krematoriumas

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. Šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį ten kremuojama apie 250 augintinių. Ir ne tik šunų ar kačių. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, papugėlėmis ar net vėžliais. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Į amžinos medžioklės plotus iškeliauja šunytė Pupa.

Vietos kapinėse lietuviams yra suteikiamos nemokamai, tačiau ne visur jų yra likę. Be to, už antkapį ir paminklą gali tekti pakloti ir 5 tūkst. ar daugiau eurų. Kita vertus, gyventojai gali rinktis kolumbariumus, kurie turėtų būti, bet toli gražu nėra dalijami nemokamai. Pagal įstatymo pataisas, priimtas prieš 2 metus, nišos kolumbariumuose turėtų būti suteikiamos neatlygintinai. Vis tik pašnekovai neslepia, kad kai kurių miestų gyventojams to tikėtis neverta.

Aotearoje – taip maorių kalboje vadinama Naujoji Zelandija –  70 proc. mirusių žmonių kremuojami. Vienas krematoriumo operatorius pasakoja, kaip visa tai vyksta. Krematoriumo operatoriaus darbo specifika perteikiama žurnalistės Gabi Lardies lūpomis. Papasakojo apie darbą krematoriume 28 metus dirbau ugniagesių tarnyboje. Dažnai žmonėms sakau, kad 28 metus saugojau žmones nuo liepsnų, o pastaruosius aštuonerius metus juos kremuoju, rašo the spinoff.co.nz.

Nors su mirtimi yra susidūręs kiekvienas, tačiau nedaugelis galėtų save įsivaizduoti dirbant laidojimo versle. Tačiau laidojimo ir kremavimo namų „Cremains Vilnius“ vyriausiasis operatorius Edgar Rutkovskij šį darbą dirba jau pusantrų metų. Vyras papasakojo savo istoriją, kaip atsidūrė šiame versle ir ką jam reiškia sunki diena darbe. „Esu vyriausiasis operatorius, todėl svarbiausia mano užduotis – užtikrinti sklandžią krematoriumo veiklą bendrąją prasme.

Krematoriume dirbantis vyras atviras – šis darbas jį „perlipdė“ kaip minkštą molį ir pakeitė iš esmės. Pusantrų metų kasdien darbe su mirtimi susiduriantis Edgaras (34) teigia pradėjęs džiaugtis kiekviena minute, o artimiesiems nuolat priminti, kokie jie svarbūs. Kartu jis prisipažįsta, kad šio emociškai sunkaus darbo nebūtų įmanoma dirbti be šeimos palaikymo. Nors mirtį jau pavyko priimti kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, yra vienas iššūkis, kurio vyras, dirbdamas šį darbą, nesugeba įveikti.

AB „K2 LT“, valdančios „Lietuvos krematoriumą“, pajamos preliminariais duomenimis 2023 metais siekė 1,9 mln. Eur ir buvo 17 proc. mažesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 2,2 mln. Eur. Tuo tarpu bendrovei priklausančios UAB „Rekviem LT“, valdančios atsisveikinimo namų verslą, pajamos 2023 m. sudarė 1,2 mln. Eur ir buvo 39 proc. didesnės negu 2022 m., kuomet sudarė 0,8 mln. Eur. Pagrindinė „K2 LT“ mažesnių pajamų priežastis – 17 proc.

Išankstinis pasiruošimas vestuvėms nestebina, tad kodėl turėtų stebinti pasiruošimas savo laidotuvėms? Taip retoriškai klausia vienų laidojimo namų vadovė ir pastebi, kad šią paslaugą renkasi ir iš anksto už ją susimoka vis daugiau lietuvių. Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.

Garsus šalies keramikas Algimantas Patamsis – vienintelis Lietuvoje savo meno kūrinius dekoruojantis kristaline glazūra. Tokių, kaip Algimantas, skirtingose Europos šalyse yra vos vienetai, kadangi tokia technika reikalauja ne tik didelių lėšų, laiko, kruopštumo, bet ir didelių pastangų. Pastaruosius kelerius metus Algimantas iš molio ėmė žiesti urnas, dekoruotas kristaline glazūra, kuriose lieka įprasmintas visas žmogaus atminimas.

