seb

Nors lietuviai dar neskuba leisti pinigų vartojimui,  SEB banko atlikta paskutinio ketvirčio namų ūkių apžvalga rodo, kad  didžioji dalis gyventojų tampa ramesni dėl ateities. Tai, anot šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, rodo trys ženklai: atgijęs žmonių noras pasinaudoti mokesčio lengvatomis, ilgalaikių indėlių populiarėjimas bei atsakingesnis požiūris į pasiimtų paskolų grąžinimą. „2010 m. pabaigoje, skubėdami susigrąžinti iki 15 proc.

SEB banko statistika rodo, kad terminuotuosius indėlius banke laikančių moterų yra kone dvigubai (75 proc.) daugiau negu vyrų. Daugiau kaip 300 mln. litų didesnė ir bendra moterų indėlių sąskaitose laikoma suma. Vis tik, banko duomenimis, rizikingesnius taupymo būdus – investicinius fondus – dažniau renkasi vyrai.

SEB bankas keičia savo paslaugų  kainodarą. Norėdamas paskatinti vis daugiau šalies gyventojų naudotis savitarnos paslaugomis, bankas nutarė apmokestinti  pinigų įmokėjimo į sąskaitas paslaugą banko padaliniuose, tačiau besinaudojantiems grynuosius pinigus priimančiais bankomatais ši paslauga ir toliau išliks nemokama.

Pamažu didėjantis jaunų žmonių optimizmas dėl finansinės padėties ateityje kol kas atsispindi tik vartotojų nuomonių apklausose. „Seb“ banko atlikta 18–24 metų klientų santaupų analizė parodė, kad per dvejus metus vidutinė jaunimo indėlio suma sumenko trečdaliu, o investuojančiųjų į investicinius fondus skaičius sumažėjo šeštadaliu.

Darbo užmokestis peržengė psichologiškai svarbią ribą, tačiau į „pliuso“ teritoriją įžengė tik valstybės sektoriaus įmonės ir įstaigos. Kaip informuoja SEB banko analitikai, darbo užmokesčio išaugimas pastebimas pirmą kartą po šešis ketvirčius trukusio smukimo. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje ketvirtąjį 2010 m. ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, padidėjo 0,2 proc. (trečiąjį ketvirtį nuosmukis buvo 2,8 proc.

Tarptautinis finansų rinkų leidinys „Euromoney“ šiais metais SEB banką pripažino geriausiu privačiosios bankininkystės paslaugas teikiančiu banku Lietuvoje. Kasmet vykdomoje privačiosios bankininkystės sektoriaus apžvalgoje vertinami kokybiniai ir kiekybiniai skirtingų šalių bankų rodikliai. Šiemet šį apdovanojimą SEB taip pat gavo Švedijoje ir Suomijoje.

Europos investicijų fondas po susitikimo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais pranešė mažinantis bankams „Swedbank“ ir SEB skirtas lėšas, nes jie neišdalijo smulkiajam verslui minimalaus kiekio paskolų, rašo „Verslo žinios“. Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos, dalytos per bankus, verslą pasieks kitomis priemonėmis, informaciją papildo Ūkio ministerija.

Žiemos atostogų turizmui sunkmetis turėjo ypač didelę įtaką. Statistikos departamento duomenimis, 2010-ųjų pirmą ketvirtį į ilgesnes negu vienos dienos užsienio keliones vyko 30 proc. mažiau Lietuvos gyventojų negu tuo pačiu laikotarpiu 2008-aisiais, tuo tarpu vienadienių kelionių (be nakvynės) į užsienį padaugėjo 48 procentais.

SEB ir „Swedbank“ atstovai nesutinka su Švedijos finansų ministru, kuris vakar pareiškė, kad Švediją ištiks Airijos likimas, jei bankai ir toliau taip aktyviai dalins kreditus. „Tai būtina sustabdyti! Bankinis sektorius 3,5 karto didesnis nei šalies BVP. Airijoje jis yra 5 kartus didesnis, Islandijoje - 7 kartus. Mes judame ta pačia kryptimi“, - pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.

„Swdbank“ prezidentas Michaelis Wolfas teigia, kad Baltijos šalių augimo tendencijos tapo pagrindine bankų akcijų vertės augimo priežastimi. Praėjusį ketvirtį „Swedbank“ pelnas Baltijos šalyse pasiekė 531 mln. Švedijos kronų, ir tai buvo pirmasis pelnas nuo 2008 metų. Ši žinia turėjo didelę įtaką banko akcijų vertei – nuo praėjusių metų kovo 1 dienos „Swedbank“ akcijų vertė išaugo 360 proc. , rašo švedų ekonominis leidinys „Dagens Industri“. Tuo tarpu SEB banko akcijų vertė pakilo 180 proc.

