Vieną vėsų rytą, galbūt praėjusių metų vasarį, du vyrai atvyko į kremavimo aikštelę prie Gango – šventosios Indijos upės.
Čia jie atvažiavo atlikti induistų laidotuvių apeigų. Ir nors vyrai tempė malkas, jokio lavono nebuvo matyti.
Kai jie pasiekė kremavimo vietą, viskas pasisuko keista linkme. Vyrai ant žemės uždegė laužą. Tuomet vienas iš jų atsigulė ant ugnies, užsidengė balta drobule ir užsimerkė. Kitas ant jo krovė daugiau malkų, kol iš šakų kyšojo tik pirmojo galva.
Buvo padarytos dvi šio įvykio nuotraukos. Nėra aišku, kas jas nufotografavo – galbūt su jais buvo trečiasis žmogus.
Pranešama, kad „mirusysis“ buvo 39-erių valstybinės mokyklos mokytojas Niradžas Modi. Antrasis vyras buvo jo tėvas, Radžaramas Modi, į septintąją dešimtį perkopęs ūkininkas.
Tada R. Modi kartu su advokatu nuvyko į teismą, esantį už maždaug 100 km, kur pateikė pareiškimą, kad jo sūnus, N. Modi, vasario 27 d. mirė jų namuose. Kaip įrodymus jis pateikė dvi kremavimo metu užfiksuotas nuotraukas ir ritualui specialiai nusipirktų malkų čekį.
Visa tai įvyko praėjus šešioms dienoms, kai policija N. Modi pateikė kaltinimus išžaginimu. N. Modi buvo apkaltintas 2018 m. spalį išžaginęs savo 12-metę mokinę. Mergaitė buvo užklupta viena cukranendrių lauke. Jos užpuolikas grasino, kad jis prievartos aktą nufilmavo ir šią medžiagą paviešins internete.
Netrukus po to, kai mergaitės motina pateikė pareiškimą, N. Modi buvo sulaikytas ir po dviejų mėnesių areštinėje paleistas už užstatą.
Tik vienas asmuo įtarė, kad mokytojas suklastojo savo mirtį ir pradėjo slapstytis, kad išvengtų teisingumo. Tai buvo nukentėjusios mergaitės motina – silpna moteris, gyvenusi lūšnoje tame pačiame kaime kaip ir N. Modis.
„Tą akimirką, kai sužinojau, kad N. Modi mirė, žinojau, kad tai melas. Žinojau, kad jis gyvas“, – pasakojo moteris.
7 iš 10 mirčių Indijoje įvyksta beveik 700 000 šalies kaimų, o kaimuose, priešingai nei miestuose, daug daugiau mirčių įvyksta namuose. 54 metų senumo įstatymas reikalauja privalomai registruoti gimimo ir mirties faktus, bet ne mirties priežastis.
Kai Biharo kaime miršta žmogus, mirusiojo šeimos narys turi pateikti unikalų biometrinį asmens kodą ir gauti penkių kaimo gyventojų, liudijančių mirtį, parašus.
Tada jie turi būti perduoti vietinei kaimo savivaldai arba kaimo tarybai. Jos nariai, įskaitant vietinį registratorių, išnagrinėja dokumentus ir, jei viskas tvarkinga, per savaitę išduoda mirties liudijimą. „Mūsų kaimai yra maži ir glaudžiai susiję. Visi pažįsta visus. Mirtis niekada nelieka nepastebėta“, – tikino aukos advokatas Džai Karan Gupta.
R. Modi pateikė penkių kaimo gyventojų parašus ir biometrinius tapatybės numerius bei rašytinius parodymus, kad jo sūnus mirė, ir gavo savo sūnaus mirties liudijimą. Dokumente mirties priežastis nebuvo nurodyta. Malkų parduotuvės kasos čekyje nurodyta, kad vyras mirė dėl „ligos“.
Vieną praėjusių metų gegužės dieną motina iš savo advokato sužinojo, kad byla prieš N. Modi buvo nutraukta, nes jis mirė.
„Tačiau kaip niekas nebuvo girdėję apie mokytojo mirtį? Kodėl po mirties nebuvo surengtos apeigos? Kodėl niekas apie tai nekalbėjo?“, – klausė mergaitės motina.
Ji pasakojo apėjusi visus kaimo namus, tikrindama, ar N. Modi tikrai mirė. Visiems tai buvo naujiena. Tada ji kreipėsi į teismą su prašymu ištirti šias aplinkybes, tačiau teisėjai paprašė moters pateikti įrodymų, kad mokytojas yra gyvas.
