sergamumas

Pastarąją savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) vėl šiek tiek padidėjo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kovo 6–12 dienomis bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis viršijo 66 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę 10 tūkst. gyventojų teko kiek daugiau nei 64 susirgimai. Pastarąją savaitę mažiausias sergamumo peršalimo ligomis rodiklis registruotas Utenos, didžiausias – Telšių ir Vilniaus administracinėse teritorijose.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje mažėja, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenys. Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis sudarė 77,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš tai buvusią savaitę jis siekė 78,9 atvejo. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo 72,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

70-metę Mariją klastingasis gripas ant menčių paguldė  dar prieš savaitę. Norėdama išvengti ligoninės patalo moteris kurį laiką mėgino gydytis namuose, tačiau veltui. Staiga šokusi nevaldoma temperatūra ir sunkiai beištveriamas dusulys privertė šauktis medikų pagalbos. Į ligoninę paguldytą Mariją jau kamavo visa puokštė išsivysčiusių ligų. O gripo sukeltas komplikacijas dabar tenka gydytis ne tik lašinėmis, stipriais vaistais, bet ir deguonimi.

Per 70 procentų lietuvių į darbą veržiasi kosėdami, čiaudėdami ir net pakilus temperatūrai. Anot specialistų, šis Lietuvos fenomenas ne dėl didelio noro dirbti, o iš baimės netekti darbo ir pajamų. Pavojingo viruso epidemijai paralyžiavus jau 11 šalies savivaldybių, tarp jų ir Kauno, Klaipėdos bei Panevėžio, darbovietėms pradeda trūkti darbo rankų. Viena pagrindinių masiško sergamumo priežasčių – net 70 procentų tautiečių prisipažįsta, jog į darbą veržiasi ir sirguliuodami.

Sergamumas gripu artėja prie piko, o sergančiųjų skaičius jau dabar dvigubai didesnis nei buvo prieš metus. Negana to, klastinga liga grasina itin sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi. Nors visu šimtu procentų nuo gripo apsidrausti neįmanoma, imantis priemonių tikimybė susirgti gerokai sumažėja. „Tai turi būti pastovus darbas ir rūpestis savo organizmu“, - apie organizmo atsparumo virusams stiprinimą sako vaistininkė Kristina Vaičaitienė.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje truputį sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite, bet lieka aukštas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 52-ąją šių metų savaitę (gruodžio 26 – sausio 1 dienomis) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šalyje sudarė 72,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis siekė 76,9 susirgimo 10 tūkst. gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja: sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje išliko panašus kaip ir ankstesniąją savaitę, tačiau jau registruojama įvairių gripo komplikacijų. 50-ąją metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 28 asmenys. Viena dažniausių gripo komplikacijų – pneumokokų sukeltas plaučių uždegimas. Jo galima išvengti pasiskiepijus.

Šiais metais erkiniu encefalitu užsikrėtė dvigubai daugiau žmonių nei pernai, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Jo duomenimis, šių metų sausio – lapkričio mėnesiais užregistruoti 2792 Laimo ligos ir 632 erkinio encefalito atvejai. Pernai per visus metus atitinkamai registruoti 2252 ir 336 atvejai. „Lietuvoje tokio didelio sergamumo erkių platinamomis ligomis nebuvo nuo 2003 metų“, – teigiama ULAC pranešime. Europoje tai vienas didžiausių sergamumų erkių platinamomis ligomis.

Dėl gripo praėjusią savaitę į ligoninę paguldyti trys žmonės, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praeitą savaitę padidėjo. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 61,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Savaite anksčiau jis siekė 57,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sergamumas padidėjo visoje Lietuvoje, išskyrus Klaipėdos ir Tauragės administracines teritorijas.

Vaistininkė Giedrė Parchomenko sako, kad slėptis nuo blogo oro ir virusų nereikia. Atvirkščiai, vaikams žiemą reikėtų kuo daugiau būti gryname ore. Lepumas – ne naudą „Jei vaiko niekur neleisime nuogąstaudami, kad sušals, jo imunitetas tik silpnės. O jeigu dar ir aprengsime per šiltai, vaikas suprakaituos ir lengvai peršals. Dažnai visai be reikalo išsigąstame šalčių ir blogo oro, vengiame į lauką eiti lyjant ar sningant.

