Henrieta Aleknienė VL žurnalistė
Atšalus orams žmonės pradėjo dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu.
Vilnius pirmauja
Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dabar pagal sergamumą šiomis infekcijomis sostinė pirmauja visoje šalyje. Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei gripu auga ir visoje Vilniaus apskrityje. Praėjusią – 48-ąją – metų savaitę sergamumo rodiklis išaugo iki 72,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Dauguma sergančiųjų – vaikai.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Birutos Zdanevičienės, didesnį vilniečių sergamumą galėjo lemti tai, kad sostinės gyventojai paprastai yra aktyvesni – jie dažniau kontaktuoja su kitais žmonėmis, čia vyksta daugiau renginių ir yra daugiau viešųjų susibūrimo vietų. Be to, vilniečiai labai vangiai skiepijasi nuo gripo – pasiskiepijo tik apie 2 proc. vilniečių.
Skiepijamasi vangiai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė nepritarė nuomonei, kad didesnis vilniečių sergamumas susijęs su vengimu skiepytis, nes ir visoje šalyje skiepijasi tik apie 8 proc. gyventojų.
Daiva Kulikauskienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, taip pat nesieja sergamumo rodiklių su pasiskiepijusiųjų skaičiumi. Anot jos, pernai sergamumas gripu buvo šiek tiek didesnis: apskrityje – 58,1 atvejo, o Šiaulių mieste – 81,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, nors žmonės skiepijosi kaip visada.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras informavo, kad šių metų 49-ąją savaitę, t. y. gruodžio 2–8 d., sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Radviliškio rajoną.
Apibendrinus 49-osios metų savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenis, bendras Šiaulių apskrities sergamumo rodiklis per savaitę padidėjo nuo 39,4 iki 46,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Akmenės rajone. Dauguma sergančiųjų (82,3 proc.) – vaikai iki 18 m. amžiaus.
Kaip žinoma, gripas ir kiti virusai, sukeliantys ūmias viršutinių kvėpavimo takų ligas, plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, kalbant, kvėpuojant. Ilgą laiką praleidžiant patalpose, kur yra daug žmonių, kyla didesnė tikimybė užsikrėsti šiais virusais. Todėl daugėjant sergančiųjų, specialistai rekomenduoja kuo dažniau vėdinti patalpas, jas drėgnai valyti, kosint, čiaudint prisidengti burną servetėle.
Pavojingos komplikacijos
Pasak D.Razmuvienės, gripo virusas yra pavojingiausias ir gali sukelti komplikacijų silpnesnę imuninę sistemą turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, segantiesiems diabetu, kitomis endokrininės sistemos ligomis šis virusas gali pažeisti beveik bet kurį organą, mat jis, „kur ras duobutę, ten atsisės“.
Komplikacijos gali paliesti širdį, sukelti smegenų dangalų ir plaučių uždegimą, obstrukcinį bronchitą ir kt. Viena iš galimų gripo komplikacijų yra otitas – ausų uždegimas. „Kartu su gripo virusu neretai į organizmą patenka ir bakterija, kuri gali sukelti dar sunkesnių komplikacijų“, – sakė D.Razmuvienė. Ūmios kvėpavimo takų ligos taip pat gali sukelti įvairių komplikacijų, taip pat ir astma.
Prognozuoti, koks bus šis gripo sezonas, ar kils epidemija, pasak D.Kulikauskienės, kol kas per anksti. Tai gali priklausyti nuo orų, žmonių sąmoningumo, skiepijimosi ir higienos.
