Nors „Snaigė“ šiuo metu yra vienintelė buitinių šaldytuvų gamintoja Baltijos šalyse, bet ji šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laukus. Finansų analitikai pabrėžia, kad įmonę slegia skolos, jos veikla nuostolinga.
Spaudžia skolos
„Bankai nebenori skolinti AB „Snaigė“ pinigų. Tai liudija ir obligacijų prospektas, kuriame parašyta, kad 2007 m. „Snaigė“ negavo paskolų iš bankų ir, kad su „SEB“ bei „Hansabanku“ pasirašytos sutartys dėl paskolų atidėjimo“, - Verslosavaite.lt teigė asociacijos „Spekuliantai“ valdybos narys Nauris Treigys.
Daugiau nei ketvirtadalį iš išplatintų obligacijų sumos bendrovė skirs šių metų įsipareigojimams (skoloms) padengti.
„Nors praėjusiais metais „Snaigės“ pardavimų pajamos išaugo 16 procentų, tačiau šis augimas buvo nepakankamas padengti nuostoliams, susidariusiems dėl per visus 2007 metus smukusio dolerio kurso ir brangstančių žaliavų”, – interneto portalui Litas.lt teigė AB „Snaigė” generalinis direktorius Gediminas Čeika.
Arši konkurencija
Elektronikos sektorius pasižymi tuo, kad prekių pardavimai priklauso nuo greitai besikeičiančios mados ir diegiamų naujovių. Europos gamintojams konkuruoti siūlant mažesnę kainą – sunku, todėl dažnas konkurencijos būdas yra pasiūlyti rinkai kažką naujo.
Kitas svarbus elektronikos rinkos bruožas – priklausomybė nuo žaliavų kainų. „Kainos didėja, o arši konkurencija verčia mažinti jas, todėl mažėja pelno maržos“, - teigia „Finastos“ finansų analitikė Laima Martinkutė.
Už Lietuvos ribų – nieko gero
Norint sumažinti gaminių savikainą ieškoma pigesnės darbo jėgos. Čia pranašumą įgyja Azijos gamintojai, o Europoje įsikūrę konkurentai ieško kur įsitvirtinti, kad produktų gamyba būtų pigesnė.
„AB „Snaigė“ padėtis šiuo atžvilgiu nėra pati geriausia. Ji turi fabrikus Alytuje ir Kaliningrade“, - Verslosavaite.lt sakė L. Martinkutė.
„AB „Snaigė“ nepasisekė su gamykla Kaliningrado srityje. Ji buvo statyta dėl produkcijos tiekimo NVS šalims. Pasikeitus situacijai, dalis produkcijos gamybos sugrąžinta į Alytų, ir Kaliningrado gamykla neatnešė jokios naudos“, - teigė N. Treigys.
Valiutų kursų pokyčiai atnešė didelius nuostolius
„Ukrainoje, kur „Snaigė“ 2007 m. pardavė apie 24 proc. produkcijos, bendrovė pajamas gauna doleriais, o Rusijoje (apie 33,3% produkcijos) – rubliais. Dėl nepalankaus valiutų kursų pokyčio bei išaugusių metalų kainų „Snaigė“ patyrė didelius nuostolius – vien 2007 metais, pasak pačios „Snaigės“, ji prarado beveik 15 mln. Lt. 2006 metais „Snaigė“ patyrė 10,6 mln. Lt.“, - teigė L. Martinkutė.
Finansų analitikų teigimu AB „Snaigė“ ėmė draustis nuo valiutos kursų pokyčių. Tai, jog įmonė efektyvina veiklą, matyti ir analizuojant jos finansines ataskaitas. 2007 m. ji investavo 18,7 mln. Lt. į naują šaldytuvų liniją. Prognozuojama, kad 2008 m. bus investuota dar apie 4,5 mln. Lt.
Pagrindinė veikla – nuostolinga
Pagrindinės veikla vis dar atneša nuostolius. Smarkiai mažėjant turimų apyvartinių lėšų sumai bendrovė skolinasi, jai sunkiau mokėti palūkanas. Beje, obligacijų emisija AB „Snaigė“ leis įgyvendinti planus, dėl kurių ji ir buvo išleista – grąžinti dalį paskolų bankams bei finansuoti gamybą.
„AB „Snaigė“ mažina sąnaudas, efektyvina veiklą, investuoja, pradėjo draustis nuo valiutų rizikos. Nuo to, kaip pavyks įmonei įgyvendinti savo planus priklauso bendrovės ateitis“, - teigė finansų analitikė L. Martinkutė.
Aistė Liudvinaitytė
