Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.
Pirmąjį krematoriumą Lietuvoje statančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas sako, kad pirmąją liniją ketinama paleisti jau šių metų gegužės 1 dieną. Ši linija per metus, dirbdama dviem pamainomis, užtikrins 4 tūkst. palaikų kremavimą.
Kaip pažymėjo pašnekovas, esant būtinybei, linija galėtų patenkinti ir didesnį poreikį – tokiu atveju būtų dirbama ištisą parą, keistųsi 3 darbuotojų pamainos.
V. Labanauskas pažymėjo, kad krematoriumas pagal projektą numatytas su 2 aptarnavimo linijomis. Antroji linija bus montuojama iš karto po to, kada pirmoji linija pasieks savo pagal projektą numatytą pajėgumą.
Vidutiniškai per metus Lietuvoje, kaip pastebėjo pašnekovas, miršta apie 40–42 tūkst. žmonių. Iš Lietuvos per metus kremuoti išvežama apie 1 tūkst. palaikų.
„Jeigu ateityje nutiks taip, kad nebeliks vietos, kur laidoti, tai aišku, kad krematoriumams poreikis didės, bet šiandien dienai turėtume užtikrinti visą poreikio, kuris iškils, patenkinimą.
Jeigu ateityje situacija sunkės, tai ir valstybė, ir savivaldybės bus suinteresuotos, kad būtų pastatytas papildomas krematoriumas“, – kalbėjo pirmąjį krematoriumą Lietuvoje statančios bendrovės „K2 LT“ direktorius V. Labanauskas.
Pašnekovo paskaičiavimais, jeigu Lietuvoje įprastą laidojimą pakeistų kremavimas, patenkinti visam poreikiui reikėtų 10 Kėdainiuose statomo pajėgumo krematoriumų su viena kremavimo linija arba 5 krematoriumų su dvejomis kremavimo linijomis.
„Situacija Lietuvoje kol kas dar nėra tokia prasta. Tai daugiau didžiųjų miestų problema, o kaimai kol kas dar vis dėlto neturi šios problemos“, – pastebėjo V. Labanauskas.
Prieš dvejus metus bendrovės „K2 LT“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimo paslaugų norėtų 18 proc. respondentų.
Kaune laidojimo vietų nepristigs dar 30 metų
Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sako, kad dar 30 metų į priekį neturėtų kilti problemų dėl laidojimų vietų stygiaus.
„Kauno mieste yra 25 kapinės, 12 iš jų yra neveikiančios, 8-iose yra leidžiama laidoti į esamas šeimos kapavietes, likusiose yra laidojama, bet vietos smarkiai mažėja, išskyrus Kauno rajone esančias Ledos kapines. Jose turime kelių tūkstančių vietų rezervą, praktiškai dar vieniems metams.
Šiuo metu parengtas, bet dar koreguojamas techninis Vainatrakio kapinių, kurios užims 40 hektarų, techninis projektas. Šiose kapinėse bus 30 tūkst. naujų kapaviečių. Dar, kiek žinau, Domeikavoje yra panašus plotas, kuriame būtų galima įrengti panašaus dydžio kapines, tačiau tai labai tolima perspektyva.
Atsižvelgiant į tai, kad netrukus Kėdainiuose bus atidarytas krematoriumas, tas tradicinių kapaviečių poreikis dar mažės. Faktiškai artimiausius 30 metų Kaunas turės kur laidoti žmones“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip pažymėjo A. Pakalniškis, Vainatrakio kapinių projekte numatyta ir vieta kolumbariumui. Anot specialisto, jeigu ateityje bus pastebimas poreikis, daugiau kolumbariumų šiose kapinėse bus įrengta vietoje dalies numatytų tradicinių kapaviečių.
Kaip lrt.lt informavo Kauno mero patarėjas viešiesiems ryšiams Dainoras Lukas, 2009 m. į amžinąjį poilsį palydėti 4075 kauniečiai, 2010 m. atgulė 4092 asmenys.
