Gripo epidemijos jau paskelbtos Kauno miesto, Jonavos, Prienų ir Ukmergės savivaldybėse. Išaugus sergamumui, kai kurios mokyklos laikinai nutraukia mokymą. Pavyzdžiui, Zarasuose „Santarvės“ pagrindinėje mokykloje pamokos dėl išaugusio sergamumo nevyks iki vasario 2 dienos.
Lietuvoje 4-ąją metų savaitę užfiksuoti 3 392 gripo atvejai. Į ligonines dėl gripo praėjusią savaitę paguldyti 142 asmenys, 13 iš jų intensyvios terapijos skyriuje.
Didžiausias sergamumas užregistruotas Alytaus apskrityje, o mažiausias – Utenos apskrityje.
Gripas gana dažnai pasireiškia epidemijomis ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas, miokarditas, encefalitas, meningitas. Siekiant apsisaugoti nuo gripo, specialistai rekomenduoja laikytis asmens higienos rekomendacijų: dažnai plauti rankas, neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos, prisidengti burną kosint ar čiaudint, dažnai vėdinti patalpas, o pajutus gripui būdingus simptomus, neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
Ką daryti, kad vaikas nesirgtų?
Vaikų gydytoja Indrė Plėštytė – Būtienė, prisipažįsta šiuo laikotarpiu itin dažnai sulaukianti vieno klausimo: gal galite pasiūlyti vitaminų, kad vaikas nesirgtų?
„Deja, turiu jus nuliūdinti. Imuninės sistemos neįmanoma sustiprinti jokiais preparatais, o susilpninti arba jai pakenkti – be problemų. Gimus naujagimiui, jo imuninė sistema yra „naivi“ – neturi nei patirties, nei atminties. Tik susidūrusi su įvairiausiais aplinkos mikroorganizmais vaiko imuninė sistema mokosi atpažinti, kas yra grėsmė organizmui, o kas – mūsų draugai. Tik sirgdamas vaikas mokosi pasveikti. Kito kelio nėra. Tad daugelio savo mažųjų pacientų tėvelių juokaudama klausiu: „Ar manote, kad davus mažam vaikui tabletę, jo žinios taps kaip dvyliktoko?“. Deja, mes visi turime praeiti tą patį kelią – „mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“.
Vaiko imuninės sistemos ląstelės ir organai turi išmokti dirbti vieningai bei draugiškai, daryti kuo mažiau klaidų ir tik tuomet vaikas sirgs lengvai, dažniausiai be jokių akivaizdžių simptomų arba visai nebesirgs. Kiekviena liga – tai mokymasis pasveikti, lyg savotiškas diktanto rašymas,” - aiškina MB „Mama, aš sergu” direktorė, vaikų ligų gydytoja, vaikų alergologė-pulmonologė Indrė Plėštytė-Butienė.
Gydytoja pastebi, kad tėvai ne tik vitaminus, bet dažnu atveju ir vaistus vaikams duoda dėl savo pačių baimės. Taip esą trukdydami sveikti pačiam vaikui.
„Mes, tėveliai, dėl savų baimių, dar papildomai trukdome vaikui „mokytis“ duodami įvairiausių uždegimą slopinančių ar net kenkiančių sirupų ir tablečių, tuomet galime kaltinti tik save ar vaistininkus, kurie pasiūlė nereikalingų preparatų, kad vaiko kosulys užsitęsė kelis mėnesius ar ilgai sloguoja. Jei mums trukdytų, kažin ar ir mes patys tekstą be klaidų parašytumėm?” - klausia I. Plėštytė-Būtienė.
Vitaminai negydo ir nuo ligų neapsaugo
Anot gydytojos, nuo ligų apsaugo mūsų imuninė sistema.
„Jau ne kartą įvairiuose moksliniuose tyrimuose akcentuota, kad vitaminai naudingi tik tuomet, kai jų su maistu gauname nepakankamai. O jei jų yra pakankamai? Tuomet galioja posakis – „kuo brangesni vitaminai, tuo brangesnis šlapimas“. Deja, galima kai kurių vitaminų ir perdozuoti. Tuomet pasireikš pašaliniai nepageidaujami poveikiai,” - teigia gydytoja.
Daug diskutuojama, kurie vitaminai yra geriausi? Tačiau medikė atsako, jog tokių – nėra. „Galiu nuliūdinti – nėra vieno geriausio polivitaminų rinkinio. Tik mūsų organizmas sprendžia kuriuos vitaminus priimti į savo organizmą, kurių – ne. Kai kuriems bet koks vaistas ar preparatas puikiausiai rezorbuojasi ir patenka į organizmą be jokių nepageidaujamų reakcijų, kitiems tinka tik išskirtinės kokybės vitaminai, nors ir nuo jų gali berti. Be abejo, didesnė tikimybė, kad natūralius preparatus mūsų organizmas priims geriau nei sintetinius. Jei vaikas ilgai sirgo, mažai valgė, gal po ligos ir vertėtų duoti vitaminų, kad kuo greičiau imuninė sistema atsistatytų, bet juos duoti ne nuolat ir ne tuomet, kai vaikas serga – juk maistinių medžiagų reikia ir bakterijoms, ir virusams,” - primena I. Plėštytė-Būtienė.
