sergamumas

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę išliko stabilus, būdingas šiam metų laikui. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, per savaitę – spalio 24–30 dienomis – sergamumo rodiklis net šiek tiek sumažėjo: nuo 44,27 susirgimo atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų, iki 42,11 atvejo. Sergamumo rodiklis – tai susirgimų atvejai, vidutiniškai tenkantys 10 tūkstančių gyventojų. Kai šis rodiklis peržengia 100, skelbiama epidemija.

Naujų vėžio atvejų skaičius Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų padidės 45 proc. iki daugiau nei 430 tūkst., prognozuoja mokslininkai, kuriais remiasi BBC. Ekspertai aiškina, kad tokiam prieaugiui daugiausia įtakos turės gyventojų senėjimas. Naujų vėžio atvejų skaičius Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų padidės 45 proc. iki daugiau nei 430 tūkst., prognozuoja mokslininkai, kuriais remiasi BBC. Ekspertai aiškina, kad tokiam prieaugiui daugiausia įtakos turės gyventojų senėjimas.

Ketvirtąją šių metų savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, palyginti su ankstesne savaite, išaugo. Šiuo metu 10 tūkst. gyventojų tenka 100 sergančiųjų per savaitę. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) duomenimis, epidemiją yra paskelbusios 8 savivaldybės: Prienų, Varėnos, Klaipėdos, Kėdainių rajonų ir Kauno, Klaipėdos, Šiaul ių, Marijampolės miestų.

Trečiąją šių metų savaitę žmonių sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje pasiekė kritinę ribą. Remiantis Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, praeitą savaitę visoje šalyje užfiksuota per 33600 gripo bei peršalimo ligų atvejų. Šį sezoną sergančiųjų peršalimo ligomis skaičius yra daugiau negu du kartus didesnis negu pernai. Lietuvoje sergančiųjų peršalimo ligomis kiekis sparčiai didėja. Lyginant su 2010 m. gruodžio mėn., sergamumas peršalimo ligomis išaugo 5 kartus.

Vilniaus Santariškių klinikose nuo pandeminio šių metų gripo mirė du žmonės. Klinikų atstovė viešiesiems ryšiams Gitana Letukienė patvirtino, kad mirusieji sirgo pandeminiu gripu. Vieno paciento gyvybė užgeso prieš Naujuosius metus, kito – jau šiemet. Specialistai tvirtina, kad šis pandeminis gripas klaidingai vadinamas „kiaulių“ gripu, mat kiaulių gripu galima užsikrėsti tik nuo kiaulių. Pandeminis gripas (A(H1N1)) turi žmogaus, kiaulių ir paukščių gripui būdingų savybių.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 51–ąją šių metų savaitę (gruodžio 20–26 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, sumažėjo ir buvo 43,3 atv./10 000 gyv. Praėjusiais metais tą pačią savaitę bendras Lietuvos rodiklis buvo 46,4 atv./10 000 gyv.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, 49–ąją šių metų savaitę (gruodžio 6–12 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo. Bendras didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo sezoniniu gripu ir ŪVKTI sukeltomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę – 53,5 atv./10 000 gyv. Vyrauja ŪVKTI, užregistruoti tik pavieniai gripo atvejai.

Lietuvos sveikatos apsaugos reforma pradėta ne nuo to galo, sveikatos sistemai pinigų pakanka, tačiau juos reiktų protingai paskirstyti. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ligų prevencijai, sveiko gyvenimo būdo, sporto propagavimui, o ne didžiąją dalį energijos ir finansinių resursų išeikvojant medicinai. Ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje jos dalyviai svarstė, ar nuo jau balandžio įgyvendinama sveikatos apsaugos reforma padarys Lietuvos žmones sveikesnius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius beveik nedidėja. Tuo tarpu įvairiose Europos šalyse registruojami skirtingi sergamumo lygiai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos praneša, kad 4-ją šių metų savaitę (sausio 25–31 d.) bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (49,9 atv./10 000 gyv.

Vos baigėsi pandeminio gripo epidemija, artėja sezoninio gripo grėsmė. Biržuose medikai fiksuoja vis augantį susirgusių gripu ir ūmiais virusiniais kvėpavimo takų susirgimais skaičių. Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Biržų skyriaus vyresniosios specialistės Pranciškos Kurkauskienės, gripu serga daugiausia vaikai. Pirmadienio duomenimis, praėjusią savaitę rajono gydymo įstaigose buvo užregistruota 13 susirgimo gripu atvejų. Iš jų net dešimt buvo vaikai.