didžiausias sergamumo EE rodiklis buvo Lietuvoje (16,6 atv./ 100 tūkst. gyv.), Čekijoje ir Estijoje (po 6,4 atv./ 100 tūkst. gyv.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai. Pasak ULAC medikų, vėjaraupių susirgimo atvejai registruojami ištisus metus, tačiau infekcijai būdingas sezoniškumas – sergamumo pakilimai stebimi žiemos ir pavasario mėnesiais. Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.

Demencija sergantiems žmonėms, autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, kurtiems ar vidutinių ir stiprių klausos, kalbos sutrikimų turintiems mažiesiems, taip pat vaikams su cukriniu diabetu ar turintiems žymių šlapinimosi sutrikimų nuo šių metų gegužės mėnesio pabaigos jau galima lengviau ir paprasčiau gauti tikslines kompensacijas, rašoma pranešime.

Jungtinės Valstijos rizikuoja netekti tymus išnaikinusios šalies statuso, jei tęsis dabartiniai šios ligos protrūkiai, ketvirtadienį sakė JAV sveikatos apsaugos pareigūnai. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodė, kad šiemet Jungtinėse Valstijose jau užregistruotas 971 tymų atvejis.

Savanoriai buvo duota E.coli infekcijos arba placebo, o kitų žmonių tuomet klausiama, ar jie atrodo sergantys. Apkrėsti pacientai buvo laikomi atrodančiais „žymiai prasčiau“. Žmonės pastebėjo pablyškusias lūpas ir odą, užkritusius akių vokus ir nusvirusias burnas, rašoma dailymail.co.uk. Gali būti, kad jei jūsų šeimos narys, draugas ar kolega serga, gali būti, kad tai pastebėsite vos į juos pasižiūrėję, sako mokslininkai.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pastarąsias porą dienų, užregistruoti dar 9 nauji tymų atvejai. Iš viso šiemet tymais Lietuvoje susirgo 415 žmonių. Daugiausia susirgimų tymais (210 atvejų) registruota Kauno mieste, 58 atvejai – Kauno rajone ir 58 atvejai – Vilniaus mieste. Iš viso tymai diagnozuoti 327 suaugusiajam ir 88 vaikams. Pagal amžių jauniausias, susirgęs tymais – 5 mėnesių kūdikis, vyriausias – 78 metų asmuo.

Alergija dažnai vadinama amžiaus epidemija, nes sergamumas šia liga sparčiai auga visame pasaulyje. Nuo jos kenčia ir suaugusieji, ir vaikai. Viena iš daugelio rūšių - alergija maistui. Apie tai, kodėl kartais žmogaus organizmas pradeda reaguoti į maistą kaip į priešą, pasakojo TV3 laida „Būk sveikas“. Alergija pasireiškia kūdikiams ir vaikams Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, doc. Jūratė Staikūnienė sako, kad iki šiol nėra žinoma, kodėl daugėja alergiškų žmonių maistui.

Panevėžio rajone – skaudi nelaimė. Gripo komplikacijos nusinešė dar vieną gyvybę. Tai jau 23-oji auka šio gripo sezono metu.  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovas spaudai Zigmas Nagys patvirtino šią informaciją: „Kovo 3-ąją nuo gripo komplikacijų mirė 1944 metų gimimo moteris. Ji sirgo, turėjo gretutinių ligų. Buvo neskiepyta.“  Kovo 4 d. gripo epidemiją atšaukė Prienų r. savivaldybė.

Jau 30 Lietuvos savivaldybės iš 60 paskelbė gripo epidemiją, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). NVSC duomenimis, 2019 m. penktąją savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis rodiklis buvo 178,7 atv. 10 tūkst. gyventojų, didžiausias – Alytaus apskrityje (209,7 atv. 10 tūkst. gyventojų), mažiausias – Utenos apskrityje (116,4 atv. 10 tūkst.

Gripo epidemija sparčiai plinta Lietuvoje. Ją paskelbė dar penkios savivaldybės: Mažeikių r. (epidemija paskelbta 2019-02-05), Radviliškio r. (epidemija paskelbta 2019-02-04), Visagino (epidemija paskelbta 2019-02-04), Klaipėdos r. (epidemija paskelbta 2019-02-04), Rokiškio r. (epidemija paskelbta 2019-02-05),  Gripo epidemija paskelbta šiose savivaldybėse: Mažeikių r. (epidemija paskelbta 2019-02-05); Radviliškio r. (epidemija paskelbta 2019-02-04); Visagino (epidemija paskelbta...