Kitąmet SEB bankas mato galimybes padidinti skolinimą Lietuvoje. Tokią poziciją išsakė SEB banko prezidentė Annika Falkengren penktadienį susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi. Patraukliausiomis skolinimui įvardijamos eksportuojančios įmonės. SEB banko prezidentė Annika Falkengren teigė, kad paskolų paklausa, nors ir buvo labai žema, ji pradeda sugrįžti, todėl kitąmet ir tikimasi padidinti paskolų portfelį.

Švedijos žiniasklaida penktadienį paviešino informaciją, apie Lietuvoje aktyviai veikiančių Skandinavijos bankų galimą susijungimą. Pranešama, kad apie susijungimą su „Swedbank“ galvoja SEB ir „Nordea“ bankai. Švedijos dienraščio „Dagens Industri"paskelbtoje publikacijoje teigiama, kad šalies finansų milžinai SEB ir „Swedbank" jau daugiau nei metus derasi dėl galimo susijungimo. Teigiama, kad dviejų bankų susijungimui pritaria ir dabartinis „Swedbank"prezidentas Michaelas Wolfas.

Nors antrą šių metų ketvirtį bankų indėlių sąskaitas papildė rekordinė 525 mln. litų suma, lėšų daugėjo atsiskaitomosiose sąskaitose, o ne termintuotųjų indėlių sąskaitose.

Kiek reikia investuoti į darbuotoją, kad jis taptų ne tik geru specialistu, bet ir lojaliu bendrovei? Ar apskritai verta investuoti ir ar tai kada atsiperka? Būtent į šį klausimą atsakymo ieškojome kalbindami vienas didžiausių Lietuvos įmonių. Įvairiose srityse dirbančios kompanijos jau ne vienerius metus vykdo specialias programas, kurių metu jaunus žmones supažindina su bendrovės veikla, moko verslo paslapčių.

Sutvarkyti reikalus banke dažnai užtrunka ilgiau nei skersai kirsti Lietuvos didmiestį. Pernai mažinę darbuotojų skaičių, dabar bankai neišvengia eilių, rašo "Lietuvos rytas". „Swedbank“ skelbia, kad klientas eilėje vidutiniškai užtrunka 8 minutes. 60 procentų klientų banko eilėje esą įstringa tik iki 6 minučių. Tačiau realiai stojus į eilę gali tekti palūkėti keliskart ilgiau. Šią savaitę užsukusi į SEB banką atnaujinti mokėjimo kortelės užtrukau 41 minutę.

SEB bankas kartu su "DnB Nord" banku nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovei „Realco“ 5,4 milijono litų – iki 12,4 mln. litų – padidino prieš trejus metus pagal sutartį suteikto kredito likusią dalį. Paskolą organizavo SEB bankas, suteikęs 60 proc. reikiamos paskolos. Suteiktos lėšos skirtos antram daugiabučių namų statybų etapui gyvenvietėje „Ozo parkas“ Vilniuje finansuoti. Bendra įgyvendinamo projekto vertė siekia 23,25 mln. litų.

Viename neoficialiame pokalbyje Švedijos banko Lietuvos padalinyje aukštas pareigas einantis darbuotojas tryško optimizmu – švedai į Lietuvą permeta didelius pinigus. Tai reiškia, kad kapšas paskoloms atrišamas. Kolegė, kuri tvarkėsi reikalus keliuose švediškos kilmės bankuose, stebėjosi dėl pasikeitusio bankų darbuotojų požiūrio į klientą, taip pat dėl jų įkyrumo ir familiarumo. „Jie mane vadino vardu ir intensyviai siūlė skolintis. Nesuprantu, kas nutiko?“ – stebėjosi ji.

Devyniasdešimt vieno Europos banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apėmė du Lietuvos banko prižiūrimus bankus – SEB ir „Swedbank“, kurie užima 52 proc. šalies bankininkystės rinkos. Konsoliduotus minėtų dviejų bankinių grupių rezultatus turi paskelbti Švedijos bankų priežiūros institucija. Juos turėtų paskelbti ir šios bankų grupės.

