seb

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.

SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.

Bankų DNB, „Swedbank“, SEB ir bendrovės „G4S Lietuva“ veiksmai galimai ribojo konkurenciją pinigų tvarkymo bei inkasavimo paslaugų rinkose, skelbia Konkurencijos taryba (KT). Kaip skelbia KT pranešimas apie tyrimo išvadas buvo išsiųstas šioms keturioms bendrovėms bei „First Data Lietuva“ ir „Eurocash1“. Taryba pažymi, kad tai tik preliminarus vertinimas ir  pranešimo išsiuntimas nereiškia, kad jau yra nustatyta, jog minėtos bendrovės padarė pažeidimą.

Nuo liepos 1 dienos SEB banko klientams brangsta grynųjų pinigų išėmimas. Paskelbti nauji banko įkainiai rodo, kad už grynųjų pinigų operacijas iki šiol mokėjus 1 litą (išsiimant sumą iki 30 tūkst.), dabar reikės mokėti 0,4 proc. (mažiausiai 1 lito) mokestį nuo sumos. Norintiems išgryninti didesnę nei 30 tūkst. litų sumą, bus taikomas nebe 0,6, o 0,8 proc. mokestis. Tai reiškia, kad papildomo 1000 litų nuėmimas kainuos nebe 6, o 8 litus.

SEB banko duomenys rodo, kad per pirmus penkis šių metų mėnesius daugiausia perlaidų iš užsienio į privačių klientų sąskaitas pateko iš Norvegijos – pastaruoju metu populiarėjančios šalies tarp ieškančiųjų darbo užsienyje. SEB bankas pastebi, kad dažniausiai perlaidų gaunama iš tų šalių, į kurias daugiausia mūsų gyventojų išvyko ieškoti darbo ir geresnio gyvenimo, ― Norvegijos, Airijos, Vokietijos.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. Lt ir, palyginti  su tuo pačiu 2011 m. ketvirčiu, išaugo daugiau kaip dvigubai. Mūsų šalyje vienam gyventojui teko 13 442 Lt sukauptų TUI, Latvijoje – 15 797 Lt, o Estijoje – 34 431 Lt. Visos vyriausybės Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo TUI atžvilgiu buvo vienodos – deklaravo siekiančios, kad kuo daugiau užsienio kapitalo „dirbtų“ Lietuvoje ir keltų mūsų šalies ekonomiką.

4 procentai metinių palūkanų už terminuotą indėlį. Tokias palūkanas už indėlį, padėtą dviems metams, moka bankas „Finasta“. Šiuo metu, tai didžiausia kaina, siūloma Lietuvos komercinių bankų. Konkurentai siūlo 0,7–3 proc. mažesnes palūkanas. Kodėl skirtumas toks didelis? Ar tai nesignalizuoja blogų ženklų, mat „Snoras“ prieš bankrotą ir siūlė žymiai geresnes sąlygas nei kiti bankai.

Degalų brangimas Lietuvoje nebūtinai lemia jų suvartojimo mažėjimą, pastebi SEB banko ekonomistai. Net ir įspūdingai kylant dyzelino kainai, jo suvartojimas Lietuvoje 2010-2011 metais didėjo. Be to, nemenkos reikšmės turi psichologiniai veiksniai – degalų vartotojų elgesiui pastaraisiais mėnesiais įtakos turėjo ne tik degalų brangimo sparta, bet ir itin ryški psichologinio kainos toleravimo kartelė.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Balandžio ir gegužės mėnesiais SEB banko vykdytos apklausos duomenimis, į 2013 metus Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės žvelgia su nuosaikiu optimizmu. Dauguma tiki, kad ateinančiais metais jų apyvarta didės, trečdalis planuoja produktų ar / ir paslaugų naujovių, beveik ketvirtadalis svarsto apie naujos darbo jėgos pritraukimą. Didžioji įmonių dalis ir toliau planuoja orientuotis į vidaus rinką ir susilaiko nuo investicinių planų.