Nesuvaldomai siaučiant gripui, vis didėja sergamumas ir žmonių nerimas. Kasdien auga savivaldybių skaičius, kuriose skelbiama gripo epidemija. Siekiant sustabdyti ir įveikti ligos plitimą, kiekvienam pravartu žinoti, kokių veiksmų imtis, jei mieste skelbiama gripo epidemija. Patarimais, gelbstinčiais tiek sveikus, tiek jau užsikrėtusius gripu, dalinasi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) visuomenės sveikatos specialistė Kristina Žukauskaitė.

 Gripas vis labiau įsismarkauja ir didžiuosiuose šalies miestuose. Iš 60-ies šalies savivaldybių jau 18-oje paskelbta gripo epidemija, o tarp jų Vilniuje ir Klaipėdoje. Dalis mokyklų stabdo ugdymo procesą. „Svarbu neužsiimti savigyda ir kreiptis pas specialistus. Šiuo metu Lietuvoje yra oficialiai paskelbtos šešios mirtys nuo gripo, trys vyrai ir trys moterys.

Gripas vis labiau siautėja Lietuvoje. Penkios savivaldybės jau paskelbė epidemiją, o daugėjant sergančiųjų kyla grėsmė užsidaryti ir didesniam skaičiui darželių ir mokyklų. Ar tai jau gripo pikas, ar jis smogs dar stipriau? Santaros klinikų šeimos medicinos centro vadovas profesorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad gripo bumas gali prasidėti jau maždaug po savaitės. „Dar kokią savaitę, dvi jis gali didėti, po to jis mažės.

Itin sparčiai vaikus į ligos patalą pradėjo guldyti gripas. Anot medikų, grėsmingai pradėjo augti sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Sergančiųjų jau pirmomis tik prasidėjusių metų dienomis yra net keturis su puse karto daugiau, nei pernai tuo pat metu. Į ligos patalpą tiek mažylius, tiek suaugusius šiemet guldo gerokai piktesnis gripo tipas nei karaliavo pernai. Smogė gripo virusas Kad mergina nevemtų, negalėjom duoti didelio kiekio skysčių, o tik po truputį su pertraukom.

Gydytojai, mitybos specialistai, psichologė, asmeninė trenerė ir vaistininkas atskleidžia savo sveikatingumo patarimus pošventiniam laikotarpiui. Vieni rekomenduoja pagirių aspirinu nesigydyti, kiti pataria nepasiduoti pagundoms. Taip pat medikai pataria, kaip išvengti žiemos ligų – pavyzdžiui, gripo. Šventinis sezonas kartais primena bėgimą su kliūtimis. Pradedant persivalgymu ir pagiriomis, baigiant gripu ir išsekimo jausmu – šventės gali atsiliepti ir sveikatai. Bet tai – visai nebūtina.

Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 84,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo kiek mažiau – 80,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių, didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.

 Lietuvoje daugėja susirgimų tymais: šiemet šalyje užregistruota 17 šios ligos atvejų, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). 15 atvejų buvo registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai – įvežtiniai iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Liga susirgo suaugusieji. Pernai per tą patį laikotarpį Lietuvoje registruoti du įvežtiniai tymų atvejai asmenims, kurie lankėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose bei Tailande, Malaizijoje, ir Indonezijoje.

Lietuvoje auga sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, lapkričio 12–18 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 61,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau šis rodiklis siekė 58,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš metus gripu sirgo panašus skaičius žmonių – registruota 60,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias – 45,6 atvejo 10 tūkst.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę padidėjo visoje Lietuvoje. 45-ąją šių metų savaitę (lapkričio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 58,1 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo panašus – 57,0 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę sumažėjo visoje šalyje. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, spalio 29 – lapkričio 4 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 68,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu registruota 50,4 susirgimo 10 tūkst. gyventojų. Mažiausia – 28,1 atvejo 10 tūkst.

