sergamumas

Profesorius Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų. Į koronaviruso simptomų sąrašą ekspertas siūlo įtraukti ir išsekimą, galvos skausmą, gerklės skausmą bei diarėją. Prof. Timas Spectoras sako, kad jei bus testuojami tik kosuliu, karščiavimu ar skonio bei uoslės praradimu besiskundžiantys žmonės, gali likti neaptikta milijonai koronaviruso atvejų.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė vienuoliktoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra dešimta. Praėjusią savaitę pagal abu rodiklius Lietuva buvo šešta. Centro ketvirtadienį skelbiamais atnaujintais duomenimis, dviejų savaičių sergamumas Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 353 atvejus 100 tūkst. gyventojų – 180 atvejų mažiau, nei prieš savaitę.

Painiava oficialioje koronaviruso statistikoje. Valstybė skelbia keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau sergančiųjų koronavirusu nei yra iš tikrųjų. Aiškėja, kad dalis sergančių žmonių jau yra seniai pasveikę ir eina į darbus, nors oficialiai jie dar įtraukti į sergančiųjų sąrašus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) beda pirštu į šeimos gydytojus, kurie neskuba pranešti apie pasveikusius žmones.

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites išliko šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą nukrito per vieną poziciją – į šeštą vietą.  Praėjusią savaitę Lietuva atitinkamai buvo šešta ir penkta. Centro ketvirtadienį skelbiamais atnaujintais duomenimis, dviejų savaičių sergamumas Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 533 atvejus 100 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 19,6 iki 18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sausio 18–24 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad pirmąją šių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  paskutiniąją praėjusių metų savaitę šis rodiklis buvo mažesnis (22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų). NVSC duomenimis, sausio 4–10 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Telšių apskrityje (33,6 atvejo 10 tūkst.

Susirgimai koronavirusu Lietuvos įkalinimo įstaigose kelia susirūpinimą Pasaulio sveikatos organizacijai. Kalėjimų vadovybė sako nustačiusi gausybę ribojimų, tad situacija valdoma, o visi kaliniai serga lengva forma. Tačiau užtikrinti susirgimų kontrolę sunku, mat nuteistieji gyvena po kelis ar net keliasdešimt vienose patalpose. Susirgimų koronavirusu statistikai mušant rekordus šalyje, po keliolika naujų pavojingos infekcijos atvejų per dieną fiksuojama ir nuteistiesiems.

Jungtinėse Valstijose antradienį mirė daugiau kaip 3,9 tūkst. koronavirusu užsikrėtusių žmonių – daugiausiai per vieną dieną šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo Johnso Hopkinso universiteto paskelbti duomenys. Baltimorėje įsikūręs universitetas nurodė, kad per parą iki 20 val. 30 min. vietos (trečiadienio 3 val. 30 min. Lietuvos) laiku šalyje mirė 3 936 COVID-19 pacientai, taip pat buvo užfiksuoti 250 173 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo didesnis (25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, gruodžio 28 d. – sausio 3 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Tauragės apskrityje (31,2 atvejo 10 tūkst.

Sudėtingiausia situacija dėl Covid-19 šiuo metu išlieka Alytaus mieste, rodo Statistikos departamento duomenys. Į pirmą vietą ši savivaldybė šoktelėjo po kelių dienų pertraukos.  Antradienio duomenimis, pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusu 100 tūkst., gyventojų Alytuje siekia 2,256.7. Antroje vietoje tuo metu rikiuojasi Pakruojo rajono savivaldybė su 2,219.6, trečioje – Panevėžio miestas su 2,126.1 siekiančiu sergamumu 100 tūkst. gyventojų. Rodikliams siekiant žemiau 2 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek sumažėjo. Gruodžio 14–20 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pagausėjo. Gruodžio 7–13 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1919 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 656 iš jų registruoti Kauno, 444 Vilniaus, 232 Panevėžio, 155 Alytaus, 106 Klaipėdos, 90 Marijampolės, 89 Šiaulių apskrityse. Dar 74 infekcijos atvejai patvirtinti Telšių, 46 Tauragės ir 9 Utenos apskrityse. 18 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nežymiai sumažėjo ir siekė 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 30 d. – gruodžio 6 d. daugiausiai sergančiųjų – 45,9 atvejo 10 tūkst.