Mobilus krematoriumas Melitopolyje veikia be sustojimo, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot štabo, gyventojai nuolat skundžiasi nemaloniu kvapu, kuris ypač suintensyvėja naktį. Teigiama, kad krematoriumas pastatytas šiaurės rytinėje miesto dalyje. „Priešas ir toliau slepia savo nuostolius. Tam jis aktyviai naudoja mobiliuosius krematoriumus.

Panevėžio rajono Šilagalio kaime, Ramygalos g. 266, šalia judraus transeuropinio kelio „Via Baltica“, bus statomas krematoriumas. Pastačius krematoriumą paslaugos bus teikiamos visus metus. Planuojama, kad įstaiga veiklą pradės kitų metų vėlyvą rudenį arba 2025 metų ankstyvą pavasarį. Visas kremavimo procesas (palaikų patalpinimas į deginimo kamerą – pelenų supylimas į urną) trunka 70–90 min. Planuojamame statyti krematoriume numatoma iki 18 kremacijų per parą.

Artimiausiems dešimtmečiams laidojimo vietų trūkumą Kaune išsprendusios Vainatrakio kapinės ruošiasi tolesnei plėtrai – dar šiemet prasidės administracinio pastato statybos. Atskirose, specialiai įrengtose patalpose bus teikiamos ritualinės ir kremavimo paslaugos. 2014 metais atidaryta ir reguliariai kompleksiškai tvarkoma laidojimams skirta 40 hektarų ploto teritorija jau dabar turi erdvią automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir net išskirtinius kvartalus.

Mylimo augintinio netektis dažnai prilygsta skausmui, kurį jaučiame ir netekę itin artimo asmens. Ne veltui sakoma, kad augintiniai yra pilnaverčiai šeimos nariai, tad ir atsisveikinimas su jais netekties akimirką yra viena liūdniausių dienų gyvenime. Tačiau ne visi žino, kad Lietuvoje yra galimybė su savo mylimu naminiu gyvūnėliu atsisveikinti ir itin humanišku, etišku būdu. Tauragės rajone įsikūręs Augintinių krematoriumas savo veiklą vykdo jau šešerius metus.

76 metų moteris iš Baramati kaimo Indijoje, kuri buvo laikoma mirusia, sukrėtė visą savo šeimą, kai atsibudo likus vos kelioms akimirkoms iki savo kremavimo.  76 m. Shakuntala Gaikwad, gavusi teigiamą COVID-19 testą, buvo izoliuota savo namuose, kai staiga jos būklė pablogėjo, pranešė „India Today“.  Šeima nuvežė ją į ligoninę, o kol laukė, kol jai bus skirta palata, kurios vis tik negavo, nes visi skyriai buvo perpildyti. Viskas vyko pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje.

Bendrovė „K2 LT“, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje valdanti krematoriumą, planuoja jame už 2 mln. eurų įrengti trečią kremavimo liniją, kuri veiktų nuo kitų metų. Plėtra suteiks galimybę kremavimo apimtis padidinti pusantro karto, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą antradienį pranešė bendrovė. Įmonių grupės „K2 LT“ direktorius Bernardas Vilkelis sako, kad rinkos tendencijos rodo susidomėjimo kremavimu augimą.

Rusijos laidojimo pramonė dėl vyriausybės pastangų išaugo precedento neturinčiu greičiu: iš pradžių verslininkams padėjo koronaviruso politika. 2021 metais Rusijai neįvedus rimtų karantino priemonių šioje šalyje buvo didžiausias mirtingumas padieniui nuo viruso visame pasaulyje, o nuo 2022 metų, ypač pastarosiomis dienomis, verslininkai gali pelnytis iš Rusijos karo prieš Ukrainą.

