savivaldybės

Prezidentės inicijuotos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios neleistų bendrovėms, valdančioms ir prižiūrinčioms miesto šilumos ūkį, kartu būti ir daugiabučių namų administratorėmis, yra palankios didelėms savivaldybėms. Tuo metu mažos savivaldybės šio įstatymo pakeitimo naudos nepajustų.Taip teigia Seimo opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos ir Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė.

Klaipėdos rajono meras Sigitas Karbauskas ir jo pavaduotojas Egidijus Skarbalius gali netekti savo kėdžių. Rajono savivaldybės Tarybos opozicija – 14 Tarybos narių – pareiškė nepasitikėjimą rajono vadovais ir visa dabartine valdančiąja dauguma, rašo „Vakarų ekspresas“. Nepasitikėjimą rajono vadovais pareiškę Tarybos nariai taip pat savo pareiškime pabrėžė siekiantys, kad rajono savivaldybėje būtų atstatytas įstatymo viršenybės prieš asmenines arogantiškas ambicijas principas ir aukšti politi...

Alytaus rajono savivaldybėje lankėsi socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. Su rajono meru Algirdu Vrubliausku, savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Burlinskiene kalbėjosi aktualiais socialiniais klausimais. Vienas iš jų naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projektas.

Valstybės kontrolė, pernai atlikusi finansinį auditą 17-oje savivaldybių, nustatė, kad dauguma jų neišvengė teisės aktų pažeidimų naudodamos valstybės biudžeto lėšas ir valdydamos joms patikėtą turtą. Netinkamai buvo panaudota daugiau nei 16,3 mln. litų. Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, savivaldybės kasmet sulaukia tų pačių pastabų dėl teisėto ir efektyvaus valstybės lėšų bei turto naudojimo, tačiau išvadų neskubama daryti.

Šiaulių mieste per 10 metų sumažėjo bent 20 tūkstančių gyventojų, tačiau valdininkų mieste tik daugėja. Savivaldybėje Administracijos direktorius dabar turi nebe vieną, o du pavaduotojus. „Yra žmogus, atsiras ir darbo“, — sako Šiaulių meras Justinas Sartauskas, taip pat turintis du pavaduotojus. Iš viso Savivaldybėje pluša apie 300 valdžios darbininkų. 276 už 8 milijonus litų Per 2001 metų gyventojų surašymą Šiauliuose gyveno 133 883 gyventojai.

Valstybės kontrolė, įvertinusi Marijampolės, Pagėgių, Alytaus miesto, Kaišiadorių, Pasvalio ir Raseinių rajonų savivaldybių finansines ataskaitas, pažeidimų, ypač viešųjų pirkimų srityje, nustatė beveik visose audituotose savivaldybėse.

Aštuonioms iš 60 šalies savivaldybių vadovauja milijonieriai. Tai rodo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktos politikų turto ir pajamų deklaracijos. Politikai turtą sukaupė skirtingais būdais. A.Zuokas prieš savivaldos rinkimus deklaravo turįs 5,5 mln. litų vertės turto ir piniginių lėšų. Be to, sostinės vadovas yra suteikęs 1,4 mln. litų paskolą ir pats pasiskolinęs 1,5 mln. litų.

Tokį Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Valentinas Mazuronis. „Žmonių palaikų laidojimo įstatyme bus įtvirtinta nuostata, kad naujas kapines steigia savivaldybės, tačiau valstybė iš biudžeto lėšų kompensuoja savivaldybėms kapinių steigimo išlaidas.

Pirmadienį surengtuose savivaldybių naujųjų tarybų posėdžiuose paaiškėjo dar trys merai. Elektrėnų mero kėdę užims Liberalų ir centro sąjungos iškeltas Kęstutis Vaitukaitis, Trakų - taip pat liberalcentristas Vincas Kapočius. Raseiniams vadovaus Seimo nario mandato atsisakęs partijos Tvarka ir teisingumas narys Remigijus Ačas.

Panevėžio rajono politikui Jonui Katinui pastarosios dienos – neramios. Vyriausiosios rinkimų komisijos tinklalapyje paskelbta, kad jis atsisako Tarybos nario mandato, ir tokia žinia politikui buvusi kaip perkūnas iš giedro dangaus. J. Katinas sakė neketinantis atsisakyti neseniai vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose laimėto mandato. „Taip lengvai valstiečiams nepavyks manęs paguldyti ant menčių“, – tikina jis.