Lietuvoje sergamumas gripu ir peršalimo ligomis išlieka panašus, sergančiųjų šiemet yra mažiau nei pernai. Praėjusią savaitę bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) buvo 64,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. 2017 metais tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 69,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę registruotas Šiaulių (41,5 susirgimo 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skelbia naujo gripo sezono pradžią. Pranešama, kad medikų rankose atsidūrė vaikas.  Pabrėžiama, kad dėl gripo buvo hospitalizuotas vienas asmuo 2–17 m. amžiaus grupėje. 40-ąją šių metų savaitę (spalio 1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Iki šių dienų sergamumas tokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, kaip ŽIV, sifilis, gonorėja ir chlamidiozė (LPI), išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Tai susiję su LPI pasekmėmis: reprodukcinės sistemos pažeidimais, gimdos kaklelio vėžiu, įgimtu sifiliu, negimdiniu nėštumu, persileidimais, nevaisingumu ir kt. Lietuvoje LPI dažniausiai diagnozuojama jauniems asmenims. Per pastaruosius (2014–2017 m.) metus sergamumas ŽIV infekcija padidėjo nuo 4,8 iki 9,4 atvejo 100 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau mažėja. 17-ąją šių metų savaitę (balandžio 23-29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 50,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo dar mažiau – 48,7 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę Lietuvoje bendras sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo, tačiau trijose apskrityse sergančiųjų šiek tiek padaugėjo. Balandžio 16–22 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sergamumas padidėjo Telšių, Tauragės ir Vilniaus apskrityse, pastarojoje santykinis susirgimų skaičius yra didžiausias Lietuvoje – 60,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, bendrai Lietuvoje pastarąją savaitę 10 tūkst.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje toliau mažėja. Penkioliktąją šių metų savaitę (balandžio 9-15 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 54,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 43,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas peršalimo ligomis šalyje toliau mažėja, skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Kovo 26–balandžio 1 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 78,2 susirgimo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ankstesnę savaitę sergamumas viršijo 89 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas registruotas Utenos (54,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje (97,1 atvejo 10 tūkst.

 Kovo 24-ąją minime Pasaulinę tuberkuliozės dieną. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena gyventojams, kad Lietuvoje sergamumas tuberkulioze yra vienas didžiausių Europoje, o susirgti šia liga gali kiekvienas. Tuberkuliozė (TB) plinta lašiniu būdu per orą, kai tuberkulioze sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo.

Nors sinoptikų prognozės džiugios – šaltis iš Lietuvos traukiasi, sveikatos specialistai kol kas gerų žinių neturi. Gripo epidemijos atšaukti neskubama: sergančiųjų skaičius mažėja labai nežymiai, o kai kuriose savivaldybėse kyla ir antrosios gripo epidemijos bangos grėsmė. Taip pat registruojama ir vis daugiau sergančiųjų žarnyno infekcijomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog ši savaitė jau trečioji, kuomet šalyje stebimas sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pikas. Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyta 219 asmenų. Sveikatos specialistai sako, jog šalyje mažėja tik sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius. Gripo atvejų išlieka tiek pat. Dėl gripo komplikacijų jau užfiksuoti 5 mirties atvejai.

Sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sparčiai didėja. Auga ir dėl gripo hospitalizuotų asmenų skaičius. Kai kurie miestai jau paskelbė gripo epidemiją. Dauguma skuba į vaistines, ieškodami vitaminų ar kitų priemonių, galinčių juos bei artimuosius apsaugoti nuo siaučiančių ligų. Tačiau medikai pataria neskubėti: vitaminai negydo ir nuo ligų neapsaugo. Gripo epidemijos jau paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse.

Sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis grėsmingai auga. Dalis savivaldybių - jau ant epidemijos slenksčio. Medikai įspėja, kad viena dažniausių gripo komplikacijų – plaučių uždegimas vis dažniau smogia iš pasalų, mat diagnozuoti jį darosi kaskart sunkiau. Pulmonologės kabineto duris praveria Helena. Moteriai įtariamas plaučių uždegimas. Pacientė skundžiasi nugaros skausmais ir nesmarkiu kosuliu. Helena prasčiau pasijuto per Kalėdas. Temperatūra nekilo, tad ir į medikus nesikreipė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga visoje Lietuvoje. 2018 m. 3-ąją savaitę (sausio 15-21 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis) rodiklis buvo 98,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 3-ąją savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.

Naujausiais duomenimis, sergamumas gripu bei ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje vis auga. Daugiausiai sergančiųjų Vilniuje bei Alytuje. Medikai įspėja ir apie siaučiančias žarnyno infekcijas. Tuo tarpu Europoje vis sparčiau plintantis „australiškasis“ gripas ir toliau šienauja gyvybes.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje padidėjo. Lyginant su paskutiniąja gruodžio savaite - situacija tik blogėja. Tada ULAC skelbė, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. 1-ąją šių metų savaitę (2018 m. sausio1-7 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 64,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje sumažėjo. Paskutiniąją – 52-ąją šių metų savaitę (2017 m. gruodžio 25-31 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 46,9 atv./10 tūkst. gyventojų. 2016 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 72,4 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pastarąją savaitę išaugo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Lapkričio 6-12 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 57 susirgimai, ankstesnę savaitę sergamumo rodiklis buvo 52 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumas peršalimo ligomis registruotas Šiaulių, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Italijos teismas penktadienį nuteisė kalėti 24 metus ŽIV užsikrėtusį vyrą, per beveik dešimtmetį žmogaus imunodeficito virusu tyčia užkrėtusį 30 moterų, su kuriomis mylėdavosi be apsaugos priemonių. Dešimtis moterų 33-ejų metų finansininkas Valentino Talluto (Valentinas Talutas) suviliojo socialiniuose tinkluose ir pažinčių svetainėse. Be to, jis neretai susitikinėdavo su keliomis moterimis vienu metu. Romos prokurorai V. Talluto siūlė įkalinti iki gyvos galvos.

