SEB banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2012 metų birželio mėnesį beveik trys iš dešimties (28 proc.) 15–74 metų Lietuvos gyventojų per ateinančius dvylika mėnesių tikėjosi būsto kainų kilimo. Palyginti su ankstesnės apklausos rezultatais (2012 metų kovo), gyventojų, kurie per artimiausius dvylika mėnesių tikisi būsto kainų kilimo, Lietuvoje sumažėjo 11 procentinių punktų.
„Nuo kovo mėnesio gana ženkliai pakitę rezultatai rodo, kad savo nuomonę gyventojai pareiškė ne atsižvelgę į ekonomines sąlygas, o daugiau vadovaudamiesi emocijomis. Viena vertus, ekonominė situacija – nedarbo lygis, darbo užmokesčio dydis ir jų prognozės – nesudarė pagrindo tikėtis būsto paklausos ar būsto kainų didėjimo. Kita vertus, per paskutinius tris mėnesius nei ekonominė padėtis, nei prognozės dėl ateities nepasikeitė tiek, kad taip sumažėtų optimizmas“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Sprendimą pirkti ar parduoti būstą slopina baimė sudaryti nesėkmingą sandorį
Didžiausia dalis (37 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų nurodė manantys, kad būsto kainos artimiausiu metu liks tokios pat. Palyginti su kovo mėnesio apklausos duomenimis, tokių gyventojų padaugėjo 6 proc. punktais. Daugiau kaip penktadalis (22 proc.) respondentų manė, kad būsto kainos Lietuvoje ateityje kris. Per tris mėnesius taip manančių respondentų padaugėjo 2 proc. punktais. Neturinčių nuomonės šiuo klausimu respondentų dalis padidėjo 3 proc. punktais (nuo 10 iki 13 procentų).
„Kol žmonės galvoja, kad kainos artimiausioje ateityje keisis (didės arba mažės), tol sprendimą pirkti ar parduoti būstą skatina noras pasipelnyti arba slopina baimė paskubėti ir sudaryti sandorį, kuris jau artimiausioje ateityje gali pasirodyti ne toks sėkmingas“, – teigia šeimos finansų ekspertė.
Tuo tarpu kaimyninės Latvijos gyventojai būsto kainų perspektyvas vertina optimistiškiau. Analogiško tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 35 proc. latvių tikisi, jog artimiausiu metu būsto kainos didės, 34 proc. – jog išliks nepakitusios. Lyginant su kovo mėnesio apklausos rezultatais, pesimistiškai nusiteikusių latvių, manančių, jog artimiausiu metu būsto kainos kris, skaičius išaugo 1 proc. punktu ir dabar siekia 14 procentų. Nuomonės šiuo klausimu neturinčių respondentų Latvijoje yra kiek daugiau nei Lietuvoje – 17 procentų.
Stabilumo labiausiai tikisi vyriausio amžiaus Lietuvos gyventojai, o kainų didėjimo – 25–29 metų amžiaus gyventojai
Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai rodo, kad būsto kainas Lietuvoje per ateinančius dvylika mėnesių liksiant nepakitusiomis dažniau mano vyriausi (65–74 metų) respondentai. Tarp jų manančiųjų, kad kainos nesikeis, yra 40 procentų. Stabilių kainų tikėjosi 43 proc. kaime gyvenančių respondentų, taip pat pusė (50 proc.) vadovaujančias pareigas užimančių gyventojų.
Būsto kainas artimiausioje ateityje mažėsiant lietuvių tautybės respondentai mano tris kartus dažniau negu ne lietuvių tautybės respondentai (atitinkamai 24 proc. ir 8 proc.). Analizuojant pagal amžiaus grupes, matyti, kad kainų kritimo kiek dažniau tikisi 30–49 metų amžiaus respondentai (24 proc.). Kad kainos didės, labiausiai tikisi jauni (25–29 metų) asmenys (40 proc.), žmonės, gyvenantys didmiesčiuose (34 proc.), gyventojai su aukštuoju išsilavinimu (33 proc.), specialistai ir tarnautojai (33 proc.).
Gyventojų grupės, kurios per paskutinius tris mėnesius labiausiai pakeitė savo nuomonę (daugiausiai sumažėjo manančių, kad būsto kainos kils), yra šios: pagal amžių – vyriausi respondentai (65–74 metų), pagal gyvenvietės tipą – mažesnių miestų gyventojai. Vyresnio amžiaus optimistiškai nusiteikusių respondentų dalis sumažėjo 15 proc. punktų, respondentų iš mažesnių miestų – 20 proc. punktų.
Būsto kainų augimo daugiausia tikisi Panevėžio ir Alytaus apskričių, kritimo – pajūrio gyventojai
Analizuojant apklausos rezultatus pagal apskritis, matyti, kad birželio mėnesio duomenimis, manančiųjų, jog būsto kainos didės, daugiausia yra Panevėžio ir Alytaus apskrityse (po 35 proc.), o daugiausia manančiųjų, kad būsto kainos kris – Klaipėdos apskrityje (27 proc.). Daugiau negu pusė Marijampolės apskrities gyventojų atsakė, kad, jų manymu, kainos per artimiausius dvylika mėnesių nesikeis. Labiausiai manančiųjų, jog kainos didės, dalis pasikeitė (sumažėjo 23 proc. punktais) Kauno apskrityje. Tuo tarpu Šiaulių apskrityje tokių 8 proc. punktais padaugėjo.
„Tam, kad didėtų būsto kainos, turėtų pradėti augti gyventojų pajamos arba bent jau atsirasti tokių lūkesčių. Taip pat turėtų padidėti užtikrintumas dėl ateities, sumažėti nerimas dėl padėties darbo rinkoje, kad būtų galima drąsiau skolintis. Tuo tarpu situacija yra tokia, kad pajamos, jei ir padidėjo, tai labai nedaugeliui, padėtis darbo rinkoje dar gana įtempta, todėl vien rekordiškai mažų būsto paskolų palūkanų neužtenka, kad daugėtų norinčių ir galinčių įsigyti būstą bei sutinkančių už jį mokėti daugiau“ ,– teigia SEB banko šeimos ekspertė. Pasak jos, ekonominių prielaidų, leidžiančių artimiausiu metu tikėtis būsto kainų didėjimo, vis dar labai nedaug.
Gyventojų apklausą Lietuvoje SEB banko užsakymu 2012 metų birželio 13–22 dienomis atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Iš viso apklausti 1007 15–74 metų Lietuvos gyventojai iš 100 vietovių. Tokios imties rezultatų paklaida neviršija 3 procentų.