Vilniečiai planuoja laidotis šeimų kapavietėse
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Komunalinio ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vyriausios specialistės Juditos Nauckuvienės, šiuo metu iš visų 45 sostinėje esančių kapinių laisvai leidžiama laidoti tik dvejose – Karveliškių ir Liepynės. Visose likusiose kapinėse, anot pašnekovės, galima laidoti tik šeimos kapuose.
„2008 m. gruodžio 1 d. atidarytose Liepynės kapinėse įrengta tiktai 5 hektarai iš visų 55 hektarų joms numatyto ploto. Pavasarį atidarysime dar 10 hektarų plotą. Karveliškių kapinėse iš 83 hektarų dar yra likę nepanaudota apie 10–15 hektarų.
Manome, kad laidojimo vietų pakaks dar kokiai 10 metų. Šiandien į ateitį toliau neplanuojame ir kažkaip labai nepergyvename.
Tarkime, kad ir Rokantiškių kapinių atvejis, ten jau baigiama laidoti, naujų kapaviečių nebėra, bet juk šeimos kapavietėse, praėjus 25 metams, galima laidoti ant viršaus. Prasidės antra kapinių karta, nes šeimos kapuose gali laidotis giminė“, – kalbėjo pašnekovė.
Kolumbariumams, anot sostinės savivaldybės atstovės, apie 20 hektarų plotas numatytas Liepynės kapinėse. Taip pat apie 4 hektarus šiam reikalui planuojama skirti Kairėnų kapinių teritorijoje.
Kaip informavo pašnekovė, 2009 m. palaidoti 4220 vilniečiai, 2010 m. – 4410. Kaip ir Kauno miesto savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A. Pakalniškis, J. Nauckuvienė buvo tos nuomonės, kad kol kas Lietuvoje pakaks ir vieno krematoriumo Kėdainiuose.
„Kol kas mūsų pozicija tokia, kad Lietuvos centre, Kėdainiuose, pastatytas krematoriumas ir jo kol kas visiškai pakaks. Ateityje – kas žino. Šiuo metu kremuotus palaikus mums veža iš Rygos ir Maskvos“, – dėstė pašnekovė.
Klaipėdiečiai: kolumbariumas buvo užpildytas labai gretai
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius mano, kad vieno krematoriumo Lietuvoje tikrai per mažai. Kaip pastebi pašnekovas, Klaipėdoje tradicinių laidojimo vietų pakaks dar 6–10 metų, vėliau vėl teks sukti galvą, kur laidoti gyventojus. Kaip vieną iš išeičių pašnekovas mato kolumbariumus.
Kaip pastebi A. Každailevičius, 2007 m. Lėbartų kapinėse pastačius didžiulę sieną urnoms su pelenais ji buvo neilgai trukus užpildyta. 168 vietos buvo užimtos vos per 2 metus.
„Kolumbariumas yra tikrai patogus. Žmogui iš jo nesudėtinga išsiimti urną ir persivežti, tarkime, išsikraustant gyventi į kitą miestą, į kitas kapines. Arba sugalvojus palaikus palaidoti į žemę.
Kremavimo paslauga po truputį populiarėja, poreikis jai auga. Lietuvai tikrai neužteks vieno krematoriumo Kėdainiuose – vis tik vakarinėje Lietuvos dalyje reikėtų dar vieno krematoriumo. Tam, kad mūsų žmonėms būtų patogiau, nereikėtų važiuoti į Rygą ar kitas Europos šalis“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip informavo A. Každailevičius, šiuo metu Klaipėdoje leidžiama laidoti tik 2 vietose – Lėbartų ir Joniškės kapinėse. Vidutiniškai per metus Klaipėdoje palaidojama nuo 1800 iki 2000 žmonių.
Absoliuta Andželika Lukaitė