Šiuo metu koronavirusu yra užsikrėtę per 3,6 tūkst. medikų. Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, serga 3 tūkst. 675 medikai. Per lapkritį registruota beveik 3,5 tūkstančio medikų susirgimų, tai sudaro 75 procentus visų medikų susirgimų nuo pandemijos pradžios. Covid-19 iš viso patvirtintas 5 tūkst. 78 medikams.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę dar šiek tiek padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę nežymiai padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 2–8 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 31,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis praėjusią savaitę truputį padidėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis bendras sergamumo rodiklis šalyje siekė 31,5 proc. 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 30,1 procento.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (spalio 26–lapkričio 1 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Izoliaciją svarstoma taikyti atvykstant iš tų šalių, kur sergamumas didesnis nei Lietuvoje, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Kaip tik kitą savaitę, manau, bus teikiami siūlymai – tiek Covid-19 valdymo komitetui apsvarstyti, tiek Vyriausybės nutarimo pakeitimams – kad vis tik būtų atsisakyta kažkokio konkretaus rodiklio, o būtų susieta su rodikliu, kurį turi Lietuva ir kad toks reikalavimas būtų atvykstant iš valstybių, kur rodiklis yra didesnis nei Lietuvos“, – nuotolinėje s...

Jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija švelnės, netgi nesulaukus vakcinos, bus galima teigti, kad Baltijos šalys, kovo mėnesį pasirinkusios griežtų ribojimų Vokietijos kelio kryptį, buvo teisios. Taip savo „Facebook“ paskyroje rašo gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Pasak jo, rudens ir žiemos sezonas patikimai atsakys, ar pandemija švelnėja. „Dvi naujienos ir vienas pamąstymas. Pirmoji.

Nuo pavasario užfiksavus iki šiol neregėtą COVID-19 infekcijos atvejų skaičių pranešama, kad sparčiausiai virusas plinta Vilniuje ir Kaune. Vis dėlto, paskutiniais duomenimis, didžiausias sergamumas šalyje stebimas visai kituose miestuose. Paanalizavus virtualų koronaviruso statistikos žemėlapį, matoma, kad pagal sergamumą 100 tūkst. gyventojų per pastarąsias 14 dienų aiškus lyderis – Raseinių rajono savivaldybė. Čia sergamumas COVID-19 siekia 112,1 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 1 964 testus buvo patvirtinti devyni nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, šeštadienį pranešė Ligų profilaktikos ir kontrolės centras. Centro pranešime rašoma, kad septyni iš naujai nustatytų užsikrėtusių asmenų kontaktavo su žinomais COVID-19 pacientais, o likusių dviejų užsikrėtimo aplinkybės tebesiaiškinamos.  Nuo epidemijos pradžios Latvijoje patvirtinti 1 425 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 35 žmonės mirė, 1 187 pasveiko.

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 2 836 koronavirusinės infekcijos atvejai – daugiausiai nuo COVID-19 epidemijos pradžios, taip pat mirė 50 anksčiau užsikrėtusių žmonių, šeštadienį pranešė atsaką į epidemiją koordinuojanti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT). Ankstesnę dieną šalyje buvo išaiškinti 2 495 užsikrėtimo atvejai.  Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje nustatyti iš viso 133 787 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 2 811 užsikrėtusių žmonių mirė.

Orai šąla, tad neišvengiamai artėja ir ligų sezonas. Tačiau epidemiologai džiaugiasi, kad koronaviruso baimė žmones išmokė labiau saugotis infekcijų. Pernai fiksuota daug mažiau peršalimo ligonių nei anksčiau. Žmonės jau dabar gydymo įstaigose reikalauja skiepų nuo gripo. Tačiau ministras Veryga neguodžia – vakcinų užteks tik dešimtadaliui lietuvių. Modernų tūkstantį eurų kainuojantį termometrą savo auklėtiniams pastatė Vilniaus licėjaus vadovybė.