Lietuvoje padidėjo sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 57,5 atv./10 tūkst. gyventojų, kai savaite anksčiau šis rodiklis buvo 52 atv./10 tūkst. gyventojų. Palyginti su praėjusios savaitės duomenimis, pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 49,2 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pirmą kartą aprašytas dar I amžiuje, diabetas kasmet pasiglemžia vis daugiau gyvybių. 1980-aisiais šia liga sirgo tik 4,7 procentai planetos gyventojų, dabar šis rodiklis yra padvigubėjęs. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį ši liga taps viena iš dažniausių mirties priežasčių. Auga ne tik sergamumas, bet ir mirtingumas Keturi kartai – tiek padidėjo sergamumas diabetu per pastaruosius 40 metų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dar 1980-aisias šia liga sirgo 108 mln.

Įsigalint permainingiems ir vis bjūrantiems orams, pasigauti virusą ar rudeninį peršalimą tampa itin lengva. Nepaisant nedraugiško oro, nerimą kelią ir aplink daugėjančių sergančių kolegų, atrodo, vis besitaikančių perleisti savo ligą šalia sėdintiems. Be abejo, suvaldyti ligų antplūdį dideliuose kolektyvuose yra sudėtinga, tad kalbiname UAB „Palink“, valdančio prekybos tinklą „IKI“ vykdantįjį direktorių Darių Malakauską apie tai, kaip paskatinti darbuotojus atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą.

Šiandien biuruose pirmenybė teikiama atviroms erdvėms, skatinančioms kolegų tarpusavio, bendravimą, atvirumą ir komandinį darbą. Vis dėlto artėjant gripo epidemijoms ir peršalimo antplūdžiams šie privalumai nublanksta, kada nepasigauti viruso nuo šalia sėdinčio kolegos tampa itin sudėtinga. Visgi, nors rizika ir didelė, tačiau ligų išvengti įmanoma.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis Lietuvoje pastarąją savaitę nežymiai padidėjo, pirmadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) siekė 61,9 atvejį 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 55,7 atvejai 10 tūkst. gyventojų.

Retas kuris staiga atšalus orams nesiskundžia sveikata: peršalimas, gripas, sloga ir daugelis kitų negalavimų tampa mūsų kasdienybe. Vis dėlto ar tikrai dėl šių ligų kaltas tik šaltis? Kol esame sveiki per daug nesukame galvos dėl būtino imuniteto stiprinimo, papildomų vitaminų ar šiltos aprangos, tačiau be reikalo. Mūsų požiūris į sveikatą gali nulemti, ar šiuo šaltuoju laikotarpiu karščiuodami gulėsime lovoje, ar galėsime mėgautis savo produktyvumu ir nešlubuojančia sveikata.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau sergančiųjų – daugiau nei tuo pačiu metu pernai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, spalio 3-9 dienomis 10 tūkst. gyventojų teko 59,2 susirgimo.

Šių metų rugpjūtį registruotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis per pastaruosius penkerius metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, Laimo liga – 573. Pernai rugpjūtį encefalitu užsikrėtė 64 asmenys, Laimo liga – 385 žmonės. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 354 erkinio encefalito ir 1477 Laimo ligos atvejai.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje pastarąją savaitę šiek tiek padidėjo, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Balandžio 25 - gegužės 1 dienomis Lietuvoje sergamumas gripu ir ŪVKTI viršijo 51 atvejį 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo apie 50 susirgimų 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas pastarąją savaitę registruotas Klaipėdos, didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Antradienį nuo gripo sukeltų komplikacijų mirė klaipėdietis, pranešė Klaipėdos visuomenės sveikatos centras. 92 metų vyras mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jis hospitalizuotas kovo 11 dieną. Pirmadienį vyrui įtarus gripą, buvo paimtas mėginys gripo virusui nustatyti. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 92 asmenys. Iš jų – 52 vaikai. Trys iš hospitalizuotų asmenų paguldyti į intensyviosios terapijos skyrių.