Pinganti nafta yra, ko gero, geriausia naujiena šį pavasarį, sako DNB vyresnysis analitikas Rokas Bancevičius, ketvirtadienį pristatydamas banko parengtą Lietuvos ekonomikos perspektyvų naujausią leidinį. Antra gera naujiena, anot jo, ta, kad šiemet pasaulinėse rinkose pastebimas grūdų pigimas. Jų kainos žaliavų rinkose turėti būti 10 proc. mažesnės. „Tikimasi labai didelio kviečių derliaus. Ar jis bus rekordinis, dar sunku pasakyti“, – sakė banko analitikas.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas SEB būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 34,9 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Vis tik tai yra mažiausias galimas įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas uždirbantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 43,5 ir 50,5 kv.

Nors Vilnius yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi, namų ūkių finansinė padėtis čia geriausia. Taip teigiama SEB banko parengtoje didžiųjų miestų (ir jų rajonų) namų ūkių finansų apžvalgoje. Vidutinį darbo užmokestį gaunantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų pajamų vilniečiams užteko, kad sukauptų didžiausias santaupas.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ gegužės 25 dieną sumažino bankų „DNB“, „Nordea“ ir „Handelsbanken“ reitingus būgštaudama, kad bankai tapo per menkai apsaugoti nuo rinkų nepastovumo, o taip dėl kuklaus bankų pelno. „Moody's“ sumažino bankų „Nordea“ ir „Handelsbanken“ bankų reitingus vienu žingsniu, iš Aa2 į Aa3. Norvegijos banko „DNB“ reitingą agentūra sumažino iš Aa3 į A1 ir pabrėžė grupės priklausomumą nuo rinkos finansavimo. Bankų „Swedbank“ ir „SEB“ reitingai nepasikeitė.

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje ūgtelėjo      3,2 proc., privataus sektoriaus darbuotojams atseikėta 2,9 proc., o valstybinio – 4,1 proc. daugiau nei prieš metus. Šiuo rodikliu nėra pagrindo skųstis, kadangi praėjusių metų viduryje darbo užmokesčio augimo tempai apskritai stabtelėjo ir jiems šiek tiek gyvybės įpūtė tik metų pabaigoje išmokėtos šventinės premijos.

SEB bankų Baltijos šalyse atlikta lyginamoji suteiktų būsto paskolų 2007 ir 2011 metais analizė rodo, kad Baltijos šalyse vyriausi būsto paskolų gavėjai yra Latvijos gyventojai, ilgiausiam laikotarpiui įsigyti būstui skolinamasi Lietuvoje – ši tendencija buvo ir iki ekonomikos krizės, ir dabar. Estija išsiskiria tuo, kad palyginus situaciją visose trijose šalyse, ekonominė krizė Estijoje turėjo mažiausią įtaką vidutinei banko naujos būsto paskolos sumai, kuri labiausiai sumažėjo Latvijoje.

Pasaulio ekonomikos padėtis šį pavasarį tapo stabilesnė, nors išlieka nemažai grėsmių, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Euro zonos skolų krizė bei aukštos naftos kainos vis dar neigiamai atsiliepia pasaulio plėtros perspektyvoms. Tvirtesnė JAV ir kylančių rinkų ūkio padėtis teiks stabilumo viso pasaulio ekonomikai, bet nepajėgs suteikti postūmio spartesniam augimui.

Šiais metais tarp IT specialistams patraukliausių Lietuvos darbdavių – „Barclays“, „SEB bankas“, TEO, „Omnitel“, „Blue Bridge“ ir kitos žinomos šalies bendrovės. Tai paaiškėjo karjeros portalui cvmarket.lt apklausus 4320 respondentų. IT specialistų buvo paprašyta įvardyti įmones, kuriose jie norėtų ir kuriose nenorėtų dirbti, bei pateikti argumentus, pagrindžiančius jų pasirinkimus.

Grigiškėse netrukus pradės veikti nauja akcinės bendrovės „Grigiškės“ gofruoto kartono pakuočių gamykla. Investicijos į vieną moderniausių tokio pobūdžio gamyklų Lietuvoje siekė 20,5 mln. litų, iš jų 15,35 mln. litų buvo SEB banko suteiktos ilgalaikės paskolos lėšos. Gamykloje per metus planuojama pagaminti iki 80 mln. kvadratinių metrų gofruoto kartono pakuotės gaminių iš perdirbamo popieriaus. Apie 35 proc. šios produkcijos planuojama eksportuoti.