Niekas nežino, kas mūsų laukia po mirties, ir, tiesą sakant, daugelis net nenori apie tai galvoti. Tačiau žinome vieną – kas po mirties nutiks mūsų kūnams, jei būsime kremuoti. Kai kurie žmonės nori būti laidojami su karstu, o kiti renkasi kitą būdą – paversti mylimą žmogų pelenais, rašo cambridge-news.co.uk. Bramcote krematoriumo Notingame darbuotojai išsklaidė mitus apie kremavimą, kad padėtų įveikti bet kokias su tuo susijusias baimes.

Vilniečiai, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, pagaliau turi savo krematoriumą. Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų, duris atvėrė 4 milijonus eurų kainavęs krematoriumas. Per metus šiame krematoriume bus galima atlikti apie 3 tūkstančius kremacijų, tad vilniečiams nebeteks palaikų vežti į Kėdainius ar į Lenkiją.

Antradienį Vilniuje atidarytas krematoriumas. Ant naujojo Vilniuje atidaryto krematoriumo pastato sienos – laiptai į amžinybę, viduje – šviesios neutralių spalvų sienos, į lentynėles sudėliotos urnos ir krosnis, kurioje mirusių lietuvių kūnai virsta pelenais. Užėjus į netoli Gariūnų, Lentvario g. 15B įsikūrusį naująjį krematoriumą, kūnu nubėga šiurpuliukai. Ne itin maloni akistata su tuo, kas neišvengiamai laukia kiekvieno.

Sausio 17-ąją, po beveik dvejus metus trukusių statybų, Vilniuje duris atvėrė naujausias ir moderniausias krematoriumas Lietuvoje. Lentvario g. 15B, šalia Gariūnų įsikūręs krematoriumas yra ketvirtasis Lietuvoje, dar trys krematoriumai veikia Kėdainiuose ir Klaipėdos rajone. Duris atvėręs naujasis krematoriumas – ne tik pirmasis Vilniaus mieste. Nuo šiol tai yra moderniausias šalyje veikiantis krematoriumas. Žadama, kad šiame krematoriume bus užtikrinta bent 3 tūkstančiai kremacijų kasmet.

Vilniuje, netoli Gariūnų turgavietės, antradienį atidaromas trečiasis šalyje krematoriumas. Krematoriumas Lentvario gatvėje atveriamas po bene dvejų metų statybų. Diskusijos dėl krematoriumo statybos Vilniuje ir vietos paieška truko ne vienus metus.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Vienas krematoriumas atvėrė duris ir papasakojo, kas vyksta šioje mitais apipintoje vietoje. Greičiausiai, daugelis susimąstė, kas nutinka po mirties ir nors į šį klausimą atsakyti sunku, ekspertai atskleidė, kas iš tiesų vyksta krematoriume. Kas nutinka po mirties, ko gero, nežino niekas, tačiau galima pasakyti, kas nutiks su jūsų kūnų, priklausomai nuo to, ką su juo pasirinks daryti jūsų artimieji. Ekspertai sugriovė mitus apie tai, kas vyksta už krematoriumo durų.

Šilagalio kaime, Ramygalos g. 266, šalia judraus transeuropinio kelio „Via Baltica“, ketinama statyti krematoriumą ir palaikų šarvojimo salę. Palaikų šarvojimo paslaugų teikimas bus įmanomas visus metus, tačiau numatoma, kad šarvojimo salės (jų iš viso bus dvi) bus užimtos apie 250 dienų per metus. Dirbs ištisus metus Visas kremavimo procesas (palaikų patalpinimas į deginimo kamerą – pelenų supylimas į urną) trunka 70–90 min.

Teismas panaikino Vilniaus rajono valdžios sprendimą nepritarti krematoriumo įrengimui Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje.  Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė, kad rajono taryba turi teisę priimti sprendimus neleisti vykdyti tokios veiklos, tačiau jie turi atitikti teisės aktus. Teismas patenkino bendrovės „Lakrima“ skundą dėl rajono tarybos sprendimo, pranešė teismas.