Savivaldybės viena po kitos skelbia epidemijas, masiškai uždaromos mokyklos bei gimnazijos, įmonių biurai tuštėja, o likę juose stalus nukrauna servetėlių, medikamentų bei vaistinių arbatų krūvomis. Šiuo metu, rodos, pavojinga net išeiti į gatvę, kur ant kiekvieno kampo mūsų tyko virusai bei bakterijos.

Praėjusią savaitę padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Lietuvoje 49-ąją šių metų savaitę sergamumas šiomis ligomis siekė 59,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Prieš tai buvusią savaitę šis rodiklis sudarė 58,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 67,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Lietuvoje padidėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis siekė 50,6 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Tuo tarpu dar savaite anksčiau šis rodiklis buvo 47,1 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didesnis sergamumas gripu ir peršalimo ligomis, palyginti su ankstesne savaite, registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Marijampolės ir Vilniaus.

 Nuo šių metų pradžios padidinus ligos pašalpas maždaug trečdaliu padidėjo ir ligos atvejų skaičius, ir išmokų sergantiems suma. Pirmąjį šių metų ketvirtį iš viso užfiksuota 214,4 tūkst. laikinojo nedarbingumo atvejų. Tai yra 36,4 proc. daugiau nei atitinkamą praėjusių metų laikotarpį. Šiemet per tris mėnesius ligos pašalpoms išleista 50,5 mln. Eur – tai yra 32,6 proc. arba 12,4 mln. Eur daugiau nei prieš metus.

 Asta Kažukauskienė, LRT Radijas, LRT.lt Antradienį minima Pasaulinė sveikatos diena. Specialistai ta proga ragina susimąstyti apie vartojamo maisto kokybę, jo apsaugą nuo užterštumo bei cheminių medžiagų. Pasak visuomenės sveikatos specialistų, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys kelia nerimo – kasmet su nesaugaus maisto vartojimu visame pasaulyje siejama maždaug 2 milijonai mirčių, daugiausia – vaikų.

Žinių radijas Pastarąją savaitę 11-oje Lietuvos savivaldybių sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis viršijo 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro apie 30 proc. susirgimų.

Kasmet vasario 4-ąją, minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vertėtų prisiminti, kokia tai pavojinga ir sunki liga, suskubti pasirūpinti savo bei aplinkinių sveikata. Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų, nes tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje jų skaičius nuolat auga. Vėžys – tai pavojinga ląstelių liga, kuri vystosi santykinai lėtai ir trunka daug metų. Vyrauja priešinės liaukos, gimdos kaklelio, krūties ir odos vėžiniai susirgimai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rugsėjo 15–21 d. siekė 54,0 atv./10 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai šis sergamumo rodiklis siekė 42,6 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 60,1 atv./10 tūkst. gyventojų.

Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis chlamidioze bei ŽIV 2013 metais, lyginant su 2012 m., padidėjo, gonorėja – sumažėjo, sifilio – praktiškai stabilus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2013 m. užregistruota 190 susirgimų gonorėja (2012 m. – 219), 306 – chlamidioze (2012 m. – 265), 269 – sifiliu (2012 m. – 227) bei 177 – ŽIV infekcija (2012 m. – 160). Chlamidiozės, ŽIV infekcijos, sifilio, gonorėjos sergamumo rodikliai 100 tūkst.

Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas šalyje sumažėjo tris kartus, tačiau specialistams nerimą kelia tai, kad net 97 proc. atvejų profesines ligas sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. „Lietuvoje profesinių ligų kasmet mažėja. Nuo 2006 iki 2013 metų profesinis sergamumas sumažėjo 3 kartus: 2006 m. buvo registruoti 96 nauji atvejai, o 2013-aisiais – 32 atvejai 100 tūkst. užimtų gyventojų. 2013 m. užregistruota 412 naujų profesinių ligų atvejų. Dažniausiai sirgo vyrai –75 proc.

Pasak autoritetingų britų mokslininkų, namie pasiliekančių motinų vaikai sveikesni už dirbančiųjų mamų. Kaip praneša „The Telegraph“, beveik du trečdaliai bričių, auginančių vaikus iki 5 metų, dirba, bet tai, pasirodo, gali pakenkti vaiko sveikatai. Pasak tyrėjų, vaikai, kurių motinos dirba, dažniau prašo, jog juos pavėžėtų iki mokyklos, kasdien televizorių žiuri daugiau nei 2 valandas bei dažniau piktnaudžiauja saldumynais. Vaikai, kurių motinos dirba, taip pat valgo mažiau vaisių ir daržovių.

