kremavimas

Utenos rajonas nuo šiol gali didžiuotis šiuo metu moderniausiu krematoriumu Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Palaikų sudeginimo kaina naujame krematoriume yra gana simbolinė – 333 eurai. Pasak „Amenus“ krematoriumo vadovo Žilvino Tumosos, į beveik 800 kv. m krematoriumą investuota kone 3 mln. eurų. Esą jis yra visiškai automatizuotas ir viršija aukščiausius energetikos bei ekologijos standartus. Be to, šios paslaugos kaina yra žemiausia Lietuvoje.

880 eurų – dvigubai daugiau nei dabar – valstybė mokėtų laidojantiems artimąjį, jei Seimas palaimins socialdemokrato Jonaičio įstatymo pataisos projektą. Parlamentaras sako, kad dabartinė, 450 eurų siekianti laidojimo pašalpa, yra niekinė, mat laidotuvės netgi renkantis pigiausią karstą ir pasaugas, kainuoja mažiausiai 1,5 tūkst. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.  Palaidoti žmogų Lietuvoje, netgi renkantis pigiausias paslaugas ir karstą, kainuoja mažiausiai 1,5 tūkstančio eurų.

Šiais laikais yra daugybė būdų kaip galite būti palaidoti. Pavyzdžiui, po kremavimo iš pelenų gali būti pagaminamas juvelyrinis dirbinys, laidojimo vietoje išaugti medis. Jūsų atvaizdas gali būti atkurtas 3D formatu, jūsų atvaizdas gali atsidurti ir ant personalizuotų daiktų, pavyzdžiui, kaip lėkščiasvydžio išradėjo Walterio Morrisono arba „Pringles“ skardinės išradėjo Fredo Bauerio.

Laidotuvių procesas dažnai būna emociškai sudėtingas ir vis daugiau žmonių kremavimą renkasi kaip atsisveikinimo būdą. Tačiau artimieji retai žino apie tikrąjį kremavimo procesą – kas iš tiesų vyksta, kokie etapai atliekami ir kokios medžiagos ar daiktai lieka po šios procedūros. Morgo darbuotoja pasidalijo įžvalgomis apie kremavimo procesą, įskaitant ir tai, kas lieka po jo – ne vienas nustemba sužinoję, kad po kremavimo lieka ne tik pelenai.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Praskleisti mirties šydą ir sužinoti, kas žmogui nutinka po mirties, smalsu būtų ne vienam. O šiomis žiniomis pasigirti gali Edgar Rutkovskij – laidojimo ir kremavimo namų „Cremains“ vyriausiasis operatorius. Laidojimo versle vyras dirba jau pusantrų metų. Pokalbio metu Edgar atskleidė atsakymus į daugelį dominančius klausimus: kokia veiksmų eiga seka po to, kai mirusiojo kūnas pasiekia krematoriumą, kiek laiko gali trukti deginimas ir ar tiesa, kad velionis kremavimo metu gali sujudėti.

Moteris suintrigavo visus po to, kai „TikTok“ pasidalijo įspūdingo darbo krematoriume užkulisiais. Latifah Franks yra 31 metų laidotuvių koordinatorė ir krematoriumo operatorė ir savo darbo dienos fragmentais dalijasi „TikTok“ paskyroje „ms.deathpositivitee“. Ji save apibūdina kaip „paskutinę pagalbą teikiančią darbuotoją“, rašoma newsweek.com. Jos vaizdo įrašuose rodomi kremuotų palaikų daiktai ir kalbama apie požiūrio į mirtį keitimą.

Nors su mirtimi yra susidūręs kiekvienas, tačiau nedaugelis galėtų save įsivaizduoti dirbant laidojimo versle. Tačiau laidojimo ir kremavimo namų „Cremains Vilnius“ vyriausiasis operatorius Edgar Rutkovskij šį darbą dirba jau pusantrų metų. Vyras papasakojo savo istoriją, kaip atsidūrė šiame versle ir ką jam reiškia sunki diena darbe. „Esu vyriausiasis operatorius, todėl svarbiausia mano užduotis – užtikrinti sklandžią krematoriumo veiklą bendrąją prasme.