SEB banko užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad keturi iš dešimties (39 proc.) 15-74 metų Lietuvos gyventojų tikisi būsto kainų kilimo per ateinančius 12 mėnesių, penktadalis (20 proc.) mano, kad būsto kainos Lietuvoje kris, o trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad būsto kainos liks tokios pat. Dešimtadalis (10 proc.) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Neseniai paskelbta tarptautinės migracijos ir piniginių perlaidų iš užsienio statistika teikia daug peno apmąstymams. 2011 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 53,9 tūkst. gyventojų, t.y. 29,3 tūkst. mažiau nei 2010 m. Į Lietuvą imigravo 15,7 tūkst. žmonių, arba 3 kartus daugiau nei 2010 m. Tiesa, imigrantų veidai dažniausiai buvo lietuviški, kadangi net 14 tūkst. arba 9 iš 10 įvažiuojančių į šalį žmonių buvo parvykstantys namolio anksčiau emigravę piliečiai.

Pasak SEB banko analitikų, „Snoro“ griūtis gyventojų finansinei elgsenai didelės įtakos nepadarė, o trumpam suprastėję lūkesčiai dėl finansinės padėties vėl pagerėjo 2012 metų pradžioje. Naujausioje SEB banko parengtoje apžvalgoje „Namų ūkių finansinio turto barometras“ pastebima, kad šiemet, tikėtina, gyventojai bus labiau linkę taupyti ir grąžinti skolas, o norėdami kaupti turtą rinksis konservatyvesnes, mažiau rizikingas priemones.

Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo. Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.

Per metus vidutinis atlyginimas ūgtelėjo daugumoje šalies miestų ir rajonų. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, Jonavos rajono gyventojų algos ūgtelėjo net 15 proc. Jonaviškiai gavo kone 10 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, vidutinis bruto darbo užmokestis išaugo 2,5 proc. Atlyginimų padidėjimui ženklios įtakos turėjo šventiniu sezonu išmokėtos premijos, priedai ir vienkartinės piniginės išmokos, todėl ūgtelėjimas juo labiau atrodo kuklus.

SEB banko ir Statistikos departamento skaičiavimais, 2011 metais, palyginti su 2008, 2009 ir 2010 metais, sparčiausiai didėjo gyventojų išlaidos alkoholiui ir tabakui. Gyventojai šioms prekėms praėjusiais metais išleido daugiau kaip 0,4 mln. litų. Atitinkamai šių prekių išlaidos prieš krizę (2008 m.) siekė tik kiek daugiau nei 0,3 mln. litų. SEB ekspertų teigimu, išlaidas padidino brangstantis alkoholis ir tabako prekės bei mažėjantis vartojimas.

Valstybės pateiktos makroekonominės prognozės per daug optimistiškos, mano SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. SEB banko analitikai, pasak G. Nausėdos, abejoja valdžios galimybėmis pasiekti ne didesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą. Viena to priežasčių – gali nepavykti pasiekti užsibrėžto 2,8 proc.

Praėjusią savaitę Lietuvos bankas paskelbė, kad šalies bankinis sektorius per 2011 metus uždirbo 1,1 mlrd. litų pelno. Šis veiklos rezultatas artimas rekordiniam, užfiksuotam ekonomikos pakilimo metu 2007 metais (1,156 mlrd. litų). Bankų praėjusiais metais skaičiuotas pelnas, anot Lietuvos banko,  labiausiai didėjo ne dėl augančios veiklos apimčių, o kitų veiksnių.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Šių metų vasario 11-12 dienomis SEB arenoje tradiciškai, jau trečius metus iš eilės vyks „Valentino – Meilės dienos“ teniso turnyras, teigiama pranešime spaudai. 2010 ir 2011 metais šie turnyrai sulaukė didžiulio dėmesio. Pernai dalyvavo net 60 mišrių (Mix) porų.