Šį mėnesį ketverių metų kadenciją pradėsiančios naujos savivaldybių tarybos iš savo pirmtakų paveldės milijonines skolas.Kai kur jos siekia daugiau nei pusę savivaldybės biudžeto. 2007 metų pavasarį, kai darbą pradėjo senosios kadencijos tarybos, šalies savivaldybių bendra skola sudarė 24,7 proc. bendro visų savivaldybių biudžeto. Dabar, kadencijai pasibaigus, ši skola išaugo iki 37,3 proc. ir yra 1,32 mlrd. litų.

Į savivaldybes išrinkti politikai atsisako rinkėjų jiems suteiktų mandatų. Iš 1500 išrinktųjų 250 žmonių dabartinės pareigos kertasi su darbu savivaldoje. Per šimtą politikų mandatų jau atsisakė. Naujai išrinkta miestų ir rajonų valdžia dar tik rengiasi darbui. Naujos sudėties savivaldybių tarybos darbą pradės mėnesio pabaigoje. Tačiau iš išrinktų pusantro tūkstančio narių 129 savo mandatų jau atsisakė.

Per krizę mažinę darbuotojų skaičių, stokoję užsakymų, statybų projektuotojai teigia dabar vėl turį darbo. Atsigauna pramonininkai, verslą plečia prekybininkai, ūkius stiprina ūkininkai. Galbūt ir būtų viskas į gera, jei su projektuotojais už padarytus darbus būtų laiku atsiskaitoma. Tačiau šitaip nėra, o didžiausios skolininkės tarp užsakovų yra savivaldybės.

Rinkimų į savivaldybių tarybas politiniai rezultatai nebus aiškūs tol, kol nepaaiškės, kas taps merais, vicemerais ir administracijų direktoriais. Dauguma pagrindinių šalies partijų sakė esančios patenkintos rinkimų rezultatais. Iš parlamentinių jėgų krachas ištiko tik Tautos prisikėlimo partiją, kuri taip ir nesugebėjo sukurti stipresnių organizacinių struktūrų. Jos atstovo Antano Nedzinsko sprendimas palinksminti tautą fiktyviomis vestuvėmis buvo ne koks.

Centrinė valdžia savivaldybėms ruošiasi užkrauti socialinių pašalpų mokėjimo naštą. Žadama priimti Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisas, pagal kurias jau nuo kitų metų lėšų pašalpoms mokėti savivaldybės turėtų ieškoti savo kiauruose biudžetuose. Per visą Lietuvą socialinėms išmokoms ir kompensacijoms reikia kone milijardo litų per metus. Šiaulių apskrityje — per 100 milijonų litų. Savivaldybės šiurpsta, kad pažeidžiami žmonės gali likti be pragyvenimo šaltinio.

Optimistų viltys tikriausiai nepasiteisins. Prognozuojama, kad naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau. Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkimų Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos daugiausia kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys.

Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.

Rinkėjai, kurie savivaldos rinkimų dieną – vasario 27–ąją – negalės atvykti į rinkimų apylinkę atlikti savo pilietinės pareigos, tą padaryti gali balsuodami iš anksto. Trečiadienį ir ketvirtadienį rengiamas išankstinis balsavimas. Balsavimą iš anksto pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą organizuoja konkrečios savivaldybės rinkimų komisija. Balsuoti bus galima iš anksto parengtose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės mero ar administracijos direktoriaus darbo vieta.

Teisingumo ministerija pasiūlė savivaldybių asociacijai formuoti gerąją savivaldybių kontroliuojamų bendrovių bylinėjimosi praktiką, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtų įvertinta, ar teisminiai ginčai negalėtų būti vedami pasinaudojant turimais darbuotojais, o ne advokatais. Šis Teisingumo ministro raštas atsirado po to, kai kreipiausi į Vyriausybę dėl savivaldybių kontroliuojamų komunalines paslaugas teikiančių bendrovių, kurios skriaudžia vartotojus, išieškodamos skolas.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas, Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus teigimu, daugelį metų žinojo apie sutarties peripetijas, tačiau tylėjo iki šiol. Iš didelio debesies – mažai lietaus. Maždaug taip galima apibūdinti triukšmą, kilusį dėl „Šiaulių arenos“ koncesijos sutarties. „Šiaulių arenos“ statyboms tekančių milijonų „kranelius“ sukiojęs Šiaulių miesto tarybos narys Edvardas Peleckas iškasė karo kirvį.

