Kaimynė Latvija su šešėline ekonomika kovos iš visų jėgų: nuo liepos pradžios valstybiniu lygiu bus sudaromas baltasis įmonių sąrašas. Lietuvos ekspertai ir verslininkai gūžčioja pečiais ir tokios iniciatyvos Lietuvai nesiūlo.
Latvijos Saeima nuo kovo pradžios priima šalies Finansų ministerijos inicijuotas Mokesčių ir muitų įstatymo pataisas, numatančias kelių rūšių nuolaidas ir kitų privilegijų verslininkams, kurie sąžiningai atsiskaito su valstybe.
Pakeitimų pagrindu bus sukurtas sąžiningų bendrovių sąrašas. Įmonės savanoriškai galės dalyvauti programoje ir pasinaudoti siūlomomis lengvatomis: greičiau grąžinamu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), supaprastintomis muitinės procedūromis, taip pat planuojama šioms bendrovėms paskirti asmeninius mokesčių konsultantus ir laiku teikti informaciją apie potencialią mokesčių mokėjimo riziką.
Prieš įtraukiant įmonę į baltąjį sąrašą, bus tikrinamos jos verslo operacijos ir mokesčių mokėjimas, ji taip pat negalės dalyvauti procesiniuose veiksmuose dėl nemokumo ar teisinės apsaugos. Bendrovių vadovai taip pat negali būti teisti ar įtariamieji baudžiamosiose bylose. Be to, verslininkai neturi būti padarę administracinių nusižengimų, pažeidę įdarbinimo ar darbo saugos teisės aktų. Tarp kitų galimų kriterijų minima ir apyvarta, sumokėtų mokesčių dydis, darbuotojų skaičius bei vidutiniai atlyginimai įmonėje.
Darbai padaryti
Vyriausybė taip pat pasiliks teisę pašalinti įmonę iš baltojo sąrašo, jei ji nebeatitiks kriterijų ar net dėl to, kad ji sudarys sandorių su bendrovėmis, galimai vengiančiomis mokesčių mokėjimo.
Lietuvos valdininkai tvirtina, kad mūsų šalyje esą jau seniai imtasi priemonių sąžiningiems mokesčių mokėtojams skatinti.
„Panaši sistema jau veikia ne vienus metus, ji vadinama žaliuoju koridoriumi, jai nereikia specialių įstatymo pataisų: įmonėms nustatomas gerokai trumpesnis PVM permokos grąžinimo terminas – ne 30, o iki 5 dienų“, – teigia Finansų ministerijos atstovė Rasa Jakilaitienė.
Anot jos, Lietuva jau turi patikimų įmonių sąrašą, o jas atrenka Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pagal nustatytus rizikingumo kriterijus.
Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad nors su Finansų ministerija bendravo šiuo klausimu, jam niekas negalėjo atsakyti: ar viešas minėtasis sąrašas: „Toks sąrašas, kurį turi VMI, turi būti viešas. Jis suteiktų puikią galimybę stebėsenai ir suprasti, ar nepiktnaudžiaujama pasitikėjimu. Nematau rizikų sudaryti baltąjį sąrašą, nes mūsų pačių pavyzdys rodo, kad tokios skatinimo priemonės yra veiksmingos. Man patinka viešumo reikalavimas latvių planuose, nes jeigu tokia informacija bus pateikiama viešai kuo didesnei auditorijai, mažėja tikimybė, kad atsiras neaiškumų arba piktnaudžiavimo.“
Anot S. Muravjovo, didžiausia problema, su kuria susiduria panašios iniciatyvos, – tai, kad vartotojai nevertina įmonės sąžiningumo bei skaidrumo ir nėra pasirengę už tai mokėti daugiau.
„Tai vienas esminių privataus sektoriaus iššūkių, kad visuomenė suprastų, jog verslininkai gali dirbti sąžiningai ir laikytis įstatymų, be to, jog tokį verslą reikėtų remti“, – sako S. Muravjovas.