Išankstiniais duomenimis, pernai AB SEB bankas uždirbo 379,8 mln. litų (110,0 mln. eurų), o AB SEB banko grupė – 469,7 mln. litų (136,0 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno. 2010 metais bankas patyrė 12,1 mln. litų (3,5 mln. eurų), o banko grupė – 18,0 mln. litų (5,2 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio. Į banko 2011 metų rezultatą yra įtrauktas pardavimo pelnas, gautas perleidus banko patronuojamosios bendrovės UAB „SEB Enskilda“ akcijas SEB grupei.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius įvertintas BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, padidėjo 4,3 proc. Per visus 2011 metus BVP ūgtelėjo 5,8 proc. Paskelbtą BVP rezultatą galima interpretuoti kaip savotišką prasidedančių 2012 metų preliudiją. SEB bankas prognozuoja, kad šiais metais šalies BVP išaugs 2,0 proc.

Praėjusiais metais pagausėjo bankų už skolas nusavinto turto, tačiau, pasak ekspertų, naujų turto areštų skaičius buvo gerokai mažesnis. Taip nutiko dėl to, kad pernai buvo baigti dar nuo 2010 metų užsitęsę ginčytini atvejai tarp nekilnojamojo turto (NT) savininkų ir bankų.

Prasidėjus 2012-iesiems, vis dar velkasi pernykštės problemos ir laukiama naujų iššūkių, tačiau vis tiek prognozuojama, kad metai verslui neturėtų būti blogi. 2011 metų pabaiga tiek Lietuvoje, tiek Europoje nebuvo rami: „Snoro“ banko griūtis, Europoje tvyranti nežinia dėl skolų krizės ir kalbų, ar euro zona apskritai išliks. SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė sako, jog pati pavojingiausia banga, grasinanti Lietuvos ekonomikai, yra išorinės rizikos.

Bankai ateinančiais metais atsikvėpti negalės. Jiems iššūkiai bus griežtesni priežiūros institucijų reikalavimai ir prastesnės nei laukta ekonominės prognozės. Analitikai žada, kad kitąmet bankai toliau tęs griežtą taupymo politiką, mažins darbuotojų skaičių, negalės pasigirti aukšta akcijų kaina, kentės nuo griežtesnių priežiūros institucijų reikalavimų ir prastos ekonominės aplinkos.

„Išanalizavus gyventojų skolinimosi ir skolų grąžinimo elgseną, matyti, kad labiausiai skolų grąžinimo aktyvumą lemia ne simbolinės datos (pavyzdžiui, Kalėdos ar metų pabaiga), o sezoninis žmonių pajamų ir išlaidų svyravimas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Analizė atlikta remiantis įmonės „Creditinfo Lietuva“ 2005 – 2011 metų duomenimis.

2012 metais Lietuvos BVP augs mažiau negu tikėtasi, prognozuoja SEB banko analitikai. Bankas pakeitė kitų metų BVP augimo prognozę nuo 4 iki 2 proc., o 2013 metų – nuo 4,5 iki 3 proc. SEB taip pat prognozuoja, kad nedarbo lygis Lietuvoje nustos mažėti, o kai kuriais ketvirčiais jis gali net išaugti. Nors ekonomikos blogėjimo priežastys slypi išorėje, tai neguodžia žmonių – jie vėl riboja vartojimą ir ima taupyti juodai dienai.

SEB bankas, pradėjęs mokėti indėlių draudimo išmokas Vilniaus apskrities įmonėms ir gyventojams, laikiusiems lėšas banke „Snoras“, per pirmąsias dvi išmokų mokėjimo dienas jau išmokėjo 1,972 mlrd. litų. Iš šios sumos 1,683 mlrd. litų (85 proc.) pervesta į bankuose esančias gyventojų ir įmonių sąskaitas – pagal nuo lapkričio 30 dienos SEB bankui pateiktus prašymus, o daugiau negu 289 mln. litų (15 proc.) išmokėta grynaisiais pinigais.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė nežarsto pažadų, kad neapmokestinus vadinamųjų prabangos prekių nebus įvesti progresiniai ar visuotinis turto mokesčiai. „Mokesčių įstatymus Lietuvoje priima Lietuvos Respublikos Seimas.

Pasklidus žiniai, kad pinigai bankrutavusio „Snoro“ indėlininkams gali būti pradėti mokėti jau rytoj, bankininkai prašo nesiveržti jau pirmą dieną. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė vakar po Vyriausybės posėdžio pareiškė, kad visos sutartys su bankais pasirašytos, indėlininkų sąrašai sutvarkyti. Jos manymu, Finansų ministerija jau šiandien pradės pinigų pervedimą ir neatmetė galimybės, kad fizinis pinigų grąžinimas gali prasidėti ir trečiadienį.