Didesnis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) surinkimas neskatina savivaldybių pritraukti daugiau gyventojų, nes tuomet sumažėja joms skiriamos biudžeto dotacijos. Pagal dabar galiojančią tvarką, vienoje seniūnijoje gyvenamąją vietą deklaravusio, o kitoje verslą plėtojančio piliečio mokamas GPM keliauja į tą savivaldybę, kur jis yra registruotas. Atrodytų, kiekviena seniūnija turėtų būti suinteresuota didinti savo gyventojų skaičių ir taip surinkti daugiau mokesčių iš kitur uždirbamų pajamų.

Žmonės, garsinantys Lietuvą scenoje, šokių aikštelėje ar sporto varžybose, dažniausia neturi jokio suvokimo, kokių darbų jie imtųsi būdami savivaldybės taryboje, todėl greičiausia tai tebus dar vienas visuomenės nusivylimas, duodantis pretekstą keiksnoti valdžią, įsitikinusi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Tie žmonės kalba apie neįgyvendinamus dalykus savivaldos lygmeniu, kuriuos jie galėtų įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu būtų išrinkti į Seimą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kreipėsi į savivaldybių merus ir administracijos vadovus, ragindamas pasinaudoti galimybe bent kiek padidinti atlyginimus socialinį darbą dirbantiems specialistams. Tokia galimybė atsirado, kai Ministrų Kabinetas pritarė ministerijos siūlymui dalį nepanaudotų lėšų, kurios yra skiriamos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti (tai sudaro 4 proc.

Vandens tiekėjai iš vartotojų įsigudrino imti pinigus ir už tai, ko jie negauna. Pavyzdžiui, už valymo įrenginius, kurių dar net nėra. Kai kuriuose rajonuose neteisėti mokesčiai renkami jau beveik 5 metus, nes tai leidžia vietos savivaldybės. O žmonės ir toliau geria vandenį su fosforu ir kitais “prieskoniais„. Pažadus pamiršo „Ne nuo mūsų priklauso, kad investicijos vėluoja, o nuo statybininkų. Dabar vyksta jau trečias konkursas, nes pralaimėjusios įmonės konkursų rezultatus užginčija.

Vyriausioji rinkimų komisija baigia registruoti pretendentus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Į vietos valdžią veržiasi scenos ir televizijos žvaigždės, milijonieriai, sportininkai ir politikos sunkiasvoriai. Politologai sako, kad žmonių laukia sunkus egzaminas atsirinkti tuos, kurie iš tiesų nori ir gali dirbti. „Keletą kartų, man atrodo, mes to egzamino nesame išlaikę“, – LTV teigė politologas Gintaras Aleknonis.

Atrodytų, sostinė – didžiausia ir gražiausia, todėl ir išlaidauti turėtų daugiausia, tačiau pagal švenčių sąmatą, Vilnių kiek lenkia Klaipėda (beveik 300 tūkstančių litų). Toliau – Kaunas (200 tūkstančių), o Šiauliai išleido dešimt kartų mažiau. Rajoniniuose miesteliuose bendruomenės pačios imasi iniciatyvos, Kalėdų eglutes dovanoja privatūs ūkiai, o rėmėjai organizuoja šventes ir atrakcijas. Vilniuje ir Bezdonyse Gruodžio 11d. įžiebtos eglės sostinės aikštėse.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pranešė, kad Vyriausybės pasitarime pritarta skirti papildomus 90 milijonų litų vėluojančioms pašalpoms išmokėti. Pasak ministro, savivaldybes pinigai pasieks dar šią savaitę. „Finansų ministerija yra pasiruošusi ir, paskelbus „Valstybės žiniose“, papildomų asignavimų pavedimai į savivaldybes iš karto bus,“ - teigė D. Jankauskas. Portalo balsas.