Lietuvos gyventojų sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis per pastarąją savaitę sumažėjo, tačiau viršija praėjusių metų lygį. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šių metų 42-ąją savaitę (spalio 16–22 dienomis) 10 tūkst. gyventojų teko 65,7 susirgimo, ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 69,6. Praėjusiais metais spalio viduryje sergančiųjų buvo mažiau – 42-ąją savaitę 10 tūkst. gyventojų teko 63,5 ligos atvejo.

Lietuvoje mažėja susirgimų kokliušu – šiemet iki rugsėjo užregistruota 17 kokliušo atvejų, 32 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu ir 63 proc. mažiau nei užpernai. Pernai per tą patį laikotarpį buvo registruoti 25 kokliušo atvejai, o 2015 metais – 46 kokliušo atvejai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Daugiausiai kokliušu sirgo vaikai iki ketverių metų (29 proc. visų atvejų šiemet), vyresnio amžiaus grupėse užfiksuota po kelis ligos atvejus.

Permainingi rugsėjo orai paspartino peršalimo ligų sezono pradžią. Praėjusią savaitę sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius Lietuvoje šoktelėjo dvigubai, palyginti su savaite prieš tai – užfiksuota 9,7 tūkstančio susirgimų. Vaistininkai pastebi, jog panašios tendencijos kartojasi kiekvieną rudenį, o dauguma žmonių sveikata susirūpina jau tik prasidėjus negalavimams.

Per pastaruosius trejus metus vaikų sergamumas tuberkulioze Lietuvoje padidėjo beveik dvigubai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, 2014 metais registruota 7,13 susirgimo šia užkrečiama liga 100 tūkst. vaikų. Pernai šis rodiklis siekė 13,3 susirgimo. 2016 metais užregistruoti 69 tuberkulioze sergantys vaikai, 2015 metais – 58, 2014 metais – 38. Tuberkuliozė yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcinė liga, ją sukelia tuberkuliozės mikobakterija.

Nors oras ir pamažėle šyla, pasibaigus šildymo sezonui poliklinikose padaugėjo sergančiųjų peršalimo ligomis. Vieni pacientai skundžiasi skaudančia gerkle, kiti aukšta temperatūra ir smarkiu kosuliu. Specialistai pastebi, kad sergančiųjų daugiau dar ir dėl to, kad pašildžius saulei dažnas nevengia ir išsirengti. O tai kol kas pavojinga, mat dabar jutiminė temperatūra prilygsta kovo pradžiai. Pasitepa kremu, ir taip deginimosi sezoną pradeda pensininkė Alina.

Vis daugiau lietuvių lankosi pas šeimos gydytojus. Per metus vizitų skaičius išaugo 300 000-ių. Valstybinė ligonių kasa aiškina, kad tokią tendenciją lemia didėjantis pasitikėjimas šeimos gydytojais ir augantis profilaktinių apsilankymų skaičius. Tačiau patys medikai pateikia kitą versiją. Esą Lietuvos visuomenė sensta, jauni gydytojai emigruoja į užsienį, todėl ateityje poliklinikose eilės tik ilgės.

Sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Vien širdies nepakankamumu, kuris yra bet kurios pavėluotai išaiškintos arba netinkamai gydytos širdies ligos pasekmė, mūsų šalyje serga per 100 tūkst. žmonių. Beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, per praėjusius metus buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo.

Ši mažylė serga labai sunkia ir reta liga, dėl kurios jos visi kaulai yra itin trapūs ir gali „lūžti net papūtus vėjui“, taip skelbia ją gydantys medikai, rašoma „Daily Mail“. Zoe Lush (6) jau patyrė daugybę operacijų, dėl kurių kone kiekvienas jos kūno kaulas yra patyręs lūžį. Kiekvienas atsitrenkimas į ką nors šiai mažylei gali būti tiesiog lemtingas. Reta liga, dėl kurios jos kaulai tokie trapūs, mergaitė serga nuo pat savo gimimo. Mergaitė gimė Kalifornijoje, ją mylinčioje šeimoje.