Preliminariais duomenimis, per pirmą 2010 metų pusmetį SEB bankas patyrė 77 mln. litų (22,3 mln. eurų), o SEB banko grupė – 160,9 mln. litų (46,6 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Per pirmą 2009 metų pusmetį bankas patyrė 168,5 mln. litų (48,8 mln. eurų), o banko grupė – 224,9 mln. litų (65,1 mln. eurų) audituoto grynojo nuostolio.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Preliminariais duomenimis, per pirmąjį 2010 metų ketvirtį AB SEB (ISIN SE0000120784) bankas patyrė 59,4 mln. litų (17,2 mln. eurų), o AB SEB banko grupė - 80,3 mln. litų (23,3 mln. eurų) neaudituoto grynojo nuostolio. Šis rezultatas yra apskaičiuotas laikantis Lietuvos banko dokumentuose nustatytų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų. Per pirmąjį 2009 metų ketvirtį bankas uždirbo 26,6 mln. litų (7,7 mln. eurų), o banko grupė - 16,2 mln. litų (4,7 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.

Lietuvos Statistikos departamentui paskelbus naujausius statistinius duomenis apie vis blogėjančią šalies ir jos gyventojų socialinę ir ekonominę padėtį, finansų analitikai suskubo tikslinti savo prognozes, kurios eilinį kartą nepasitvirtino. Ir nors jų prognozavimas prilygsta būrimui iš kavos tirščių, mėginant nuspėti kuria linkme ir kiek pasuks viena ar kita grafiko kreivė ar lentelės stulpelis, visi puola klausti jų nuomonės, kas gi laukia mūsų ateityje.

Didžiausio Lietuvoje SEB banko bendrovė „SEB gyvybės draudimas“ artėjant mokslo metams siūlo tėveliams pasirūpinti po vasaros atostogų grįžtančių vaikų saugumu. Vaikus apdraudus gyvybės draudimu, bendrovė papildomai suteiks 10 tūkst. litų nemokamą draudimą nuo traumų metams. Gyvybės draudimu apdraustiems pirmokams ir kitiems jaunesnių klasių moksleiviams „SEB“ taip pat dovanos kuprines ir atšvaitus.

Reikia pasiruošti itin nuviliančioms makroekonominėms naujienoms, perspėja ekonomikos analitikai. Pasak vakar „SEB“ banko „Lietuvos makroekonomikos apžvalgą“ pristačiusio banko prezidento patarėjo, socialinių mokslų daktaro Gitano Nausėdos, sparčiai kintant pasaulio ekonomikos padėčiai, vos prieš tris mėnesius darytas ekonomikos analitikų prognozes tenka keisti labai radikaliai.

Vokietijos spaudoje sklando pranešimai apie tai, kad „SEB“ ketina atsisakyti savo filialų Vokietijoje. Švedų bankas į pagalbą pasitelkė JAV investicinį banką „Morgan Stanley“, kad šis surastų pirkėją. „SEB“, turintis didelį filialų tinklą Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Vokietijoje valdo 174 filialus bei turi 3400 darbuotojus. Dukterinė bendrovė Vokietijoje siūlo bankininkystės paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsiima turto valdymu.

Bankai yra pasirengę iš nemokių klientų perimti jų valdomus nekilnojamojo turto (NT) objektus. Ir nors specialių skyrių, kurie administruotų perimtą turtą, bankuose dar nėra, neatmetama galimybė juos steigti. NT plėtotojai sako, kad padėtis rinkoje tampa keblesnė, pasiūla ir paklausa tarsi sustingo, o bankai nenoriai ir daug atsargiau skolina, mažėja įmonių galimybė sumokėti net palūkanas. Todėl NT perėmimas, anot Tomo Bučo, „Inred“ direktoriaus, ne už kalnų.

Pasaulyje toliau siaučia finansų krizė. Jos padarinius Lietuvoje skaudžiausiai pajuto tie, kurie dabar bando gauti būsto paskolą viename iš komercinių Lietuvos bankų. Žurnalistinio tyrimo metu bandyta išsiaiškinti, ar iš tiesų šiuo metu gauti būsto paskolą tapo beveik neįmanoma, ar sunkiau tik tiems, kurių pajamos mažesnės. Pateikiama informacija pagal bankų konsultantų atsakymus yra apytikslė.

Jau kelias savaites spaudoje ir rinkose sklando kalbos apie galimus pasikeitimus Skandinavijos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bankų sektoriuje. Spekuliacijų centre – „Hansabanko“ savininkė „Swedbank“. Šiaurės šalių bankų sektoriuje dominuoja švedų „SEB“, „Swedbank“, „Nordea“, „Svenska Handelsbanken“, danų „Danske Bank“ bei norvegų „DnB NOR“. Jie visi, išskyrus „Handelsbanken“, turi vieną bendrą bruožą: kiekvienas vienokiu ar kitokiu būdu bandė užkariauti Baltijos šalių rinkas.

