Kol kas LR Biudžeto įstatymo svarstymai dar ne chaosas. O ir susitarti vienaip ar kitaip dar gali pavykti. Sunku būna kairiųjų ar liberalių jėgų atstovams Stasiui Jakeliūnui, Romui Lazutkai, Laurui Bieliniui , Rimantui Kuodžiui, kokiai Rūtai Vainienei ar panašiems suvaidinti skurdesnių gyventojų sluoksnių gynėjus, tuo pat metu stengiantis apginti turčių interesus. Šiaip, tai tokie visokie didesni ar mažesni ekonomikos ir makroekonomikos žinovai daug racionalių pasiūlymų metų metais nesukrapšto, nes visą savo išmintį jiems tenka panaudoti politiniams užsakomiesiems tikslams. Aišku, turėdami tokią didelę nemokamą tribūną reikštis, kokią turi panašūs ekonomistai mūsų žiniasklaidoje, nuveikti "vardan tos..." jie galėtų kur kas daugiau. Gaila, kad juos varžo siauroki interesų siekiai.

Kalbant apie pajamų mokesčių progresyvumo laipsnį, verta atkreipti dėmesį į siūlomų augimo laiptų "aukščius". Staigūs peršokimai 5, 20 ir 35 procentais, manau, iššauks nerimą tų, kurie bus priartėję iš vienos ar kitos pusės prie tokių ribų. Gyvename informatikos amžiuje, kurį lydi sudėtingų technologijų panaudojimo galimybės. Pagal sukurtą kompiuterinę programą būtų visai nesudėtinga apskaičiuoti nuosekliai didėjančius atskaitymus nuo kintančios sumos labai nedidelėje kaitos gradacijoje. Tada nebus dirtinai sukurti aukšti laiptai, o gausis nuoseklus kilimas į kalną. Pavyzdžiui, kaip pastaraisiais metais vis dažniau įrengiami takeliai judėjimo invalidų vežimėliams. Gal šis palyginimas ir nėra labai etiškas, bet jis vaizdžiai parodo nuoseklumo prasmę. Net ir darant mokesčių pakeitimus tokia sistema būtų labai lanksti ir nesunkiai įgyvendinama.

Prabangos mokesčio ir nekilnojamo turto mokesčio suplakimas į vieną eilutę nėra visai logiškas. Mažai kas prieštarauja, kad apskritai prabangos mokestis turi būti. Jis gal netgi labai padorus, turint galvoje visuomenės solidarumo būtinybę. Jei toks mokestis kirs drastiškai ir nesubalansuotai, galime sulaukti žinomo Švedijos efekto, kai finansai ir prabanga pradėjo masiškai iškeliauti į kitas, "švelnesnio ekonominio klimato" šalis.





Pikasas 2011.12.14 16:12


Nekilnojamo turto sąvoka turi kur kas platesnę prasmę, dažniausiai nesietiną su prabanga, o daugiau su būtinybe pagal esamus poreikius ir galimybes. Kiekvienas gyventojas turi teisę kurti savo gerbūvį teisėtomis priemonėmis, t.y. iš sąžiningai uždirbtų lėšų, kurioms mokesčiai jau buvo atskaičiuoti. Pasirinkta 1 mln litų suma dabartinėje Lietuvoje yra gal ir prasminga, atsižvelgiant į kuklų bendrą pragyvenimo lygį. Pavojus glūdi kitur. Apskaičiuojant nekilnojamo turto vertę būna daug įvairių kriterijų, ją lemiančių. Visi tie skaičiavimai gali atsidurti "patyrusių" biurokratų rankose. Žinant mūsų korupcijos lygį, kyla rimtų abejonių ar visada bus elgiamasi padoriai ir pagal įstatymo raidę. Esant tokiai situacijai gali kai kam kilti norai vienus objektus pervertinti, o kitus nepakankamai įvertinti. Ar nevertėtų šioje srityje nepasinerti į labai didelius skaičiavimus, įtraukiant daug vertės elementų? Gal vis tik vertėtų suvienodinti rodiklius, nesistengiant kelti vertės kartelės ir taip neiššaukiant pasipiktinimo. Juk šis mokestis daro tik pirmą žingsnį, tad jį verta žengti itin atsargiai. Kai jį žengsime, Europoje liks visnas Kipras, kuris tokio mokesčio neturi. Nuosekliai aiškinantis visas konkrečias problemas ir tobulinant įstatymą, galima atietyje turėti iš to nemažos naudos. Beje, šis mokestis pagal logiką turėtų atitekti tam miestui ar rajonui, kuriame jis renkamas. Jo taupus panaudojimas būtų Savivaldybių rūpestis. Kai kuriose demokratinėse šalyse(pvz.JAV) pabaigoje metų nepanaudoti tokio mokesčio likučiai proporcingai grąžinami jo mokėtojams. Štai, kada gali kilti gyventojų pasitikėjimas savo vietine, regionine valdžia...