Lina Abromavičienė Tikriausiai kiekvienas, užauginęs savo vaikus ir matantis augančią naująją kartą, pasakytų, kad prieš 10-20 metų vaikai sirgo mažiau nei dabar, nes augo natūralesnėmis sąlygomis. Ar tai tiesa, sudėtinga teigti – nepakanka statistinių duomenų. Tačiau viena aišku - dabar vaikų gydymui išleidžiama vis daugiau ir daugiau ir vaikai serga vis sunkesnėmis ligomis.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, Šiaulių apskrityje per pastaruosius metus registruojama tris kartus daugiau skarlatinos atvejų. Pernai užfiksuoti 99 susirgimai. Šių metų sausio mėnesį – skarlatina sirgo 17 vaikų, iš jų – 14 Šiaulių mieste. Dauguma – ikimokyklinio amžiaus vaikai.

Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Atšalus orams žmonės pradėjo dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu. Vilnius pirmauja Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dabar pagal sergamumą šiomis infekcijomis sostinė pirmauja visoje šalyje. Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei gripu auga ir visoje Vilniaus apskrityje. Praėjusią – 48-ąją – metų savaitę sergamumo rodiklis išaugo iki 72,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nuo praeitos savaitės padaugėjo gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Šią savaitę užregistruota 59 gripo ir ŪVKTI atvejai 10 tūkst. gyventojų, o ankstesnę savaitę šis skaičius siekė 54 atvejus. Didesnis sergamumas registruotas visoje Lietuvoje. Per praeitą savaitę dėl šių susirgimų į ligonines paguldyta 14 asmenų, iš kurių keturi - iki dviejų metų, devyni - 2-17 metų amžiaus vaikai.

Per pastaruosius trylika metų depresija sergančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai. Kaip pirmadienį rašo savaitraštis "Veidas", depresija sergančių žmonių per šį laikotarpį padaugėjo nuo 380 iki 754 šimtui tūkstančių gyventojų. Pasak savaitraščio, dar sparčiau didėja antidepresantų vartojimas. Bendrovės "IMS Health" duomenimis, 2011 metais trečią ketvirtį Lietuvoje buvo parduota 197,7 tūkst. antidepresantų pakuočių, o tai maždaug 19 proc. daugiau nei tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo ir siekė 61,1 /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis buvo gerokai mažesnis – 34,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis ankstesniąją – 14-ąją metų savaitę siekė 65,9 atv. /10 tūkst. gyventojų, rašoma pranešime spaudai.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje didėja trečią savaitę iš eilės. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis 12-ąją metų savaitę – kovo 18–24 dienomis – siekė 82,4 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų. 11-ąją metų savaitę šis rodiklis buvo 74,6 atvejo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, mažiausiai gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę buvo sergama Utenos apskrityje, daugiausiai – Kauno apskrityje.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje mažėja antrą savaitę iš eilės. Iš 47 administracinių teritorijų, paskelbusių gripo epidemijas, dvi – Lazdijų rajono ir Visagino miesto – epidemijas jau atšaukė. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusią 7-ąją metų savaitę – vasario 11-17 dienomis – bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis buvo 94,9 atvejo, tenkančio 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sostinėje vasario 4 dieną viršijo epidemijos slenkstį – iš 10 tūkst. gyventojų sirgo 155 asmenys. Gripo atvejų skaičius sudarė 7,8 proc. nuo visų užregistruotų gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų. Per šių metų penktą savaitę gripu susirgo 645 asmenys, iš kurių 238 (36,9 proc.) buvo vaikai ir paaugliai iki 17 metų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, įvertinę sergamumo gripu ir ŪVKTI eigą ir pobūdį – staigus ŪVKTI ir gripo sergamumo rodiklio didėjimas bei ženklus vaikų ir paauglių sergamumo augimas – 6-ąją šių metų savaitę rekomendavo Vilniaus savivaldybės teritorijoje skelbti gripo epidemiją ir vykdyti numatytas gripo profilaktikos ir kontrolės priemones.