Gegužės viduryje motina kreipėsi į aukštą vietos pareigūną, tikindama, kad kaimo taryba išdavė mirties liudijimą, pagrįstą suklastotais dokumentais, todėl tai turėtų būti ištirta.
Po to situacija greitai pradėjo judėti į priekį. Pareigūnas nurodė atlikti tyrimą ir apie tai informavo kaimo tarybą. Jos nariai pareikalavo R. Modi pateikti daugiau įrodymų apie jo sūnaus mirtį: „Po mirties padarytų mirusiojo, kremavimo, degančio laužo nuotraukų ir bent penkių liudininkų, dalyvavusių paskutinėse apeigose, parodymų.“
Kaimo tarybos nariai susitiko su kaimo, kuriame yra 250 namų ūkių, gyventojais. Atrodė, kad niekas nebuvo girdėjęs apie N. Modi mirtį. Pagal induizmo gedulo tradicijas, mirusiojo artimi giminaičiai dažnai nusiskuta savo plaukus. Tačiau to nepadarė nė vienas Modi šeimos narys.
„Net Niradžo Modi giminaičiai neturėjo informacijos apie jo mirtį ar jo buvimo vietą. Jie tik sakė, kad jei jis būtų miręs, paskutinės apeigos būtų vykusios namuose“, – teigė tyrimą atlikęs policijos pareigūnas Rohitas Kumaras Pasvanas.
Kaimo tarybos nariai dar kartą apklausė R. Modi. Jis nepateikė jokių papildomų jo sūnaus mirties įrodymų. „Kai uždavėme jam daugiau klausimų, jis nepateikė nė vieno patenkinamo atsakymo“, – sakė tarybos sekretorius Dharmendra Kumaras.
Tyrimo išvadose nurodoma, kad N. Modi suklastojo savo mirtį ir kad tiek jis, tiek jo tėvas sufalsifikavo dokumentus, kad gautų mirties liudijimą.
Policija išsiaiškino, kad mokytojas paėmė penkių savo mokinių tėvų biometrinius tapatybės numerius ir suklastojo jų parašus. Tėvams jis tikino, kad jų tapatybės numerių jam reikia dėl stipendijų, kurias jis sieks gauti savo mokiniams.
Gegužės 23 d. pareigūnai panaikino N. Modi mirties liudijimą. Policija sulaikė jo tėvą ir apkaltino jį dokumentų klastojimu. „Per savo karjerą dar niekada nesu tyręs tokio atvejo, – sakė R. K. Pasvanas. – Nors šis planas skambėjo tobulai, jis toks nebuvo“.
Liepos mėnesį teismas atnaujino bylą, kadangi kaltinamasis taip bandė „apgauti ir suklaidinti“ teisėsaugą bei „išvengti bausmės“. Motina, negailestingai kovodama, kad mokytojas sulauktų teisingumo, kreipėsi į teismą, prašydama jį suimti.
Spalį, praėjus devyniems mėnesiams po jo „mirties“, N. Modi pasidavė teismui. Teismo metu jis gynėsi neigdamas jam pateiktus kaltinimus išžaginimu. Iš teismo salės jis išėjo prislėgtas ir surištas virve.
Praėjusį mėnesį teismas pripažino N. Modi kaltu dėl mergaitės išžaginimo ir skyrė jam 14 metų nelaisvės. Teismas taip pat skyrė 300 000 rupijų (3 373 eurų) kompensaciją aukai. R. Modi dabar taip pat savo dienas leidžia areštinėje – jam gresia kaltinimai sukčiavimu ir nesąžiningumu, už kuriuos gresia iki septynerių metų nelaisvės. Su melagingu mirties liudijimu susiję kaltinimai buvo pateikti tiek tėvui, tiek sūnui.
„Daugiau nei trejus metus važinėjau į teismą, kad mano dukrą užpuolęs vyras būtų nubaustas. Ir tuomet vieną dieną jo advokatas man pranešė, kad jis mirė. Kaip žmogus gali taip lyg niekur nieko prapulti?“, – sakė mergaitės motina.
„Advokatas man pasakė, kad nauja byla, siekiant įrodyti, jog jo mirtis buvo suklastota, kainuos daug pinigų. Kiti man sakė, kad išėjęs iš kalėjimo kaltinamasis man atkeršys. Man tai nerūpėjo. Patikinau, kad surasiu pinigų. Aš jo nebijau. Teisėjui ir pareigūnams pasakiau „Išsiaiškinkite tiesą“, – tikino moteris.
