Vokietijos spaudoje sklando pranešimai apie tai, kad „SEB“ ketina atsisakyti savo filialų Vokietijoje. Švedų bankas į pagalbą pasitelkė JAV investicinį banką „Morgan Stanley“, kad šis surastų pirkėją.
„SEB“, turintis didelį filialų tinklą Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Vokietijoje valdo 174 filialus bei turi 3400 darbuotojus. Dukterinė bendrovė Vokietijoje siūlo bankininkystės paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims bei užsiima turto valdymu.
Reklama
Į Vokietijos rinką „SEB“ įžengė 2000-ais m., įsigydamas vietinį banką „Bank fuer Gemeinwirtschaft“ už 1,6 miliardų eurų. Taip švedai tikėjosi įsitvirtinti didžiausioje Europos rinkoje.
Vis dėlto Vokietija pasirodė esanti per kietas riešutėlis. Mat vokiečių bankų rinka yra labai susiskaldžiusi. Daugiau kaip pusė rinkos priklauso keliems šimtams valstybinių ir kooperatyvinių bankų. Ir tik maždaug vieną trečdalį rinkos dalijasi keli stambūs privatūs bankai. Net finansinių paslaugų gigantas „Deutsche Bank“ vietinėje rinkoje teužima vos septynis procentus. Naujokas „SEB“ buvo per mažas, kad galėtų konkuruoti su didžiaisiais privačiais bankais. Vis dėlto centrinė būstinė Stokholme ilgą laiką nenorėjo atsisakyti plėtros planų.
Per pastaruosius metus „SEB“ padalinys Vokietijoje padarė pažangą: išplėtė filialų ir klientų skaičių bei paslaugų apimtį. Tačiau bendrovės rentabilumas vis tiek nesugebėjo pasiekti patenkinamo lygio. „SEB“ koncerno nuosavo kapitalo pelningumas prieš krizę siekė dvidešimt ir daugiau procentų. Tuo tarpu dukterinės bendrovės Lietuvoje pelningumas – du tris kartus mažesnis.
Panašu, kad „SEB“ vadovė Annika Falkengren nusprendė vokiečių kolegoms daugiau galimybių pasigerinti nebeduoti. „Handelsblatt“ ir „Financial Times Deutschland“ praneša, kad „SEB“ svarsto galimybę parduoti filialus Vokietijoje. „Morgan Stanley“ jau gavo užduotį surasti suinteresuotų pirkėjų. Tiesa, nei „SEB“, nei „Morgan Stanley“ šių spaudos pranešimų nekomentavo.
Ar filialai bus parduoti – priklauso ne tik nuo „SEB“. Kaip minėta, Vokietijos rinka yra labai susiskaldžiusi, o „SEB“ tinklas – palyginus mažas. Todėl kyla klausimas, kas būtų tokiu pirkiniu suinteresuotas. Vokietijos valstybiniai bankai – ant išlikimo ribos ir dar ilgai turės kovoti su finansinės krizės pasėkmėmis. Privatūs bankai yra užsiėmę neseniai nusiritusia susijungimų banga: „Commerzbank“ ir „Dresdner Bank“ susijungimą apsunkina finansų krizė, „Postbank“ integracija į „Deutsche Bank“ tik prasideda. Belieka tik užsienietiški bankai. Tačiau ir jiems 174 nepelningi filialai milžiniškoje rinkoje – nėra labai patrauklus pirkinys. Nebent atsirastų bankas su nauja plėtros idėja ir didele kapitalo baze. Bet ar po „Lehman Brothers“ ir „Kaupthing“ bankroto, dėl kurių vokiečiai prarado didelius pinigus, naujas užsienietiškas bankas pelnys vietinių klientų pasitikėjimą? Abejotina.
„SEB“ puikiai suvokia, kad šiuo metu, kai bankų akcijos 70-ia procentų smukusios, rasti pirkėją bus sunku. Skandinavai turi rinktis vieną iš dviejų blogybių: arba parduoti nepelningus vokiškus filialus pusvelčiui, arba laikyti. Pardavus pusvelčiui, dar labiau sugadins ir taip pablogėjusius finansinius rezultatus. Turint omeny, kad Vokietijos padalinys per devynis šių metų mėnesius teuždirbo 70 milijonu eurų, t.y. ketvirčiu mažiau nei pernai, laikyti jį balansuose irgi yra nepelninga. Bet kokiu atveju, „SEB“ akcininkai nebus laimingi.