Artimo žmogaus mirtis – labai skaudi ir dažniausiai netikėta gyvenimo dalis. Tačiau nepaisant to, kaip dažnai tenka su ja susidurti – yra daugybė dalykų, kuriuos vis dar gaubia paslapties šydas. Lietuvos krematoriumo vyr. administratorius Gražvydas Vaicieka sutiko praskleisti šią skraistę ir naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip darbas krematoriume atrodo iš arčiau. G. Vaicieka Lietuvos krematoriume dirba 10 metų – nuo pat veiklos pradžios.

Prieš pat kremavimą Indijoje išsiaiškinta, kad karste esanti moteris iš tiesų gyva. Medikai greitąją pagalba skubiai išvežė 72 metų amžiaus moterį atgal į ligoninę, tačiau ji mirė ligoninės nepasiekusi. Moters koronaviruso testas buvo neigiamas. Indijoje gyvenančios ir koronaviruso pacientų centre dirbančios Laxmi Bai šeima du kartus prarado viltį, kad močiutė išgyvens, o anūkė pasakoja vis dar negalinti suprasti, kaip tai galėjo nutikti.

Jei turite krūtų implantus ar naują klubo sąnarį, ar kada nors pagalvojote, kas su jais nutinka po mirties? Jei taip, jūs ne vieni. Laidotoja Caitlin Doughy turi savo „Youtube“ kanalą, pavadintą „Ask A Mortician“ ir daug metų ji atsakinėja įvairiausius ir keisčiausius klausimus. Kas iš tiesų nutinka su implantais mūsų kūne, kai mirštame ir mūsų kūnai kremuojami? Jei turite klubo sąnario implantą, titanas iš tiesų nedeginamas ir netgi yra pasiūlomas mirusiojo šeimai.

Baltomis apsauginėmis aprangomis apsirengę žmonės krauna rąstus ir šakas pirai – kremacijos laužui. Taip Indijos krematoriumai bando įveikti koronaviruso aukų antplūdį, mat mirtys nuo pandemiją sukėlusios infekcijos pasiekė naujas aukštumas. Indijos vakarų Gudžarato valstijoje krematoriumo dujinės ir malkinės krosnys pandemijos metu veikia nuolat – be jokių pertraukų, tad pradėjo tirpti metalinės jų dalys. „Pastaruoju metu gauname daug kūnų.

Vieninteliame Lietuvoje Kėdainiuose veikiančiame krematoriume pernai buvo sudegintas kas septintas mūsų šalyje miręs žmogus. Jam vadovaujantis Bernardas Vilkelis neslepia, kad per pandemiją kremuojama gerokai daugiau palaikų, tačiau, anot jo, vien tuo skaičiuoti verslo sėkmę būtų neteisinga. Per praėjusius metus Lietuvoje buvo kremuota 7,3 tūkst. žmonių – 50 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Krematoriumą valdančios bendrovės K2 LT pajamos padidėjo 43 proc., pelnas – 50 proc.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Lietuvos laidojimo namų darbuotojams šiomis dienomis teko spręsti sudėtingą užduotį, kaip kremuoti velionį norinčiai šeimai užtikrinti tokią paslaugą. Mat praėjusią savaitę sustojo veikti vienintelis šalies krematoriumas Kėdainiuose. Tiesa, antradienio vakarą šios problemos buvo išspręstos ir Lietuvos krematoriumas vėl atnaujino savo veiklą.  Pirmoji kremacija Kėdainiuose esančiame vieninteliame Lietuvos krematoriume buvo atlikta dar 2011-ųjų pabaigoje.

Krematoriumo Kėdainiuose veikla kol kas paralyžiuota. Tad laidojimo paslaugas teikiantys verslininkai velionius deginti veža į kaimynines šalis, o dažniausiai, į Lenkiją, tačiau ir čia eilės driekiasi iki lapkričio pabaigos. Dėl to stringa laidotuvių procesai, o kartais mirusiųjų kūnus iki krematoriumų reikia gabenti ir šimtus kilometrų.