Mes valandų valandas važiavome duobėtais keliais pro atviras kanalizacijos angas, lūšnynus, geltonų garstyčių laukus ir rūkstančias plytų krosnis, kol pasiekėme aukos kaimą, esantį Biharo, vienos skurdžiausių Indijos valstijų, gilumoje.
Pro plytinius namus, ant kurių kabo palydovinės antenos, driekiasi siaura, asfaltuota gatvelė. Motina gyvena mažame mūriniame kambarėlyje be langų su gofruotos skardos ir čerpių stogu kartu su savo dviem mokyklinio amžiaus sūnumis ir dukra. Jos vyriausioji duktė yra vedusi ir gyvena kitur. Niūriame, tamsiame kambaryje buvo vos keli daiktai: medinė lova, plieninis indas grūdams laikyti, molinė krosnis, įleista į žemę ir apdriskusi skalbinių virvė. Šeima neturėjo jokios žemės.
Nors kaime yra vandentiekis ir elektra, jame nebuvo darbo mergaitės tėvui, kuris persikėlė į pietinę valstiją, esančią už daugiau nei 1700 km, kur dirba kroviku ir siunčia pinigus namo.
2019 m. ministras pirmininkas Narendra Modi paskelbė, kad visuose Indijos kaimuose nebėra atviro tuštinimosi, kai jo vyriausybė pradėjo didelę tualetų įrengimo programą. Tačiau daugybė namų ūkio, įskaitant ir užpultos mergaitės šeima, vis dar neturi tualeto.
Štai kodėl mergaitė ėjo į netoliese esantį cukranendrių lauką – jai reikėjo į tualetą. Būtent tada, kaip teigiama teisėjo Kusho Kumaro nuosprendyje, N. Modi priėjo prie jos iš už nugaros, užčiaupė burną ir jėga ją išprievartavo. Jis liepė jai tylėti, nes esą įrašė išpuolį ir pagrasino, kad jį paviešins. Praėjus dešimčiai dienų po užpuolimo, įbauginta mergaitė pasipasakojo savo motinai. Jos mama kreipėsi į policiją. Po kelių dienų jos dukra davė parodymus. „N. Modis mokykloje mane dažnai muša“, – policininkams sakė mergaitė.
Po N. Modi sulaikymo ji vėl pradėjo lankyti mokyklą, tačiau nustojo eiti į pamokas, kai užpuolikas buvo paleistas už užstatą. Ji mokyklos nebelanko jau ketverius metus ir turėjo parduoti savo mokyklines knygas.
Išblyškusi ir nervinga mergina dabar didžiąją savo laiko dalį praleidžia tamsiame kambaryje. „Jos kaip moksleivės gyvenimas baigėsi. Aš bijau išleisti ją į lauką. Tikiuosi, kad mums pavyks ją ištekinti“, – atviravo jos motina.
Tačiau lieka daug neatsakytų klausimų. Kaip kaimo taryba išdavė mirties liudijimą tinkamai nepatikrinusi dokumentų? „Kai pradėjau apie tai teirautis, jie tikino padarę klaidą“, – pasakojo moteris.
Toronto universiteto profesorius Prabhatas Jha, pradėjęs vieną didžiausių priešlaikinio mirtingumo tyrimų pasaulyje, mano, kad N. Modi byla yra „labai neįprasta ir reta“. „Mūsų darbe dar nesame susidūrę su tokiu atveju“, – tikino jis, kalbėdamas apie ambicingąjį „Milijono mirčių“ tyrimą Indijoje.
„Labai tikėtina, kad šiomis taisyklėmis yra piktnaudžiaujama labai retai, todėl turime būti atsargūs nustatydami daugiau mirties registracijos apribojimų ar kliūčių, nes tai gali smarkiai pabloginti situaciją“, – sakė profesorius.
Indijoje į mirčių ir medicininių registracijų duomenų sąvadus dažniau nepatenka moterys ir skurstantieji, tai apsunkina lėšų perskirstymą kitoms programoms ir, galimai, neleidžia žmonėms išsikapstyti iš skurdo.
Panašu, kad šios moters gyvenimas pasisuko labai sunkia linkme: nors ji išlieka nuožmi ir stoiška, ją dažnai kamuoja nerimas.
„Aš raginau kaimą ir pareigūnus ieškoti tiesos. Aš džiaugiuosi, kad vyras, kuris pažemino mano mergaitę ir paliko didelį randą jos gyvenime, yra kalėjime. Tačiau mano dukros gyvenimas baigėsi. Kas atsitiks su ja?“, – svarstė motina.