Iškreips konkurenciją
O štai SEB banko finansų analitikui Gitanui Nausėdai atrodo, kad toks latvių sprendimas kelia ne vieną abejonę: „Pirmiausia dėl tam tikrų konkurencijos sąlygų. Jeigu norima pažaboti šešėlinę ekonomiką, tokias įmones galima išskirti viešaisiais ryšiais: skelbti ir populiarinti jas ir jų pavadinimus. Bet kai jau kalbame apie konkrečių priemonių taikymą, kas susiję su mokesčių skaičiavimu ir grąžinimu, tai jau truputį atsiduoda nelygiomis konkurencijos sąlygomis. Nesakau, kad tokia priemonė negali būti naudojama, vis dėlto tam tikrų abejonių dėl šio sprendimo įtakos man šiandien kyla.“
Jis pripažįsta, kad šiandien neformaliai panaši sistema veikia Lietuvoje, tačiau jos formalizavimas nebūtų tinkama išeitis: „Manau, kad viešumas ir informacija yra efektyvesnis ginklas (prieš šešėlinę ekonomiką – aut. past.) – įmonių, neatsiskaitančių laiku, paskelbimas tam tikruose sąrašuose jas veikia disciplinuotai. Bet reikėtų viešinti ir gerus pavyzdžius.“
Gerų pavyzdžių viešinimo trūkumą pastebi ir „Ekonomika.lt“ kalbinama ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji teigia, kad priimdama tokį sprendimą Latvijos valdžia pademonstravo verslui savo vertybes: „Tai, kad atkuriama pagarba sąžiningam verslui – puikus dalykas. Jeigu žinotume, kad yra įmonių, kuriomis pasitiki valstybė, būtų stimulas tokiose įstaigose labiau lankytis ir turėti su jomis reikalų. Galbūt lietuviai labiau nepasitikėtų valdžios institucijomis, kad jos sąžiningai tą sąrašą sudaro, bet mums šiaip būdinga nepasitikėti.“
Ji neabejoja, kad į baltąjį sąrašą Lietuvoje būtų galima įtraukti daug įmonių.
„Žmonės elgiasi nesąžiningai, kai neišgyvena, – tai Lietuvoje egzistuoja. Be to, yra pagarba apsukrumui, tad valstybė elgiasi adekvačiai demonstruodama, ką ji gerbia ir kas jai svarbu, – teigia ekonomistė ir priduria, kad Lietuvoje formalizuoti procedūras ir nuolaidas, taikomas sąžiningiems mokesčių mokėtojams, šiuo metu greičiausiai nėra būtina. – Toks įstatymas visuomenei turėtų įtakos, bet gal mūsų atveju VMI reikėtų daugiau viešai kalbėti ne tik apie tuos, kurie blogai elgiasi, bet ir apie sąžininguosius.“
Sąrašas praverstų
Bendrovės „Lifosa“, gavusios „Baltosios bangos“ apdovanojimą, vadovas Jonas Dastikas sako, kad idėja sudaryti skaidriai veikiančių bendrovių sąrašą nebloga. Tačiau jis dvejoja, ar atsirastų norinčiųjų šiame sąraše kotiruotis.
„Gal tai ir paskatintų įmones trauktis iš šešėlio, – svarsto J. Dastikas. – Mes visuomet mokėjome mokesčius, mus tai skatina daryti ir akcininkas. Sąrašas galbūt parodytų, kad tie, kurių jame nėra, nesirengia skaidriai dirbti. Bet, matyt, Lietuvoje nelabai kas norės į tą sąrašą patekti, nes pas mus dabar yra taip: jei moki mokesčius, esi nepopuliarus verslininkas. Sąrašas padėtų atsirinkti partnerius: mes ir dabar vengiame įmonių, kurios nemoka mokesčių, bet tai patikrinti galima nebent nuojauta.“
Verslininkas teigia jaučiantis valstybės teikiamą pagalbą sąžiningiems mokesčių mokėtojams: įmonė naudojasi supaprastintomis muitinės procedūromis, greičiau atgauna PVM, o neseniai buvo tikrinama „Lifosos“ praėjusių penkerių metų veikla.
„Kadangi nieko blogo nerado, pažadėjo retai tikrinti, – sako J. Dastikas. – Tai pranašumas. Ir PVM grąžinamas greičiau, bet mums netrūksta pinigų, tad tai nėra itin svarbu. Aktualu gal buvo tuomet, kai bankrutavome, tada mums tai labai padėjo.“