Lietuva ir Estija peržengė sergamumo koronavirusu ribą, kada pagal Baltijos šalių sutarimą atvykusiems gyventojams privaloma dviejų savaičių izoliacija, rodo penktadienį paskelbta Europos ligų ir prevencijos kontrolės centro statistika. Dviejų savaičių sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 16,1, o Estijoje – 16,4. Latvijos vyriausybė penktadienį popiet renkasi į posėdį, kuriame apsispręs dėl apribojimų keliautojams iš Lietuvos ir Estijos.

Rusijoje per pastarąją parą patvirtinta 4,85 tūkst. naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų ir mirė dar 73 šia liga užsikrėtę žmonės, rodo sekmadienį paskelbti šalies kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys. „Per praėjusią parą 83 Rusijos regionuose patvirtinti 4 852 nauji COVID-19 atvejai, įskaitant 1 147 (23,6 proc.) nustatytus aktyviai, nesant klinikinių apraiškų“, – nurodoma štabo pranešime.

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 1 639 testus patvirtintas tik vienas naujas užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejis, ketvirtadienį informavo Ligų prevencijos ir kontrolės centras. Bendras šalyje atliktų testų COVID-19 nustatyti skaičius padidėjo iki 175 696. Iš viso Latvijoje patvirtinti 1 179 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 31 žmogus mirė, dar 1 022 pasveiko. Visų trijų šiuo metu ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų būklė yra vidutinio sunkumo.

Pavojų, kad Lietuvoje kils antroji koronaviruso banga, lemia didelis sergamumas tarp lietuvių populiariuose kurortuose, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Matome aplinkui valstybes, kurios nėra tikrai labai toli ir tai yra mėgstami mūsų bendratautiečių kelionės maršrutai, ir į dalį tų šalių tikrai yra ne vienas šimtas išskridusiųjų poilsiauti – kalbu apie Bulgariją ir kitas šalis, kurios yra populiarios kaip turistinės vietos: ir Kroatijos situacija yra po truputį blogėjanti.

Gyventojai raginami atkreipti dėmesį į sergamumo rodiklius užsienio šalyse ir atsargiai rinktis keliavimo kryptis. Nors situacija trijose Baltijos valstybėse gerėja, sergamumas kaimyninėse šalyse tebėra aukštas, o kai kuriose pietryčių Europos šalyse fiksuojamas spartus naujai nustatytų koronaviruso (COVID-19) atvejų kilimas. Visi atvykusieji iš užsienio turi galimybę išsitirti, net jeigu nejaučia simptomų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 20–26 d.) sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Bendras šalies sergamumo rodiklis buvo 12,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Vilniaus apskrityje (14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausiai – Tauragės (6,4 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, Lietuvoje balandžio 6–12 d. bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo iki 21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – Marijampolės. Pernai tuo pačiu metu (15-ąją metų savaitę) bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo beveik 3 kartus didesnis – 61,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 30 d.–balandžio 5 d. sergančių gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) dar sumažėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis nukrito iki 39,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 56,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų užregistruota Kauno apskrityje, mažiausiai – 25,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Tauragės.

Italijoje nerimo vis daugiau – dėl vyriausybės paskelbto milijonų žmonių karantino kilo neramumai kalėjimuose, o apie diagnozuotą koroinavirusą skelbia vyriausybės posėdžiuose dalyvavę politikai. Prancūzijoje, tuo metu, naujuoju virusu susirgo vietos Disneilendo darbuotojas. Italijoje karantinavus 16 mln. visi išsigando ir bandė sprukti. Tūkstančiai varė į stotis, automobilius ir važiavo. Virš kalėjimo komplekso Modenoje – šiaurės Italijoje matyti kylantys dūmai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad  Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę padidėjo, tačiau sergančių gripu skaičius – sumažėjo. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje vasario 24 d.–kovo 1 d. siekė 77,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 73,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek sumažėjo, tačiau užregistruota daugiau gripo atvejų. Bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis vasario 10–16 d. siekė 82,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, pirmąją vasario mėn. savaitę – 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Kinijoje per parą drastiškai padidėjo mirčių ir užsikrėtimų koronaviruso mastai. Nauji ir gerokai bauginantys skaičiai išaiškėjo pakeistus viruso aukų skaičiavimo metodiką. Dabar pasaulyje kyla nerimas, kad mirtino viruso mastas iki šiol buvo nuvertinamas.  Tikrasis korona, arba „Covid-19“, viruso mastas gali būti gerokai didesnis, nei manyta iki šiol. Kinijos pareigūnai pakeitė užsikrėtimo atvejų skaičiavimo metodiką.

