Sunkmetis neatšaldė savivaldybių noro leisti milijonus mokesčių mokėtojų litų pažeidžiant įstatymus. Iš 15 patikrintų savivaldybių Valstybės kontrolė reikšmingų pastabų neturėjo tik kupiškėnams, o Vilniui jau antrus metus iš eilės pareikštas neigiamas įvertinimas.
Moksleivių pinigai - pramogoms
Auditoriai konstatavo, kad net 13 iš patikrintų savivaldybių pernai valstybės lėšas ir patikėjimo teise valdomą turtą naudojo netinkamai. Viena didžiausių bėdų, kaip ir kasmet, - ne pagal paskirtį ir pažeidžiant teisės aktus leidžiamos moksleivio krepšelio lėšos. Šioje srityje pažeidimų nustatyta už beveik 6 mln. litų.
Labiausiai švaistėsi Šiaulių ir Vilniaus miestų savivaldybės. Pirmoji iš moksleivio krepšelio netinkamai išleido 2,36 mln. litų. Bene didžiausi Saulės miesto pažeidimai nustatyti Didždvario gimnazijoje. Pavyzdžiui, čia krepšelio pinigai leisti autorinėms paslaugoms apmokėti, direktorius, anot auditorių, neteisėtai pinigų išsimokėjo sau, 196,6 tūkst. litų gavo Švedijos pilietis už konsultacijų paslaugas ir t. t.
Vilnius ne pagal paskirtį išleido 2,26 mln. moksleivio krepšelio lėšų. Pinigai čia buvo skiriami net pramoginių renginių lankymui.
Kaulija daugiau
Valstybės kontrolė jau trečius metus iš eilės konstatavo, kad savivaldybės iš valstybės prašo daugiau nei joms reikia specialiųjų tikslinių dotacijų lėšų. Paskui nepanaudotas lėšas naudoja savoms reikmėms. Dar vienas būdingas pažeidimas - nesilaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo.
Auditoriai pažymėjo ir tai, kad, nors pastaruoju metu smarkiai krito statybos darbų kainos, savivaldybės nesiekė peržiūrėti pasirašytų sutarčių ir, sumažinus įkainius, sutaupyti. Beje, taip elgiasi ir pati valstybė. Todėl paprastai būna atvirkščiai: statytojai užsiprašo papildomų pinigų, o Valdovų rūmai, Šiaulių bei Panevėžio arenos ir kiti itin dideli finansiniu požiūriu projektai pabrangsta dar keliais milijonais litų.
Ignoruoja auditorius
Kai kuriais atvejais Valstybės kontrolė iš viso negalėjo susekti, kur išleisti pinigai. Štai pasigesta įrodymų, kur išleista daugiau nei pusė milijono litų, skirtų Gugenheimo muziejaus galimybių studijai finansuoti.
Beje, kartais apgaunamos ir pačios savivaldybės. Kauno rajono gyvenamųjų namų savininkų bendrija “Rasa", apskaičiuodama kompensacijas už šildymą ir vandenį, kelių gyventojų pajamas deklaravo mažesnes, o gyventojų skaičių bendrijoje padidino. Todėl savivaldybė kompensacijų turėjo išmokėti 12 tūkst. litų daugiau.
Kupiškio rajono, vienintelio neužkliuvusio auditoriams, meras Jonas Jarutis “Vakaro žinioms" paaiškino, kad savivaldybės sėkmę lemia kadrų pastovumas.
“Mūsų administracijos direktorius dirba jau keturiolikti metai, todėl yra patyręs, kompetentingas. Net opozicija jį visada palaiko. O ten, kur dėl politinių permainų vadovai keičiasi dažnai, ir pažeidimų daug daugiau", - tvirtino J.Jarutis.
Vieni taupo kitų pramogoms
Valentinas BUKAUSKAS - Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys:
Iš 60 savivaldybių tik kelioms kaskart Valstybės kontrolė neturi rimtesnių pastabų. Taip yra todėl, kad tik retose savivaldybėse laikomasi įstatymų, nes tik ten admi-nistracijos vadovai kompetentingi. Be to, nėra susitarimų nepaisyti įstatymų, neskirti tikslinių lėšų kitoms reikmėms.
Tačiau savivaldybėse ypač dabar labai populiaru suteiktoms funkcijoms skirtas lėšas taupyti ir paskui jas išleisti kitur.
Pavyzdžiui, nusprendžiama išleisti dalį darbuotojų nemokamų atostogų, nes neva neužteks lėšų algoms iki metų pabaigos. O paskui sutaupyti pinigai skiriami savų aplinkai gerinti, komandiruotėms ir t. t.
Danas NAGELĖ