Iš trijų didžiausių šalies miestų papildyti privatizavimo fondą pardavus savivaldybių turtą kol kas sunkiausiai sekasi Kaunui. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, savivaldybės nekaltos dėl lėtos privatizacijos – esą negyvenamųjų patalpų paklausa menka, o ir gauti pinigų iš bankų tokiems pirkiniams sunku. Buvo skelbta, kad Kauno savivaldybei nepavyko už daugiau kaip 3 mln. litų parduoti šios buvusios žydų ligoninės Senamiestyje, todėl sausį bus skelbiamas antras aukcionas.

Vertinę, ar Vyriausybės atstovai tinkamai prižiūri, kad savivaldybės laikytųsi įstatymų ir vykdytų Vyriausybės nutarimus, auditoriai nustatė ne vieną atvejį, kai Vyriausybės atstovų patikrinti savivaldybių teisės aktai, kuriems jie neturėjo pastabų, prieštaravo nacionaliniams teisės aktams, tačiau tai paaiškėjo tik po kelerių metų nuo jų įsigaliojimo.

Sunkmetis neatšaldė savivaldybių noro leisti milijonus mokesčių mokėtojų litų pažeidžiant įstatymus. Iš 15 patikrintų savivaldybių Valstybės kontrolė reikšmingų pastabų neturėjo tik kupiškėnams, o Vilniui jau antrus metus iš eilės pareikštas neigiamas įvertinimas. Moksleivių pinigai - pramogoms Auditoriai konstatavo, kad net 13 iš patikrintų savivaldybių pernai valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai.

Lietuvos aukščiausiasis teismas nutarė, kad bendrovė „Kamesta“ turės grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijai beveik 1,15 mln. litų. Mat bendrovė vienašališkai ir neteisėtai buvo 1,3 karto pasididinusi atliktų darbų kainą.

Valdininkai, nebežinodami, kaip gelbėti bankrutuojančias savivaldybes, pasirinko toliau skęsti. Mat Vilniui ir Kaunui bus suteikta išskirtinė teisė prasiskolinti. Vien Vilniaus skolinimosi planas – 600 mln. litų. Ekonomistai primena, kad bankrotas dėl lindimo į bankų kišenes bus nukeltas vos keleriems metams. Nagrinėjant kitų metų biudžetą, atskleisti ir radikalūs savivaldybių planai, t. y. suteiktos išskirtinės teisės didinti skolą dviem didmiesčiams – Vilniui bei Kaunui.

Atnaujinami ar asfaltuojami nauji keliai, renovuojami kaimo vietovei svarbūs statiniai, sudaromos sąlygos tradicinių amatų plėtrai. Tai tik dalis darbų, kuriuos pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) parama gali atlikti savivaldybių administracijos. Jos gali siekti paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, įgyvendinamą planavimo būdu.

Išaugus šilumos kainoms, didėja ir neišgalinčių apmokėti sąskaitų gretos. Jau dabar kai kuriose savivaldybėse prie socialinės paramos skyrių nusidriekė interesantų eilės, kuriems aptarnauti kuriami nauji darbuotojų etatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, būsto šildymo išlaidų kompensacijoms šiemet reikės beveik 45 milijonais litų daugiau negu pernai. Kaip lrt.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisa Seimas tikisi užkirsti kelią rinkėjų apgaudinėjimui. Jeigu valstybės tarnautojas ar pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, einantys pareigas, pagal Konstituciją, šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, išrenkamas savivaldybės tarybos nariu, jis netenka einamų pareigų arba darbo sutartis su juo nutraukiama, kai įsigalioja galutiniai rinkimų rezultatai.

Šviesiausio miesto nominaciją ir Auksinę krivūlę Švietimo ir mokslo ministerija šiemet paskyrė Klaipėdos miestui. Penktadienį Kongresų rūmuose Savivaldybių asociacijos rengiamoje Auksinių krivūlių ceremonijoje švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius apdovanojimą įteiks Klaipėdos miestui Rimantui Taraškevičiui.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestams Susisiekimo ministerija ketina skirti 75 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų, už kurias bus galima įsigyti naujų autobusų, troleibusų bei atnaujinti viešojo transporto, dviračių takų infrastruktūrą, rašoma susisiekimo ministerijos pranešime spaudai. „Daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvoje važinėjančių viešojo keleivinio transporto priemonių yra senesnės nei 10 metų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiemet žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 53 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų, šį mokestį moka apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių. Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau nei 45 mln. litų, 2008-aisiais – beveik 48 mln. litų, o praėjusiaisiais – 49 mln. litų.