Pikasas 2011.12.14 16:11


Pensinių mokesčių surinkimo ir panaudojimo reforma turi būti atlikta iš esmės. "Prichvatizuota" buvo ankstesnis, dar sovietinišų laikų turtas be reikiamų atidėjimų į "Sodrą", vėliau vėl matėme daug visokių problemų. Vieni metai neatskaitant tų 2 procentų didelės žalos ateičiai, manau, nepadarys. Jei prireiks, tai ir prezidentės "veto" gali būti atmestas. Kur kas svarbiau pažvelgti į šią problemą iš esmės, ją taip išskaidrinti, kad ateityje nebūtų naujų aferiūkščių, kaip vienokias ar kitokis pensijų sumas pasiglemžti "einamiesiems interesams", kartais netgi galimai nusikaltamu būdu. Tai atskira, plati tema.

Ekonomistai vos ne kiekviename rašinyje mėgsta pasišaipyti iš tų, kurie neturi jų specialybės. Tačiau gyvenimas parodo, kad kur kas svarbiau loginis mąstymas apskritai ir dar svarbiau tokių dėliotojų sąžiningumas ir atsakomybė. Būtent to labai dažnai pritrūksta. Protingas, aukštą postą užimantis "žulikas" gali pakenkti labiau, negu eilinis mažamokslis, turintis daugybę kartų mažesnę įtaką. Net ir patiems iškiliausiems ekonomikos žinovams verta palinkėti nepiktnaudžiauti visuomenės pasitikėjimu jais ir jį atsakingai brandinti. Tada laimėsime visi

Nekilnojamo turto sąvoka turi kur kas platesnę prasmę, dažniausiai nesietiną su prabanga, o daugiau su būtinybe pagal esamus poreikius ir galimybes. Kiekvienas gyventojas turi teisę kurti savo gerbūvį teisėtomis priemonėmis, t.y. iš sąžiningai uždirbtų lėšų, kurioms mokesčiai jau buvo atskaičiuoti. Pasirinkta 1 mln litų suma dabartinėje Lietuvoje yra gal ir prasminga, atsižvelgiant į kuklų bendrą pragyvenimo lygį. Pavojus glūdi kitur. Apskaičiuojant nekilnojamo turto vertę būna daug įvairių kriterijų, ją lemiančių. Visi tie skaičiavimai gali atsidurti "patyrusių" biurokratų rankose. Žinant mūsų korupcijos lygį, kyla rimtų abejonių ar visada bus elgiamasi padoriai ir pagal įstatymo raidę. Esant tokiai situacijai gali kai kam kilti norai vienus objektus pervertinti, o kitus nepakankamai įvertinti. Ar nevertėtų šioje srityje nepasinerti į labai didelius skaičiavimus, įtraukiant daug vertės elementų? Gal vis tik vertėtų suvienodinti rodiklius, nesistengiant kelti vertės kartelės ir taip neiššaukiant pasipiktinimo. Juk šis mokestis daro tik pirmą žingsnį, tad jį verta žengti itin atsargiai. Kai jį žengsime, Europoje liks visnas Kipras, kuris tokio mokesčio neturi. Nuosekliai aiškinantis visas konkrečias problemas ir tobulinant įstatymą, galima atietyje turėti iš to nemažos naudos. Beje, šis mokestis pagal logiką turėtų atitekti tam miestui ar rajonui, kuriame jis renkamas. Jo taupus panaudojimas būtų Savivaldybių rūpestis. Kai kuriose demokratinėse šalyse(pvz.JAV) pabaigoje metų nepanaudoti tokio mokesčio likučiai proporcingai grąžinami jo mokėtojams. Štai, kada gali kilti gyventojų pasitikėjimas savo vietine, regionine valdžia...