Policija pradėjo tyrimą po to, kai vyras, kaip įtariama, atpažino ir kremavo savo žmonos lavoną, o po kelių dienų ją rado gyvą.  Keistas klaidingos tapatybės atvejis įvyko Indijoje po to, kai 60 metų Ram Sumer pranešė pareigūnams, kad jo sutuoktinė Phoolmati dingo.  Vyras patvirtino, kad tai jo žmonos palaikai  Vyras teigė, kad birželio 15 dieną ji išėjo iš namų, tačiau į jų valdas negrįžo – tai paskatino jį pradėti dingusiosios bylą.

Akavamacija – naujas ir neįprastas laidojimo būdas, kuris dar žinomas, kaip kremavimas be liepsnos arba kremavimas vandeniu. Manoma, kad šis būdas yra kur kas ekologiškesnis už įprastą kūno sudeginimą. Apie tai sutiko pakalbėti laidojimo namų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji atskleidė, kad tokio proceso metu yra naudojamas šildomas šarminis tirpalas, tokiu būdu iš kūno paliekant tik skeletą.

Krematoriume dirbantis vyras atviras – šis darbas jį „perlipdė“ kaip minkštą molį ir pakeitė iš esmės. Pusantrų metų kasdien darbe su mirtimi susiduriantis Edgaras (34) teigia pradėjęs džiaugtis kiekviena minute, o artimiesiems nuolat priminti, kokie jie svarbūs. Kartu jis prisipažįsta, kad šio emociškai sunkaus darbo nebūtų įmanoma dirbti be šeimos palaikymo. Nors mirtį jau pavyko priimti kaip neatsiejamą gyvenimo dalį, yra vienas iššūkis, kurio vyras, dirbdamas šį darbą, nesugeba įveikti.

Morgo darbuotoja Autumn atskleidė viską apie kremavimą, įskaitant tai, kas lieka po jo ir kiek laiko jis trunka. Savo įžvalgomis dalijosi „TikTok“ puslapyje, kur paaiškino, jog mirtis neturi būti baisi.    Autumn dalijosi daugybe vaizdo įrašų, kuriuose aprašomi įvairūs procesai, vykstantys po žmogaus mirties, o populiariausias jos vaizdo įrašas surinko daugiau nei 6 milijonus peržiūrų.

Čikagoje moteris padavė į teismą Vest Saido laidojimo namus už tai, kad šie neva atidavė jos dukterėčios pelenus visiškai nepažįstamam žmogui. Vera Brown augino savo dukterėčią LaShairą Boyd nuo tada, kai mirė dukterėčios motina. Kai mirė 29 metų amžiaus L. Boyd, moteris norėjo, kad kūnas būtų kremuotas. Pelenus per klaidą atidavė nepažįstamam žmogui Praėjus mėnesiui po laidotuvių ji iš laidojimo namų „Fountain Jordan Shepard Funeral Home“ gavo nerimą keliančių naujienų.

Išankstinis pasiruošimas vestuvėms nestebina, tad kodėl turėtų stebinti pasiruošimas savo laidotuvėms? Taip retoriškai klausia vienų laidojimo namų vadovė ir pastebi, kad šią paslaugą renkasi ir iš anksto už ją susimoka vis daugiau lietuvių. Pasak specialistų, tam reikia pasirašyti sutartį ne tik su įmone, bet ir žmogumi (pvz., artimuoju), kuris bus įpareigotas rūpintis laidotuvėmis ir kitais reikalais po velionio mirties.