Dėl techninių nesklandumų šią savaitę sustabdyta kremavimo paslaugas atliekančios įmonės „Lietuvos krematoriumas“ veikla Kėdainiuose, pranešė naujienų portalas lrt.lt. Įmonės „Lietuvos krematoriumas“ vadovas Bernardas Vilkelis portalą informavo, kad žmonės, kurie nori kremuoti savo mirusius artimuosius, nukreipiami į Latvijoje ir Lenkijoje veikiančius krematoriumus.

Šiandien vis daugiau žmonių išreiškia pageidavimą po mirties būti kremuoti, o išskirtiniai kolumbariumai visame pasaulyje ilgainiui tapo ne tik atminimo vietomis, bet ir turistų lankomais objektais. Atvykus į iš pažiūros tradicines urnų saugojimo vietas galima bent trumpam pasijausti lyg futuristiniame filme arba pasigrožėti tūkstančių LED lempučių šviesa.

Vieninteliame šalies krematoriume atsiduria kas aštuntas mirusysis. Verslininkai tikina, jog šis ritualas Lietuvoje taip populiarėja, jog pernai tokių paslaugų buvo atlikta trečdaliu daugiau nei prieš metus. Nepaisant poreikio augimo, didmiesčiuose naujų krematoriumų statybos stringa. Vilniuje verslininkai darbų negali pradėti dėl tinkamai nesutvarkyto statybų projekto, o Kaune tam paprieštaravo gyventojai. Beveik penki tūkstančiai. Tiek velionių buvo kremuota pernai.

Kauno savivaldybė antradienį apribojo krematoriumų statybas Kaune. Siūlymui, kad krematoriumai galėtų būti statomi ne arčiau kaip per kilometrą iki gyvenamųjų, visuomeninių, gamybinių ar pramoninių bei sandėliavimo pastatų taryba pritarė vienbalsiai. Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius taip pat žadėjo šiuos apribojimus suderinti ir su Kauno rajono savivaldybe.

Kauno savivaldybė ruošiasi įvesti apribojimus krematoriumų mieste statybai. Tarybai artimiausiame posėdyje bus teikiamas siūlymas numatyti, kad krematoriumai galėtų būti statomi ne arčiau kaip per kilometrą iki gyvenamųjų, visuomeninių, gamybinių ar pramoninių bei sandėliavimo pastatų, trečiadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė. „Savivaldybė yra sulaukusi kauniečių prašymų užtikrinti, kad krematoriumai nebūtų statomi greta gyvenamųjų, visuomeninių ir gamybinių teritorijų.

Niekas iš tiesų nežino, ar sielos egzistuoja bei, kas joms nutinka po mirties. Žmonės vis dar spėlioja, ar yra Dangus, ar dvasios tikros. Visgi yra kai kas, ką žmogus gali pasirinkti – tai, kas nutiks jo kūnui po mirties. Vieni ryžtasi būti palaidoti karste, kiti nori būti kremuoti. Krematoriume kūnas turi būti sudegintas per 72 valandas. Žmogus taip pat paguldomas į karstą, tačiau darbuotojai turi užtikrinti, kad jame daugiau nieko nebūtų.

Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu rengiama galimybių studija, kuria norima nustatyti teritorijas mieste, kur būtų galima statyti krematoriumą. rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Ketvirtadienį vyko pirmasis jos viešas svarstymas ir buvo pristatytos dvi alternatyvos krematoriumui statyti: Laisvojoje ekonominėje zonoje arba sklype tarp Tilžės gatvės, Vilniaus ir Palangos plentų.

Vilniuje po metų turėtų būti įrengtas krematoriumas, sako sostinės savivaldybės atstovai. Tai būtų antrasis krematoriumas Lietuvoje po Kėdainių krematoriumo, veikiančio jau aštuntus metus. Savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis BNS teigė, kad šiuo metu rengiamas techninis projektas privačiame sklype netoli Gariūnų turgavietės ir po dviejų mėnesių savivaldybė turėtų sulaukti kreipimosi dėl statybos leidimo. „Realu, kad po metų Vilniuje krematoriumą jau turėsime.