Pensinių mokesčių surinkimo ir panaudojimo reforma turi būti atlikta iš esmės. "Prichvatizuota" buvo ankstesnis, dar sovietinišų laikų turtas be reikiamų atidėjimų į "Sodrą", vėliau vėl matėme daug visokių problemų. Vieni metai neatskaitant tų 2 procentų didelės žalos ateičiai, manau, nepadarys. Jei prireiks, tai ir prezidentės "veto" gali būti atmestas. Kur kas svarbiau pažvelgti į šią problemą iš esmės, ją taip išskaidrinti, kad ateityje nebūtų naujų aferiūkščių, kaip vienokias ar kitokis pensijų sumas pasiglemžti "einamiesiems interesams", kartais netgi galimai nusikaltamu būdu. Tai atskira, plati tema.

Ekonomistai vos ne kiekviename rašinyje mėgsta pasišaipyti iš tų, kurie neturi jų specialybės. Tačiau gyvenimas parodo, kad kur kas svarbiau loginis mąstymas apskritai ir dar svarbiau tokių dėliotojų sąžiningumas ir atsakomybė. Būtent to labai dažnai pritrūksta. Protingas, aukštą postą užimantis "žulikas" gali pakenkti labiau, negu eilinis mažamokslis, turintis daugybę kartų mažesnę įtaką. Net ir patiems iškiliausiems ekonomikos žinovams verta palinkėti nepiktnaudžiauti visuomenės pasitikėjimu jais ir jį atsakingai brandinti. Tada laimėsime visi

Jei kartu su kitais keistais mokesciais bus ivesti ir progresiniai, tai bus grazios svajones, ar sapno, kurio tema Lietuvos Respublika, pabaiga. Visos ziaurios pastangos sunaikinti besikuriancia legalia, ne seseline, postrunkeline viduriniaja klase, kol kas buvo bevaises. Ji kaip zoles stiebelis augo kiaurai trupinejancias Gedo prospekto trinkeles is Kinijos. Taciau sis zingsnis pribaigs paskolu prislegtus, ar kuklius apmokestintus indelius skandinavams patikejusius varguolius - vidutiniokus galutinai. Jaunos seimos su graziais nieko blogo niekam nepadariusiais vaikuciais ant ranku (kuriu teciai tikiu nebus nusizude), tikrai isvaziuos kur nors visam laikui, kaip italai kazkada i Amerika (kas mate filma "Krikstatevis" supras vaizdo tragizma). Progresiniai mokesciai galimi tik turtigesnese, civilizuotose salyse, kur mokescius moka visi, o ne tik grupe saziningu ziopliuku, patikejusiu savo salies ateitimi. Jeigu ciniska trumparegiska valdzios apskaitininku (negaliu sakyti ekonomistu, pastarosios profesijos atstovu neizeisdamas) politika nugales, Vyriausybe netures moralines teises posedziauti salia paminklo V. Kudirkai. Tokiu zmoniu - politiku paslaugu reikia skubiai atsisakyti. Bet Tauta tam neturi mechanizmu, nes neturi ir opozicijos, kurios chunveibiniski populistai isvirksciai suvokia progresinius mokescius, pasinaudodami galimybe surinkti proletariato, kurio realiai neatstovauja (nes yra finansuojami stambaus kapitalo) balsus. Nesileiskite apgaunami pilieciai. Vis dar esancios grazios ir jaunos valstybes su grazia praeitimi zmones.

Apsivemsiu nuo tos nuotraukos.....