G. Vaicieka Lietuvos krematoriume dirba 10 metų – nuo pat veiklos pradžios. Pačioje darbo pradžioje jam teko net savo rankomis prisidėti prie statybų, o dabar darbus tęsia administracijoje.
Nors kiekvieną dieną tenka susidurti su mirtimi ir žmonių skausmu, todėl, pasak G. Vaiciekos, krematoriume gali dirbti tik psichologiškai stiprūs žmonės, nes tenka ne tik pasirūpinti mirusiųjų kūnais, tačiau paguosti ir netekties akivaizdoje atsidūrusį žmogų.
„Periodiškai dalyvaujame tiek kunigų, tiek psichologų rengiamuose seminaruose, tai labai padeda atjausti ir suprasti kiekvieną klientą. Visas personalas yra paruoštas ne tik organizuoti kremavimo procesą, bet ir padėti artimiesiems sunkią akimirką“, – sako jis.
Kaip vyksta kremavimas?
G. Vaicieka neslepia, kad klausimų, kaip atrodo darbas krematoriume, sulaukia nuolat, o dažniausi iš jų susiję su kremavimo procesu.
„Žmones labiausiai domina pats kremavimo procesą, kaip viskas vyksta, kokį karstą pasirinkti, kiek kremuotų palaikų būna ar galima atsisveikinti prieš kremaciją“, – priduria jis.
Atsisveikinimas prieš kremaciją galimas, o po jo ir palydėjimas. Abu šie procesai krematoriume yra laikomi tolygiais karsto įkėlimui į kapą, o urna su kremuotais palaikais paprastai gali būti šarvojama, vežama į maldos namus ir pagerbiama kaip ir karstas.
„Lietuvos krematoriume atliekamas pagarbus ritualinis kremavimas su atsisveikinimu. Tai būdas norintiems atsisveikinti su velioniu iki ar po kremavimo. Trumpas atsisveikinimas galimas tiek su šarvojamais velionio palaikais, tiek su kremuotais. „Lietuvos krematoriume“ įrengtose atsisveikinimo salėse velionio artimiesiems suteikiama galimybė pabūti kartu tiek prieš kremavimą, tiek po jo, dalyvauti įkeliant karstą kremuoti“, – nurodo jis.
Taigi, kaip iš tiesų atrodo kremavimo procesas? Pirmiausiai atvežus karstą su mirusiojo palaikais, karstas patalpinamas ant įkėlimo mechanizmo prie kremavimo įrenginio vartų, nuimamos metalinės rankenos. Atsidaro kremavimo įrenginio vartai ir velionis keliauja į vidų:
„Iš ten sklinda šviesa ir šiluma. Tai trunka vos keletą sekundžių. Vyksta kremavimas. Po 15-20 minučių artimiesiems suteikiama galimybė stebėti, kaip vyksta kremavimas. Galite matyti vaizdą kompiuteryje arba tiesiogiai pro specialią akutę, nes per tiek laiko nudega karstas ir matosi velionio kūną apimanti liepsna.
Visas kremavimo procesas vyksta 2,5-3h. Po to atvėsinti kremuoti palaikai supilami į kapsulę. Jos dydis parenkamas atsižvelgiant į velionio ūgį bei svorį, kad į ją tilptų absoliučiai visi pelenai. Dažniausiai artimieji prasidėjus kremacijai vyksta į užsakytas mišias ar į gedulingus pietus/vakarienę pačių artimiausių žmonių rate“, – pasakoja jis.
Kada kremuoti negalima?
Žmonės renkasi kremavimą, kaip labiau estetišką, mažiau artimuosius traumuojantį ir pagarbų laidojimo būdą.
„Lietuvos krematoriume“ atliekamas pagarbus ritualinis kremavimas reiškia, kad su velioniu elgiamasi pagarbiai atsižvelgiant į jo tradicijas, valią ir nuostatas, o pats kremavimo procesas filmuojamas ir visada vyksta sklandžiai, išduodami visi reikiami dokumentai ir garantijos. Artimiesiems suteikiamos visos galimybės dalyvauti, stebėti ir palydėti velionį į paskutinę kelionę. Ne veltui šį laidojimo būdą renkasi vis daugiau Lietuvos žmonių – 78 procentams šalies gyventojų kremavimas yra priimtinas“, – sako G. Vaicieka.
Tačiau kartais kremuoti kūnų negalima. Nors ir gali atrodyti keista, tačiau priežastys nėra susijusios su mirusiojo žmogaus sveikata:
„Kremuoti negalima, kai mirusysis savo testamente (ar kitame valios pareiškimo dokumente) yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo. Taip pat, kai tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas dėl velionio palaikų kremavimo, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu (laidojimo paslaugų teikėjas privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių).
Taip pat, kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad jo mirties priežastimi gali būti nusikalstama veikla ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tokiais atvejais žmogaus palaikai ne kremuojami, bet laidojami užkasant į žemę“, – nurodo G. Vaicieka.
Įsimintiniausias artimųjų noras
Kartais mirus artimam žmogui, į karstą įdedamos ypatingą reikšmę turinčios įkapės – pavyzdžiui – vestuvinis žiedas. Pasak „Lietuvos krematoriumo“ darbuotojo, tokių prašymų sulaukia ir jie.
„Neretai įdedami velionio asmeniniai daiktai: laikrodžiai, laiškai, įvairūs medalionai, nuotraukos. Brangūs asmeniniai daiktai lieka artimiesiems kaip prisiminimas, jų nededa į karstą“, – priduria jis.
Prieš 4-5 metus, pasak G. Vaiciekos, artimieji ėmė prašyti suasmenintų atsisveikinimų, kai prieš įkeliant karstą į kremavimo įrenginį, užleidžiama velionio mėgstama muzika, deklamuojami eilėraščiai. Dabar tokie prašymai vis dažnesni. Tačiau vienas prašymas ypač įsirėžė į vyro atmintį:
„Įsimintiniausias noras buvo, kuomet artimieji paprašė atsisveikinimo salę iškvėpinti velionio mėgstamiausiais kvepalai, taip norėdami jausti jį šalia. Taip pat vis daugiau žmonių nori įsigyti medalionus ar seges su dalelę kremuotų palaikų“.