Didžiausias sergamumas – Vilniuje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, rugsėjo 4-10 d. sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis išaugo visuose Lietuvos regionuose, o bendras sergamumo rodiklis per savaitę padvigubėjo iki 34 atvejų, tenkančių 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas užfiksuotas Vilniuje – 42 atvejai 10 tūkstančių gyventojų.
Pasak vaistininkės Jolitos Skinderskienės, pradėti ruoštis permainingų orui reiktų ligų sezonui dar neprasidėjus, tačiau nespėjus to padaryti svarbu nepulti į kitą kraštutinumą griebiantis bet kokių po ranka pasitaikančių vaistų.
„Nuo pat rugsėjo pradžios vaistinėse ir poliklinikose padaugėja pagalbos ieškančių žmonių. Gaila, bet pasiskirstymas akivaizdus: vieni suserga ir griebiasi bet kokio šiaudo, o kiti būna sveiki, tačiau nedaro nieko, kad tokiais liktų. Jei kol kas pavyko išsisukti nuo virusų, tai dar nereiškia, kad taip tęsis ir toliau – kūną vis tiek reikia ruošti.
Ir didžiausios naudos duos ne kova prieš konkrečią ligą, bet kova už stipresnį imunitetą“, – neabejoja „Gintarinės vaistinės“ ekspertė.
Maistas, fizinė veikla ir rankų plovimas
Pirmasis patarimas saugantis nuo ligų – sveika mityba. Šis patarimas galioja visais metų laikais, tačiau jei staiga atvėsus orams žmogus kelias dienas pamiršta subalansuotą mitybą ar valgo per mažai, tai sparčiai silpnina organizmą – ligai to gali užtekti.
„Rudenį turime daugybę šviežių daržovių bei vaisių. Padedant organizmui paprasčiausias sprendimas yra ir efektyviausias – kuo daugiau šiomis dienomis pasikrausite vitaminų, tuo ilgiau kūnas jausis stiprus. Jei organizmas to reikalauja, galite išgerti ir papildomų vitaminų.
Dažnai žmonės neįvertina jų naudos, tačiau toks yra sveikatingumo paradoksas – kai viskas gerai, to nepastebi, o dėmesį atkreipi jau tik susirgęs“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Svarbu nepamiršti fizinio aktyvumo – šis lygiai taip pat prisideda prie atsparumo ligoms didinimo. Gera psichologinė savijauta taip pat padeda saugoti imunitetą. JAV mokslininkai, tyrę juoko ir imuninės sistemos ryšį įrodė, jog gera nuotaika gerokai sustiprina organizmo atsparumą ligoms.
Kitas J. Skinderskienės patarimas – visiems žinomas, tačiau pernelyg retai taikomas. „Rankas reikėtų plauti bent 5-6 kartus į dieną ir tai daryti maždaug po 20 sekundžių.
Būtent per rankų paspaudimą persiduoda didžiulė dalis mikrobų, o turint omenyje, jog dauguma žmonių kosėdami ar čiaudėdami instinktyviai dengia burną delnu, šis paspaudimas tampa tiesioginiu ligos pernešėju“, – sako vaistininkė.
Skirtingų vaistų deriniai gali būti pavojingi
Jau pajutus pirmuosius peršalimo požymius, rekomenduojama jokiu būdu neskubėti čiupti pirmos po ranka pasitaikiusios vaistų pakuotės.
„Natūralu, kad žmonės nori pagyti kuo greičiau, bet dažnai tam pasirenkami metodai turi atvirkštinį poveikį. Bijodami nors dienai „atkristi“ jie traukiasi vaistinėles ir galvoja, kad su peršalimu susidoros be specialistų pagalbos.
Tačiau raginimai tartis su profesionalais nėra iš piršto – savarankiškai gerdami bet kokius vaistus rizikuojate, jog jie jums pakenks. Pavyzdžiui, priešuždegiminiai preparatai temperatūrai mažinti gali labai nederėti su aspirinu – išgersite, rodos, du nekaltus vaistus, o tai gali pasibaigti sveikatai pavojingomis komplikacijomis“, – perspėja J. Skinderskienė.
Vaistininkė aiškina, jog vaistų suderinamumas yra dar viena priežastis, kodėl imuniteto stiprinimas yra gerokai svarbesnis už bandymą vėliau kovoti su liga. Pirmasis kūnui neišvengiamai duos naudos, o štai antrojo atveju be specialistų pagalbos galima ir labai rimtai sau pakenkti.
„Svarbiausia, kad kiekvienas vaistas būtų vartojamas tada, kai reikia, taip, kaip paskyrė gydytojas, kad juo nebūtų piktnaudžiaujama. Jei žmogus tiksliai nežino kuo ir kaip reikia gydytis, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku – mes visada pasirengę padėti, patikrinti pacientų vartojamų vaistų suderinamumą ir taip užkirsti kelią galimoms komplikacijoms“, – pabrėžė „Gintarinės vaistinės“ ekspertė.