Kauno miesto bei savivaldybės valdomos bendrovės „Kauno energija“ vadovams pavyko pasiekti, jog 5 bankai leistų šiai įmonei laiduoti už paskolą, skirtą „Žalgiriui“, o tai reiškia, kad finansinių sunkumų kamuojamą Kauno „Žalgirio“ sąskaitą jau šiandien vakare turėtų pasiekti 2,5 mln. litų. Antradienį po pietų savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas buvo susitikęs su AB „Kauno energija“ vadovu bei banko „DnB Nord“ valdytoju ir derėjosi dėl paskolos išdavimo. Apie 16.30 val.

Skirtinguose Lietuvos bankuose garantijos indėlininkams nevienodos.  Nustatytas garantijos dydis kol kas neprilygsta kitų bankų Lietuvoje ir užsienyje numatytoms garantijoms. Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrų taryba (ECOFIN) Liuksemburge antradienį nutarė, kad bent vieniems metams ES šalys nustatys bent 50 000 eurų minimalią draudimo sumą indėliams bankuose. Liuksemburge nemažai šalių narių pareiškė pasiryžusios šią kartelę kilstelėti iki 100 000 eurų.

Lietuvoje kalbos apie staiga sužlugsiančius bankus ypač paaštrėja prieš rinkimus. Apie tai liudija pastarųjų metų praktika, kai politinių varžytinių išvakarėse pasipila pranešimai apie mūsų tautiečius staiga užklupsiančią katastrofą. Neatmeta dezinformacijos versijos 2002 metų pabaigoje vykusiuose Lietuvos prezidento rinkimuose aistras kurstė galimas „Vilniaus banko“ (dabartinis „SEB“ bankas) žlugimas.

Rinkų ekspertai yra vieningos nuomonės - šiuo metu visos trys Baltijos šalių ekonomikos leidžiasi, skiriasi tik pagreitis. „SEB“ banko prezidento patarėjo G. Nausėdos teigimu, Lietuva džiaugsis šiais metais dar palyginus sparčiu ekonomikos augimu (5-5,5%). Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse situacija atrodo kiek prasčiau: Latvijos augimas sukiosis apie 0%, o Estija kitais metais patirs klasikinę recesiją, t.y. augimas bus neigiamas.

„MATERNA Information & Communications“ kompanija, kuri yra viena iš pirmaujančių konsultacinių informacijos ir technologijų sektoriaus kompanijų Europoje, plečia savo veiklą Baltijos valstybėse. Jos pirmas biuras šiose šalyse ką tik buvo sėkmingai atidarytas Vilniuje. „MATERNA“ centrinis biuras įsikūręs Dortmunde, Vokietijoje. Kompanija taip pat turi filialų tokiose Šiaurės Europos valstybėse kaip Danija, Suomija ir Švedija.

Nors „Snaigė“ šiuo metu yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja Baltijos šalyse, bet ji šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laukus. Finansų analitikai pabrėžia, kad įmonę slegia skolos, jos veikla nuostolinga. Spaudžia skolos „Bankai nebenori skolinti AB „Snaigė“ pinigų. Tai liudija ir obligacijų prospektas, kuriame parašyta, kad 2007 m. „Snaigė“ negavo paskolų iš bankų ir, kad su „SEB“ bei „Hansabanku“ pasirašytos sutartys dėl paskolų atidėjimo“, - Verslosavaite.

„SEB“ bankas per savo partnerius Airijoje vilioja svetur uždarbiaujančius tautiečius įsigyti būstą Emigrantai šalies bankams – vis svarbesni klientai. Tuo metu, kai nemaža dalis Lietuvos gyventojų dėl subjurusių nuotaikų NT rinkoje nusprendė atidėti planus pirkti būstą, Airijoje uždarbiaujantys tautiečiai padėties tėvynėje smarkiai nedramatizuoja. Jeigu jie yra apsisprendę įsigyti būstą Lietuvoje, jų pozicijos lieka tvirtos. Bent jau taip tvirtina šalies bankininkai.

„Standard&Poors“ agentūra sumažino ilgalaikio Lietuvos Respublikos skolinimosi litais ir užsienio valiuta reitingą nuo A iki A–, o trumpalaikio – nuo A–1 iki А–2. „SEB“ ekspertai mano, kad dėl atskirų rodiklių vertinimo galima ginčytis, tačiau pripažįsta, kad nurodyta ekonomikos kryptis - teisinga. Tai yra pirmasis mūsų šalies kredito reitingo sumažinimas po Nepriklausomybės atkūrimo.