Dėl kaimyninėje Lenkijoje plintančio paukščių gripo veterinarinė tarnyba masiškai tikrina didžiuosius paukštininkystės ūkius, kaip laikomasi ir ar laikomasi visų apsaugos priemonių. Gyventojams nuo šios savaitės nurodyta naminius paukščius laikyti uždarytus, kol pasibaigs didžioji laukinių sparnuočių migracija. Augintojams didžiausią nerimą kelia importas – ne tik lenkiškos paukštienos, bet ir vištų mėšlo. Šilų kaime pensininkas Marijonas po kiemą gano visą pulką savo vištų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu dar padidėjo. Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 6-tą šių metų savaitę (vasario 3–9 d.) siekė 85,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 82,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Daugiausiai sergančiųjų – 108,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų – Kauno apskrityje, mažiausiai – 64,9 atvejo 10 tūkst.

Grėsmingasis gripas šį sezoną nusinešė jau ketvirto žmogaus gyvybę. Prieš kelias dienas sostinėje mirė vyresnio amžiaus moteris. Specialistai sako, kad tai gali būti ne pabaiga, mat gripo sezonas dar nesibaigė. Nors palyginti su praėjusiais metais, sergamumas pavojinguoju virusu gerokai mažesnis. Tačiau atsipalaiduoti, medikai nepataria, mat už lango gripui itin palankūs orai. Todėl labai svarbu ne tik imunitetas, bet ir saugotis. Tiesa, medicininės kaukės čia negelbės.

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Koronavirusas plinta toliau ir artėja prie Lietuvos. Apie užsikrėtusį asmenį pranešė Suomija, o šalia Italijos krantų kruiziniame laive yra įkalinti daugiau kaip 6 tūkstančiai turistų, nes jame esą yra du virusu užsikrėtę asmenys. Suomijoje, Laplandijoje, Kalėdų Senelis pakliuvo į pavojų, nes būtent šiame regione užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis šalyje. „32-ejų pacientė atvyko iš Uhano ir ji buvo pristatyta į ligoninę.

Sveikatos specialistai įspėja – šilta žiema visų erkių neužmigdė, todėl pavojinga sveikatai liga apsikrėtusį parazitą gamtoje galime sutikti ir dabar – sausį. Prailgėjus erkių platinamų ligų sezonui, gyventojai raginami būti dar budresniais. O budrumą, pasak specialistų, lietuviai praradę – pernai sergančiųjų erkinių encefalitu buvo kone dvigubai daugiau nei užpernai. Mirusiųjų nuo pavojingos infekcijos taip pat ir du, ir net ris kartus daugiau nei ankstesniais metais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų – toliau pamažu daugėja. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 43 atvejus 10 tūkst. gyv.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Jei dažnai sergate peršalimo ligomis ir sukate galvą, kodėl bakterijos ir virusai puola būtent mus, mokslininkai turi atsakymą – visai gali būti, kad prie negalavimo prisideda ir būtent vitamino D trūkumas. Pernai viena laboratorija ištyrė, kad šio vitamino trūko devyniems iš dešimties tautiečių, septyniems – vitamino trūko gyvybiškai. Imunitetas nusilpsta ir štai dėl to esą karščiuojame, imame kosėti ar puola sloga.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo. Daugiausiai sergančiųjų gripu, net 13, šiuo metu yra Kaune.  42-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 14–20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis – 65,4 atv./10 tūkst.  gyventojų.