Moteris iš Indijos, kurios vyras manė, kad ji žuvo per nelaimingą atsitikimą, sukrėtė visą šeimą – mirusia laikyta moteris pramerkė akis likus kelioms akimirkoms iki kremavimo. Visi jos artimieji buvo šokiruoti, kai moteris, kuri buvo laikyta mirusia, pabudo savo karste prieš pat kremavimą. 52 metų Bujji Aamma iš Indijos vasario 1 dieną smarkiai apdegė per gaisrą namuose ir, konstatavus jos mirtį, buvo paruošta kremavimui, rašo themirror.com.

Moteris negalėjo patikėti, ką išgirdo iš laidojimo namų darbuotojo – po kremacijos jai buvo pasiūlyta pasilikti jos mirusios močiutės krūtų implantus. Nors iš nemetalinių medžiagų pagaminti implantai prieš kremavimą paprastai neišimami, ji teigia, kad laidojimo namai vis tiek nusprendė juos išimti.

Žmones neretai domina, kas nutinka su mirusiųjų kūnais po mirties. Morgo darbuotoja Autumn paaiškino, kas vyksta kremuojant žmogų ir kas lieka po kremavimo.

Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) sako, kad jiems labai liūdna po to, kai netektį patyrusi šeima dalyvavo ne to kūno kremavime. „The South Wales Argus“ pranešė, kad šeima, kuri nenorėjo būti įvardyta, turėjo dalyvauti kremavime antrą kartą, kai Grange universiteto ligoninėje, Cwmbran mieste, buvo aptikta klaida. „Žodžiais negalime išreikšti, kaip apgailestaujame“, – sakė ligoninės tarybos vadovė Nicola Prygodzicz.

Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.

Laidojimo namų darbuotoja pasidalino detalėmis apie savo darbą, įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Ji praskleidė paslapties šydą ir papasakojo apie tai, ko daugelis nė nežino. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuos pavadino „morgo TikTok“, rašo newsweek.com.

Mylimo augintinio netektis dažnai prilygsta skausmui, kurį jaučiame ir netekę itin artimo asmens. Ne veltui sakoma, kad augintiniai yra pilnaverčiai šeimos nariai, tad ir atsisveikinimas su jais netekties akimirką yra viena liūdniausių dienų gyvenime. Tačiau ne visi žino, kad Lietuvoje yra galimybė su savo mylimu naminiu gyvūnėliu atsisveikinti ir itin humanišku, etišku būdu. Tauragės rajone įsikūręs Augintinių krematoriumas savo veiklą vykdo jau šešerius metus.

76 metų moteris iš Baramati kaimo Indijoje, kuri buvo laikoma mirusia, sukrėtė visą savo šeimą, kai atsibudo likus vos kelioms akimirkoms iki savo kremavimo.  76 m. Shakuntala Gaikwad, gavusi teigiamą COVID-19 testą, buvo izoliuota savo namuose, kai staiga jos būklė pablogėjo, pranešė „India Today“.  Šeima nuvežė ją į ligoninę, o kol laukė, kol jai bus skirta palata, kurios vis tik negavo, nes visi skyriai buvo perpildyti. Viskas vyko pačiame koronaviruso pandemijos įkarštyje.

Laidotuvės – neišvengiamybė, su kuria visiems teks susidurti savo gyvenime. Tačiau kylančios kainos neaplenkė ir šios srities, tad šiemet už jas gali tekti pakloti didesnę pinigų sumą, o atsisveikinimas gali kainuoti ir 2 tūkstančius eurų. Apie laidotuvių kainas ir augančias paslaugų kainas kalbėjomės su laidojimo namų „Rimtis“ klientų patirties valdymo vadove Rasa Kaciucevičiene ir „Re Verum“ grupę sudarančių laidojimo namų bei krematoriumų atstovu Gediminu Lekovecku.