Ko bijome, kai vaikas suserga?
„Vis tiktai labai prašau paklausti savęs, ko mes norime ir kas mus gąsdina, kai vaikas suserga? Regis, jei mes duosime bent kurį preparatą, galėsime pasiteisinti prieš aplinkinius, kad mes gi viską darome, kad vaikas nesirgtų… Neretai tenka girdėti mamas sakant: „bijau, kad „nenusileistų“ kosulys į plaučius“. Bet ar tikrai to bijome? Ar tikrai mes esame pajėgūs valdyti vaiko imunitetą? Kai kuriems tėvams nelabai sekasi susitarti su vaiku, užkirsti kelią jo ožiukams, o tikimės suvaldyti neįmanomą – t. y. milijonus imuninės sistemos ląstelių? Deja, dažnokai tenka išsiaiškinti, kad mamų baimė ne visai susijusi su vaiko sveikata, o labiau su tuo, kad vaikui susirgus sugrius visi mūsų planai, reikės ir vėl būti namuose, jį slaugyti, o jei rimčiau sirgs – teks gulėti ligoninėje. Gaila, kad mūsų liūdesys ar net pyktis, kad vaikas vėl susirgo ar gan ilgai mokosi sveikti, gana dažnai būna susijęs su mūsų baime būti apšauktais tėvų, giminių ar, kas pasitaiko dažniausiai, gydytojų. Bijome „Kur jūs, mamyte, taip ilgai buvote?“, „Jūs kažką darote tam vaikui, ar atvirkščiai, blogai rūpinatės vaiku, kad jis taip serga“ ir t.t. Visi svajojame būti idealiais tėvais ir mamomis, o liga mūsų visuomenėje kažkodėl traktuojama kaip vaiko nepriežiūros ženklas. Man labai dėl to liūdna. Vaikui mes vieninteliai tėvai ir mes privalome pasitikėti savimi. Palaikymo auginant vaikus gauname tikrai nedaug. Tokie mes jau esame. Kritikuoti lengviau nei girti. Gal todėl ir norime padaryti viską ir būti užtikrinti, kad daugiau vaikai nebesirgtų. O pasiūla tikrai didelė,“ - pasakojo I. Plėštytė-Būtienė.
Ar placebo efektas gydo?
Pasak gydytojos, placebu vadinama bet kokia gydomoji procedūra (vaistas arba veiksmas) arba jos dalis, tikslingai skiriama pacientui siekiant daryti įtaką, paveikti simptomą, sindromą, ligą arba ligonį, tačiau neturinti jokio objektyvaus poveikio ar kitokios įtakos būklei, dėl kurios yra skiriama.
Placebo efektu vadinamas rezultatas, gaunamas skiriant placebą.
„Kaip paprastai tai paaiškinti? Tiesiog, kai žmogus labai tiki, kad tam tikras preparatas turi padėti, jis iš tiesų padeda. Mūsų tikėjimas daro stebuklus. Placebo efektas nėra gudrybė ar savęs apgaulė. Tėvams, kuriems atrodo, kad jų vaikas sveiksta dėka placebo efekto nėra keistuoliai. Iš tiesų taip ir yra, šis efektas nėra sąmoningas. Placebo efektyvumas varijuoja nuo 15 % iki 72 %. Kuo ilgesnė paciento gydymo trukmė, kuo dažnesni gydytojų vizitai, tuo stipresnis placebo efekto poveikis. Todėl aš tikrai suprantu ir neprieštarauju, jei tėvai duoda įvairius preparatus vaikui ir, nors pvz. maisto papildai negydo, vaikui tikrai gerėja. Iš tiesų, šių preparatų neskyrus, efektas būtų toks pats. Na, nebent tėvai būna ramesni. Bet jei pavartojus kokį sirupą kelias dienas vaiko būklė negerėja, siūlau to preparato nebeduoti. Jei nepadėjo per kelias dienas, vargu ar padės per mėnesį… O jei duodami vaikui sirupą, tėvai būna ramesni, gal tuomet patys tėvai galėtų jį gerti – tokiu būdu vaikas mažiau gautų nereikalingų medžiagų,” - teigė vaikų gydytoja.
„Nėra nei vieno preparato, nei vienos kompiuterinės sistemos, kurios sustabdytų vaiko imuninės sistemos vystymąsi. Vienaip ar kitaip ji turi mokytis, dirbti ir įgyti patirties, kad vaikas galėtų gyventi ir augti. Jei jau nusprendžiame vaikui duoti įvairius preparatus, turime būti tvirtai įsitikinę, kad jie vaikui ir jo imuninei sistemai nekenks. Na, o jei mums sunku išmokyti vaikus tinkamai maitintis, jei sunku vaiką grūdinti – vaistinės visuomet galės pasiūlyti tabletę ar sirupą…” - tikina I. Plėštytė-Būtienė.