Kauno miesto savivaldybė kelia klausimą dėl krematoriumo statybos ir nori sužinoti gyventojų nuomonę. Pirmadienį savivaldybės interneto svetainėje paskelbta apklausa, ar kauniečiai pritaria, jog miesto teritorijoje būtų statomi krematoriumai. „Krematoriumas mieste – prieštaringa ir tuo pačiu jautri tema, kaskart sulaukianti skirtingų visuomenės reakcijų bei vertinimų. Čia lemiamą balsą turėtų tarti patys žmonės.

  Kėdainiuose esančiame „K2 LT“ krematoriume administratoriumi dirbantis Gražvydas Vaicieka (42) neslepia, kad dauguma žmonių, išgirdę apie jo darbo vietą net aikteli iš nuostabos ir nesivaržydami pažeria begalę klausimų, kaip gi atrodo šis darbas? Išskirtinai su tv3.lt skaitytojais Gražvydas dalinasi savo darbo užkulisiais bei atskleidžia, kokius jausmus jam pačiam tenka išgyventi kasdien susiduriant su mirtimi.   „Krematoriume dirbu nuo pat jo atidarymo – jau šešerius metus.

Netrukus Lietuvoje duris atvers pirmasis krematoriumas gyvūnams. Jame bus kremuojami tik naminiai gyvūnai, kurių svoris neviršys 80 kilogramų. Tuo tarpu augintinius namuose laikantys žmonės pasigenda gyvūnų kapinių. Tokios yra tik Vilniaus rajone. Būsimojo gyvūnų krematoriumo įkūrėjas Vitalijus Žebelys sako, jog nuo idėjos iki jos išpildymo praėjo 3 metai. Kartu su pavasario pradžia tikimasi Tauragės rajone, Žygaičių kaime, jau atveri gyvūnų krematoriumo duris.

 Vėlinių išvakarėse į laidos „Prieš srovę“ redakciją paskambino buvusi laidotuvių magnato žmona. Moteris sutiko ne tik papasakoti, kodėl iširo judviejų šeima, bet ir atskleidė apie tamsiausius jos buvusio vyro laidojimo biznio užkulisius. Raimonda skundžiasi, kad buvęs vyras po skyrybų iš jos atėmė viską, tačiau šiandien moteriai rūpi ne prarasti brangūs daiktai, pinigai ar namai. Iš Raimonos buvęs vyras atėmė brangiausią jos turtą – tris vaikus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį mėnesį penkiems sklypų Vievio seniūnijoje savininkams priteisė beveik po 100 eurų iš Elektrėnų savivaldybės mero Kęstučio Vaitukaičio – merui nurodyta kompensuoti dalį prieš krematoriumą Kurkliškių kaime kovojusių gyventojų teismuose patirtų išlaidų. Gyventojai dar pernai vasarį Vilniaus apygardos administraciniame teisme pasiekė, kad mero potvarkis, atveriantis kelią krematoriumo statyboms, būtų panaikintas, bet meras šį sprendimą apskundė.

Kėdainių krematoriumas keičia prekės ženklą ir pradeda teikti naujas paslaugas. Greta kremavimo, mirusiųjų transportavimo, pradeda organizuoti laidotuvių ceremonijas. „Iki šiol artimojo laidotuvės siedavosi ne tik su skausmu, bet ir su gaišatimi keliose biurokratinėse institucijose. Tačiau inovacijos ateina ir į šią sritį.

Šiandien sostinės Taryba patvirtino penkias galimas krematoriumo statybos zonas Vilniuje. Verslininkai, norėsiantys ateityje Vilniuje statyti krematoriumą, parenkant vietą turės pirmiausiai įvertinti kremavimo veiklos poveikį aplinkai, taip pat pateikti projektinius pasiūlymus ir iš anksto informuoti gyventojus.

Vilniaus taryba siekia numatyti konkrečias vietas, kuriose būtų galima statyti krematoriumą. Politikai linkę įpareigoti būsimus statytojus privalomai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras bet kurioje iš teritorijų.