Daugelio šalies savivaldybių vandens tiekimo įmonių vadovai nuolat kalba apie būtinybę didinti šalto vandens ir nuotekų mokesčių tarifus, bet pačios taupyti nenori. Rinkoje galima rasti nemažai pavyzdžių, kai verslo įmonės dėl sunkmečio ir užkrautų didelių mokesčių valstybei visgi sugeba išgyventi sumažinusios veiklos sąnaudas, atlyginimus, darbuotojų skaičių.

Šiandien savaitraštyje „Veidas“ paskelbti 2010 metų savivaldybių reitingo tyrimo rezultatai. Į pirmąjį dešimtuką pateko Neringa, Kaunas, Vilnius, Klaipėda, Kėdainių rajonas, Druskininkai, Palanga, Panevėžys, Šakių rajonas ir Mažeikiai. Iš 60 Lietuvos savivaldybių Panevėžio – aštunta.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“  - žurnalisto Justino Argusto straipsnis „Žaidimai su demokratija“. Seimas, politinės partijos ir prezidentė teigia, kad Lietuvoje visi lygūs, tačiau savivaldybių rinkimai įtvirtins nelygybę.Surištos rankos, užčiauptos burnos - naujasis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas nesudaro lygių galimybių, kad į valdžią pakliūtų nepriklausomi kandidatai. Rubrikoje „7 dienos“ – pažabotas prokurorų apetitas.

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą savivaldybėse steigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių etatus. Šie specialistai padės šeimai gauti skirtingų institucijų paslaugas – teiks kompleksinę pagalbą vaikams nuo gimimo iki 7 metų ir jų tėvams ar globėjams. Naujai įsteigtus etatus ministerija numato finansuoti 2010 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais, toliau etatus finansuos pačios savivaldybės.

Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą savivaldybėse steigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių etatus. Šie specialistai padės šeimai gauti skirtingų institucijų paslaugas – teiks kompleksinę pagalbą vaikams nuo gimimo iki 7 metų ir jų tėvams ar globėjams. Naujai įsteigtus etatus ministerija numato finansuoti 2010 metų rugsėjo-gruodžio mėnesiais, toliau etatus finansuos pačios savivaldybės.

Draudimas visuomeninėms organizacijoms dalyvauti rinkimuose siejamas su jų priežiūros problemomis, teigia premjeras Andrius Kubilius. Pasak jo, jeigu Seimas priimtų kitokį sprendimą dėl Savivaldos rinkimų įstatymo, visuomeninės organizacijos rinkimuose galėtų dalyvauti turėdamos mažesnę institucijų priežiūrą bei kontrolę dėl rinkimų kampanijos organizavimo, finansavimo nei politinės partijos.

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas kreipėsi į partijos atstovus savivaldybėse, ragindamas juos inicijuoti sprendimus, kurie sudarytų sąlygas miestų ir rajonų gyventojams netrukdomai patekti į savivaldybių patalpas.

Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų galės varžytis ne tik gyventojai, įrašyti į politinių partijų sąrašus, bet ir atskiri kandidatai. Tai įteisinta naujos redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.

Šiemet vasarą vaikų poilsio stovyklos veiks 38-ose savivaldybėse. Savivaldybės tam skiria kiek daugiau nei milijoną litų. Švietimo mainų paramos fondas, vykdydamas projektą „Neformaliojo švietimo paslaugų rėmimo sistemos sukūrimas savivaldybėse“ ir siekdamas sukurti kokybiškai naujas neformaliojo švietimo paslaugas, paskelbė konkursą vaikų vasaros poilsio stacionarių stovyklų organizavimo paslaugoms pirkti.

Tokią Rinkliavų įstatymo pataisą įregistravęs Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius sako, kad šiuo metu galiojanti sistema, kai lėšos, gautos iš vietinių rinkliavų, patenka į bendrą savivaldybių biudžetą ir yra naudojamos įvairiems tikslams - yra ydinga. "Iš rinkliavų gautos lėšos dabar nėra naudojamos tų rinkliavų objektams tobulinti, prižiūrėti ar tvarkyti. Tai iš esmės pažeidžia jas mokančių gyventojų teisėtą lūkestį gauti kokybiškas paslaugas iš savivaldybės.