Per 2009–2010 metų gripo pandemiją, daugiau nei penktadalis pasaulio gyventojų buvo užsikrėtę H1N1 virusu, rodo penktadienį paskelbti nauji skaičiavimai. Tyrimas patvirtino perspėjimus, kad taip vadinamasis kiaulių gripas buvo labai užkrečiamas. Taip pat teigiama, kad mirtingumas nuo gripo, kaip pranešta ir anksčiau, buvo mažas. Šiuo virusu buvo užsikrėtę 20–27 proc.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Kaune sergamumui gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis pasiekus epideminį mastą, keliose miesto mokyklose laikinai stabdomos pamokos, o darželiuose dėl mažo lankomumo jungiamos vaikų grupės. Anot savivaldybės Švietimo ir ugdymo skyriaus specialistės Vidos Bliumbergienės, dėl prasidėjusios gripo epidemijos kol kas masiškai mokyklos dar neužsidaro.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis praėjusią savaitę sumažėjo - vidutiniškai sirgo 36,48 iš 10 tūkst. gyventojų. Nors sergančiųjų sumažėjo, medikai džiaugtis neskuba. Manoma, kad sergamumo statistiką šiek tiek galėjo pakoreguoti praėjusią savaitę buvusi laisva diena - tuomet mažiau gyventojų kreipėsi į poliklinikas.

Penkerius metus iš eilės šalyje mažėja žmonių, susirgusių profesinėmis ligomis, rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika. Pastarąjį dešimtmetį šalies gyventojų sergamumas profesinėmis ligomis piką buvo pasiekęs 2006 m., kai 100 tūkst. dirbančių žmonių buvo registruoti 96,5 atvejo. Pastaruosius penkerius metus sergamumas mažėja, o 2011 m. buvo registruota 29,3 atvejo 100 tūkst. dirbančiųjų.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje nustatyti 77 nauji ŽIV atvejai. Tai dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 35 atvejai). Užsikrėtusių ŽIV vyrų dvigubai daugiau nei moterų – atitinkamai 53 ir 24. Dauguma (33) asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė per švirkščiamųjų narkotikų vartojimą, 23 – heteroseksualius, 4 – homoseksualius lytinius santykius,  17 – užsikrėtimo kelias nežinomas. Šiemet ŽIV infekcijos atvejų nustatyta visose apskrityse, išskyrus Marijampolės.

Šiuo metu sergamumas peršalimo ligomis Lietuvoje mažėja, tačiau susirgimų daugiau lyginant su praėjusiais dvejais metais. Pastebima tendencija, kad peršalus vienam žmogui liga „išguldo“ visus šeimos narius. Šiandien minint Tarptautinę šeimos dieną sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kaip svarbu kurti šeimos ritualus ir išmokti stiprinti sveikatą kartu.

Didžiosios Britanijos ekspertai teigia, kad sergamumas inkstų vėžiu stipriai padidėjo dėl žmonių nutukimo, praneša BBC. 2009 metais Didžiojoje Britanijoje buvo nustatyta per 9000 inkstų vėžio atvejų, tuo tarpu 1975 metais šiuo vėžiu sirgo mažiau nei 2300 žmonių. Didžiosios Britanijos ekspertai teigia, kad nutukimas tikimybę susirgti inkstų vėžiu padidina 70 proc., o rūkymas riziką padidina 50 proc. Inkstų vėžys šiuo metu yra aštuntas pagal dažnumą vėžio tipas.

Lietuvių ligos tampa tokios pačios, kaip visame civilizuotame Vakarų pasaulyje, pastebi mokslininkai. Pasak medikų, lietuviai turi nemažą genetinį polinkį sirgti Krono ir kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis, o perėmus vakarietišką gyvenseną ir mitybos būdą bei vis labiau populiarėjant greitajam maistui keičiasi ir normali mūsų žarnyno mikroflora. „Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad vidutinio amžiaus lietuvio žarnyno mikroflora dar yra gerokai sveikesnė negu šiuolaikinių vokiečių.