SEB bankas trečiadienį, gruodžio 14 dieną, pradės mokėti indėlių draudimo išmokas gyventojams ir Vilniaus apskrities įmonėms, laikiusiems lėšas banke „Snoras“. Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ antradienį pervedė SEB bankui lėšas, skirtas išmokoms išmokėti – daugiau kaip 3,75 mlrd. litų, taip pat bankui pateikė banko „Snoras“ indėlininkų sąrašą, pagal kurį SEB bankas išmokės šias lėšas daugiau kaip 350 tūkst. indėlininkų – gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių.

Darbą atnaujino nemokama AB bankas „Snoras“ klientų linija. Nuo šiandien banko „Snoras“ klientų linija atnaujina savo veiklą. Klientų linija veiks darbo dienomis (pirmadieniais – penktadieniais) nuo 8 val. iki 18 val.

Jau paaiškėjo detalus „Snoro“ indėlininkams skirtų SEB mobiliųjų komandų kitos savaitės (gruodžio 12-16 dienomis) darbo grafikas. SEB mobiliosios komandos savo darbą pradės gruodžio 8–9 dienomis 40-yje šalies miestų ir miestelių ir dirbs nuo kelių dienų iki kelių savaičių – priklausys nuo to, kiek tame regione yra banko „Snoras“ indėlininkų.

Gruodžio 8–9 dienomis, 40-yje šalies miestų ir miestelių pradės dirbti SEB mobiliosios darbuotojų komandos. SEB mobiliosios komandos laikinai įsikurs Lietuvos pašto skyriuose ir aptarnaus gyventojus, laikiusius lėšas banke „Snoras“ – priims jų prašymus pervesti indėlių draudimo išmokas į bankų sąskaitas. Bankas atkreipia dėmesį, kad SEB mobiliosios komandos nepriims prašymų išmokėti indėlių draudimo išmokas grynaisiais pinigais ir neatliks jokių grynųjų pinigų operacijų.

Šeštadienį, gruodžio 3 dieną, SEB banko „Akropolio“ skyriuje Vilniuje, Dainavos skyriuje Kaune ir Žardės skyriuje Klaipėdoje dirbs daugiau negu įprasta klientus aptarnaujančių darbuotojų – taip siekiama užtikrinti sklandų visų į SEB banką besikreipiančių klientų ir banko „Snoras“ indėlininkų aptarnavimą. Šeštadienį taip pat dirbs savaitgaliais paprastai nedirbantys SEB banko padaliniai Mažeikiuose ir Telšiuose.

Žinia apie banko nacionalizavimą per vieną naktį pasiejo nepasitikėjimo sėkla kitomis finansinėmis įstaigomis. Po to, kai Lietuvoje griuvo „Snoro“ bankas , Estijos gyventojai, laikę santaupas ar indėlius šiame banke Talino filiale, suskubo jus atsiimti, tačiau perduoti kitiems bankams neketina. Kaip sakė Talino „Seb“ banko analitikas Tarmo Uve, po įvykio su „Snoru“ gyventojai irgi pradėjo atsiimti indėlius ir iš šio banko.

Valstybė grąžinti apdraustus nacionalizuoto banko SNORAS indėlius gyventojams pasirinko banką SEB, nes šis labiausiai atitiko iškeltus kainos, pasiekiamumo ir kitus kriterijus, teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Tinkamiausias klausimas yra pačiam bankui. Mes rinkomės banką pagal keletą kriterijų, tiksliau sakant, įmonė rinkosi pagal keletą kriterijų. Visų pirma, kriterijus buvo kaina. Bankas pasiūlė klientams galimybes pirmo disponavimo tomis lėšomis pakankamai geromis sąlygomis.

SEB banko interneto svetainėje www.seb.lt jau veikia specialus puslapis, skirtas banko „Snoras“ indėlininkams, kuriame pateikiama aktuali informacija ir atsakymai į svarbiausius gyventojų ir Vilniaus apskrities įmonių klausimus apie draudimo išmokų mokėjimo procedūrą SEB banke.