Praėjusiais metais viena moteris iš šiaurinės Indijos Biharo valstijos gavo pranešimą, kad jos dukters prievartautojas mirė, todėl byla prieš jį nutraukta. Motina tuo nepatikėjo ir atskleidė tiesą, dėl kurios teismo procesas buvo atnaujintas, o prievartautojas nuteistas. Šią nepaprastą atkaklumo istoriją skelbia „BBC Soutik Biswas“. Vieną vėsų rytą, galbūt praėjusių metų vasarį, du vyrai atvyko į kremavimo aikštelę prie Gango – šventosios Indijos upės.

Vyras, kuris, kaip manoma, buvo miręs, praėjus aštuoniems mėnesiams po kremavimo pasirodė esąs gyvas – tai šokiruojantis neteisingai identifikuotos tapatybės atvejis. Deepaask Balakrishnanas Kandis po kremavimo buvo oficialiai paskelbtas mirusiu, kol galiausiai policija jį aptiko gyvą Margao mieste Goa, Indijoje, rašo mirror.co.uk. Antradienio vakarą 36 metų vyras buvo rastas viešbutyje, esančiame senajame stoties rajone.

Niekas nežino, kas mūsų laukia po mirties, ir, tiesą sakant, daugelis net nenori apie tai galvoti. Tačiau žinome vieną – kas po mirties nutiks mūsų kūnams, jei būsime kremuoti. Kai kurie žmonės nori būti laidojami su karstu, o kiti renkasi kitą būdą – paversti mylimą žmogų pelenais, rašo cambridge-news.co.uk. Bramcote krematoriumo Notingame darbuotojai išsklaidė mitus apie kremavimą, kad padėtų įveikti bet kokias su tuo susijusias baimes.

Velse gyvenanti tėvo netekusi moteris pasibaisėjo laidojimo įmonės darbu. Moteris pasakoja, kad liko sukrėsta žinios, kad jos tėvo kūnas keturias savaites gulėjo „pamirštas“ morgo darbuotojų. Keturias savaites – tiek laiko šeima turėjo laukti, kol kremavimo paslaugas teikianti įmonė grąžins jų tėvo pelenus. Martine Barnhouse pasakoja, kad po tėčio mirties liko nusivylusi „pagarbos stoka“, kurią parodė laidojimo paslaugas teikianti įmonė.

Tai, kad žmonės neretai renkasi kremuoti savo mirusius artimuosius – natūralu. Tačiau, ar kada teko susimąstyti, kad po sunkios ligos, ramios senatvės ar iš niekur užklupusio nelaimingo atsitikimo netekus savo augintinio, jį taip pat galima kremuoti? Pasirodo, taip. Ši paslauga vis labiau populiarėja ir Panevėžyje.

Antradienį Vilniuje atidarytas krematoriumas. Ant naujojo Vilniuje atidaryto krematoriumo pastato sienos – laiptai į amžinybę, viduje – šviesios neutralių spalvų sienos, į lentynėles sudėliotos urnos ir krosnis, kurioje mirusių lietuvių kūnai virsta pelenais. Užėjus į netoli Gariūnų, Lentvario g. 15B įsikūrusį naująjį krematoriumą, kūnu nubėga šiurpuliukai. Ne itin maloni akistata su tuo, kas neišvengiamai laukia kiekvieno.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Laidojimo namuose dirbanti moteris atskleidė, kas nutinka žmonių kūnams po mirties. Ji taip pasidalino ir keliomis paslaptimis, kurių iki šiol dar niekas nėra girdėjęs. Socialiniame tinkle „Tik Tok“ išgarsėjusi vartotoja Lauren pasakoja, kad dirbti laidojimo namuose buvo jos sena svajonė. Tačiau netikėtai pasikeitus darbinei krypčiai, jai teko palikti darbą laidojimo namuose. Dabar ji su kitais vartotojais dalinasi įvairiausiomis paslaptimis, kurios slypi už laidojimo namų sienų.

Daugelis mintis apie artimųjų ar juolab savo pačių paskutinę kelionę stengiasi atitolinti. Todėl tik nedidelė dalis žmonių ir taupo savo laidotuvėms, kurių kaina priklausomai nuo pobūdžio ir dalyvių skaičiaus gali atsieiti iki 10 tūkst. eurų.  Laidotuvių organizatoriai pastebi, kad žmonės vis dažniau vietoje įprastų laidotuvių renkasi personalizuototas laidotuvių ceremonijas, skirtas konkrečiam, jau išėjusiam žmogui.

Daugeliui žmonių anksčiau ar vėliau tenka susidurti su krematoriumų ar laidojimo namų paslaugomis. Pasak jų tiekėjų, paslaugų kainos nekito 5 metus, bet dujoms ir elektrai nepingant gali būti, kad laidojimo paslaugų kainas teks kelti. Krematoriumų atstovai atskleidė, kiek kainuoja kremavimas ir kaip tvarkomasi su 4 ar net 5 kartais pabrangusia energija.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Seimui leidus nuo lapkričio gyventojams nebemokėti už nišas savivaldybių įrengtuose kolumbariumuose, tuo galės pasinaudoti ne visų didmiesčių gyventojai. Už vietas kolumbariumuose teks ir toliau mokėti vilniečiams bei kauniečiams, nes tuose miestuose šios mirusiųjų palaikų saugojimo vietos įrengtos ne savivaldybių, o privačiomis lėšomis. Vilniuje – beveik 600 laisvų vietų ir visos mokamos Vilniuje veikia trys kolumbariumai – Kairėnų, Liepynės ir Sudervės kapinėse.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Aplinkos ministerija siūlo laidoti urnas su pelenais kolumbariumuose savivaldybių lėšomis – žmonėms tai nebekainuotų, taip pat siekiama nustatyti draudimą kape su urna laidoti ant viršaus. Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijos parengtą nutarimo projektą dėl žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinimo, juo taip pat siūloma nustatyti kapavietės kremuotiems palaikams dydį – 1,32 kv. metro.

Vienas krematoriumas atvėrė duris ir papasakojo, kas vyksta šioje mitais apipintoje vietoje. Greičiausiai, daugelis susimąstė, kas nutinka po mirties ir nors į šį klausimą atsakyti sunku, ekspertai atskleidė, kas iš tiesų vyksta krematoriume. Kas nutinka po mirties, ko gero, nežino niekas, tačiau galima pasakyti, kas nutiks su jūsų kūnų, priklausomai nuo to, ką su juo pasirinks daryti jūsų artimieji. Ekspertai sugriovė mitus apie tai, kas vyksta už krematoriumo durų.

Laidojimo namų darbuotoja pravėrė savo paslaptingos profesijos šydą – papasakojo apie darbo užkulisius, įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Tuskano Arizonos valstijoje, JAV, internete dalinasi vaizdo įrašais, kuriuos pavadino „laidojimo namų „TikTok“, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, ką reiškia dirbti laidojimo namuose, įskaitant dokumentus, kuriuos tenka pildyti, balzamavimui naudojamą įrangą, kur laikomi drabužiai mirusiesiems ir kokį makiažą naudoja.

76 metų indė, kuri, kaip manoma, mirė po to, kai jai buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas, pabudo likus kelioms akimirkoms iki kremavimo Baramatyje, Maharaštros valstijos mieste, rašo newsweek.com. Remiantis vietine žiniasklaida, Shakuntalai Gaikwad iš Mudhale kaimo „prieš kelias dienas buvo nustatytas teigiamas koronaviruso testas“. Visi liko šoke Gegužės 10 dieną, pablogėjus būklei, šeimos nariai ją nuvežė į Baramačio ligoninę.

Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja, kol nesusiduria su nelaime. Tai gali sukelti daug papildomų rūpesčių, ypač netikėtos mirties atveju, kai artimasis nesirgo, neturėjo rimtų sveikatos problemų.

Kylančios kainos beldžiasi į verslininkų duris, o pasekmes jaučia gyventojai. Ne išimtis – ir ritualinės paslaugos. Laidotuvės šalyje brangsta ir tai dar ne pabaiga, teigia laidojimo namų vadovai. Dabar norintys atsisveikinti su mirusiuoju pakloja tūkstantinę sumą, o ateityje kainos šoktels į viršų dar labiau. Nors staigaus kainų šuolio nebuvo, šiemet gyventojai už laidotuvių apeigas moka daugiau nei pernai.

Mirusių artimųjų pelenus po kremavimo bus galima ne tik laidoti kapavietėse, kolumbariumuose, išbarstyti pelenų barstymo lauke kapinėse, bet ir atsisveikinti su mirusiojo pelenais upėse bei Baltijos jūroje, tik ne arčiau nei 5 kilometrai nuo kranto. Barstyti kremuotų mirusiųjų pelenų nebus galima prie gyvenamųjų vietovių ar paplūdimių.  Tokiam Žmonių palaikų laidojimo įstatymo projektui ketvirtadienį pritarė Seimas.

Artimo žmogaus mirtis – labai skaudi ir dažniausiai netikėta gyvenimo dalis. Tačiau nepaisant to, kaip dažnai tenka su ja susidurti – yra daugybė dalykų, kuriuos vis dar gaubia paslapties šydas. Lietuvos krematoriumo vyr. administratorius Gražvydas Vaicieka sutiko praskleisti šią skraistę ir naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip darbas krematoriume atrodo iš arčiau. G. Vaicieka Lietuvos krematoriume dirba 10 metų – nuo pat veiklos pradžios.

Kremavimo paslaugas Lietuvoje renkasi vis daugiau žmonių, toks atsisveikinimo su artimuoju būdas vertinamas kaip  labiau estetiškas ir ekologiškas, mažiau skausmo sukeliantis procesas. Jorūnė Jurkevičienė, „Lietuvos krematoriumo“ atstovė, dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis kremavimą, ir kokių klausimų dažniausiai sulaukia krematoriumo darbuotojai.  Apklausos rodo, kad kremavimas yra priimtinas 78 proc. Lietuvos gyventojų.

Seimas vėl gaivina idėją leisti mirusiųjų artimųjų pelenus išbarstyti jūroje ir upėse. Tiesa, su apribojimais – į jūrą tektų plaukti penkis kilometrus, o upėse tokia ceremonija būtų galima tik užmiesčiuose. Parlamentarai tikina taip kuriantys alternatyvą tiems, kurie dabar pelenus išbarsto tiesiog kopose ir tai daro nelegaliai. Laivelių savininkai net užsimena, kiek galėtų kainuoti paslauga artimuosius nuplukdyti tuos penkis kilometrus į jūrą.

Augančios kainos Lietuvoje kelia nerimą įvairiausiuose paslaugų sektoriuose. Kaip tai paveiks laidojimo paslaugų sritį, savo įžvalgomis pasidalino šias paslaugas teikiančios įmonės. Pasak jų, didžiausią įtaką laidojimo paslaugų brangimui turės augantis darbo užmokestis bei bendrai kylančios žaliavų kainos. Kaip ir dauguma kitų paslaugų sričių, taip ir laidojimo paslaugos šiemet tikėtina, jog pabrangs.

Šiemet Lietuvoje mirė rekordinis skaičius gyventojų – daugiau kaip 46 tūkst., nemaža jų dalis buvo kremuoti. Paaiškėjo, kad Lenkijoje lietuvių palaikai sudeginti ne tuose karstuose, kuriuos pirko artimieji. Dėl to jiems žadama grąžinti visus pinigus, mokėtus už karstus. Apie tai pranešė Vilniuje veikianti bendrovė Laidojimo paslaugų centras.

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio. Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos.