krematoriumas

Popiežius paskelbė, jog Katalikų bažnyčia nedraudžia kremuoti palaikų, tačiau jie turi būti laikomi sakraliai. Bažnyčia skelbia, jog mirusio žmogaus pelenų negalima laikyti namuose ar išsklaidyti aplinkoje. Tuo tarpu žmonės į Bažnyčios reikalavimus didelio dėmesio nekreipia ir teigia, jog esant norui pelenus laikys kur patogiau, nebūtinai kapinėse. Kaunietė Vaclova, savo vyrą palaidojusi Petrašiūnų kapinėse esančiame kolumbariume sako, jog kremuoti ar ne artimojo kūną, ilgai nesvarstė.

Vilniaus valdžia teisėtai neleido bendrovei Laidotuvių rūmai ir Vilniaus laidojimo rūmams „Ritualas“ statyti krematoriumo, nusprendė teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį atmetė Laidotuvių rūmų ir „Ritualo“ skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų atsisakyti leisti įrengti krematoriumą Olandų gatvėje.

Krematoriumą Vilniuje siekiančios statyti bendrovės teismui apskundė Vilniaus valdžios sprendimus, draudžiančius jo statybą. Skundą trečiadienį gavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, BNS patvirtino jo atstovė.

Vievio seniūnijos gyventojai ir nekilnojamojo turto ten turintys savininkai įnirtingai priešinasi planui kaimynystėje statyti krematoriumą, tačiau Elektrėnų savivaldybės vadovai pabrėžia, kad žmonių veiksmai tik kuriam laikui atitolins šias statybas, rašo "Lietuvos žinios". Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis tvirtina, kad krematoriumą siekiančiai statyti įmonei "Ligamis" jau yra išnuomotas žemės sklypas netoli greitkelio Vilnius-Kaunas, greta Vievio ir Bliūduko ežerų.

Vilniaus valdžiai sustabdžius verslininkų planus įrengti krematoriumą, įmonė svarsto galimybę kreiptis į teismą. Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį gavo Vilniaus savivaldybės patvirtinimą, jog taryba nepritaria bendrovės „Ritualas“ planams įrengti krematoriumą jos valdomose patalpose Olandų gatvėje.

Kėdainių krematoriumą valdanti įmonė nuo kovo 15 d. keičia kremavimo paslaugos kainodarą. Pasak bendrovės vadovo, kainodaros pokyčiai atliekami įvertinus veiklą su dviejų linijų technologiniais pajėgumais ir atsižvelgiant į pastaruoju metu viešojoje erdvėje išsakomus gyventojų pageidavimus.

Vilniaus taryba nepritarė krematoriumo Vilniaus centre statyboms. Taryba tokį savivaldybės komisijos siūlymą palaimino bendru sutarimu. Prašė išimti klausimą Meras Remigijus Šimašius tikino, kad tarybos sprendimas užkirs kelią statyboms. „Pagal tai, kaip aš matau situaciją, tai taip, užkirstų (...) Yra pasakymas, kad toje vietoje neturi būti krematoriumo ir pagal teisinius temos dalykus matau, kad yra taškas šioje istorijoje“, - žurnalistams prieš posėdį trečiadienį sakė jis.

Teritorija šalia senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje yra netinkama krematoriumui, dėl jo poreikio ir vietos bus klausiama vilniečių nuomonės, sako meras Remigijus Šimašius. „Reikia pripažinti, kad tai yra žydų kapinių teritorija ir akivaizdu, kad Vilniuje, kuriame 40 tūkstančių žydų gyveno prieš Antrąjį pasaulinį karą, dėl asociacijų krematoriumas žydų kapinių teritorijoje yra elementariai netinkamas. Jau vien dėl to krematoriumo toje vietoje neturėtų būti“, - BNS sakė meras.

Didžiausia problema, kad mes visus aplinkosauginius klausimus suplakame su emociniais klausimais ir po to mums sunku tą kamuolį išnarplioti, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus tarybos narys, aplinkosaugininkas Liutauras Stoškus.   „Taršos požiūriu, kiek esu susipažinęs su kitų šalių patirtimi, tai tokie objektai gali funkcionuoti, filtrai veikia kokybiškai ir praktiškai didesnės bėdos neturėtų būti.

Tiek Vilniaus savivaldybės valdantieji, tiek opozicija viešai abejoja dėl krematoriumo statybų Antakalnio mikrorajone, tačiau nesutaria dėl procedūrų, kaip užkirsti kelią objekto statyboms. Taryba trečiadienį daugumos balsais atidėjo Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) inicijuotą rezoliuciją, kuria opozicijos atstovai siūlė nepritarti krematoriumo Olandų gatvėje statyboms. Šiuo metu vykdomas tokio krematoriumo poveikio aplinkai vertinimas.

 Prieš ketverius metus pradėjęs veikti, kol kas vienintelis Lietuvoje, Kėdainių krematoriumas laiku pasiūlė gyventojams reikalingą paslaugą. Šiandien svarstoma įrengti dar vieną, šįkart – Vilniuje, Olandų gatvėje esančiuose laidojimo rūmuose. Nepaisant to, kad šią paslaugą vis dažniau renkasi šalies gyventojai, panašu, kad sprendimą priimti vis dar delsiama. Tuo tarpu Kėdainių krematoriumo savininkai taip pat prakalbo apie plėtrą.

 Ketvirtadienį Kėdainių krematoriume pradėjo veikti antroji kremavimo linija. Jos pajėgumas, kaip ir pirmosios – 4000 kremavimų per metus. Įdiegus antrąją liniją, dvigubai didėja paslaugos teikimo šalies gyventojams galimybės, o krematoriumas pradeda dirbti nepertraukiamai visą parą. „Praeitus metus baigėme beveik pasiekę metinį esamos kremavimo linijos pajėgumą, tad labai laiku spėjome įdiegti naują liniją.

Sprendimą dėl verslininkų siekio statyti krematoriumą sostinės Olandų gatvėje, greta senųjų žydų kapinių, savivaldybė priims tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą, sako R.Šimašius. Jis taip pat neigiamai įvertino opozicijos trečiadienį inicijuotą rezoliuciją nepritarti krematoriumo statyboms, kol neprasidėjo poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

Antrąjį krematoriumą Lietuvoje ketinima statyti šalia Vievio miestelio, apsupto saugomų teritorijų, ežerų ir rekreacinių zonų. Užmoju statyti minėtą objektą pasipiktinę vietos gyventojai pabrėžia, kad valdžia verslininkams imtis projekto leido patyliukais, nepaisant bendruomenės interesų, nepagalvojus apie galimai sudarkytą kraštovaizdį. Tuo metu tiek savivalda, tiek ir verslininkai ramina, jog krematoriumas oro neterš ir beda pirštu į vietos verslininkų keliamas intrigas.

Mirusiųjų deginimas Lietuvoje sulaukia vis didesnio populiarumo. Kremavimo paslaugas vieninteliai šalyje teikiantys verslininkai užsimojo statyti antrą krematoriumą netoli Vilniaus. Pajėgumus artimiausiu metu dvigubins ir Kėdainių krematoriumas. Krematoriumas geografiniame Lietuvos centre per artimiausius kelerius metus bus nebe vienintelis šalyje. Dar vieną ketinama statyti netoli Vilniaus.

Akapulko kurorte Meksikoje vasario 6-ąją policija patikrino dar prieš metus uždarytą privatų krematoriumą ir aptiko čia mažiausiai 61 lavoną. Apleistame krematoriume rasti kai kurie iš kūnų jau gerokai apirę, tarp jų yra ir vaikų kūnų.

 Kėdainių krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT” Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo konkurse įteikta nominacija „Metų aplinkosaugos įmonė“. Šis apdovanojimas labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje bendrovei įteiktas už strateginių Lietuvos ūkio ir aplinkosaugos klausimų sprendimą, pasiūlant alternatyvų laidojimo būdą.

Šią savaitę Kėdainių krematoriume pradedama planinė profilaktinė patikra. Jos metu – nuo balandžio 19 d. iki balandžio 22 d. imtinai – krematoriumas nedirbs. „Nuo krematoriumo veiklos pradžios ši profilaktinė įrangos patikra yra antroji – patikras privalu atlikti kas 1000 kremacijų, o kovo pabaigoje buvo atlikta 2000-oji“, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas.

Ketvirtadienį sukanka metai, kai pradėjo veikti krematoriumas, esantis Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje. Per metus buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų. Pasak krematoriumą valdančios bendrovės "K2 LT" direktoriaus ir bendrasavininkio Vytenio Labanausko, pirmojo Lietuvoje krematoriumo atsiradimas suteikė žmonėms galimybę rinktis laidojimo būdą. Didžiuosiuose miestuose atsiranda kolumbariumai, skirti laikyti urnas su kremuotų mirusiųjų pelenais.

Į Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantį vienintelį Lietuvoje krematoriumą atvyksta jo įrangos gamintojos – Vokietijos kompanijos IFZW – specialistai. Spalio 8 d. jie pradės čia planinę profilaktinę įrangos patikrą, kurios metu taip pat bus atliekamas techninis aptarnavimas. Krematoriumo darbas laikinai stabdomas iki spalio 10 d. Planinė patikra atliekama pagal įrangos gamintojų technologinius reikalavimus.

Antradienį vieninteliame Lietuvoje krematoriume, esančiame Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje, buvo atlikta 1000-oji kremacija. Iki jos nuo pirmosios kremacijos 2011 m. lapkričio 29 d. praėjo devyni mėnesiai.

Pirminiais duomenimis, užsidegė palaikų deginimo krosnies filtrai. Gaisras krematoriume, esančiame Metalistų gatvėj, kilo apie 15 val. Į įvykio vietą išvyko tris ugniagesių automobiliai. Tačiau rimtos pagalbos neprireikė – ugniagesiai milteliais užgesino rusenančius filtrus. Krematoriumo darbuotojai nenukentėjo.

Pirmadienį iš Kėdainiuose veikiančio krematoriumo kamino virtę dūmai kėlė nerimą ne vienam praeiviui. Krematoriumo atstovas aiškina, kad dūmai pro kaminą veržėsi dingus elektrai. Pirmadienį, 17.15 val., dėl avarijos Kėdainių elektros tinkluose buvo nutrauktas elektros tiekimas UAB „K2 LT“ valdomam krematoriumui.

Nors Kėdainiuose jau beveik pusmetį veikia pirmasis Lietuvoje krematoriumas, savo mirusius artimuosius kremuoti norinčius žmones laidojimo paslaugas teikiančios bendrovės tebesiunčia į kaimyninę Lenkiją, rašo „Kauno diena“. Manoma, jog dėl to, kad Kėdainių krematoriumas paslaugos kainą deklaruoja viešai ir aiškiai, laidojimo paslaugų bendrovė iš kliento gali pasipelnyti tik už palaikų nuvežimą, todėl ir suinteresuota vežti į užsienį.

Kitty Hart-Moxon buvo 16-a metų, kai ji pateko į žiaurumu pagarsėjusią nacių mirties stovyklą. Nepaisant visų sunkumų, ji sugebėjo ten išgyventi beveik dvejus metus. Praėjus beveik 70 metų, K. Hart-Moxon dalijasi savo prisiminimais apie Aušvicą. Nusitrynusi nuotrauka, daryta karo pabaigoje, pabėgėlių stovykloje šiaurės Vokietijoje netoli Brunsviko, atrodo ganėtinai džiugi. Kitty plačiai šypsosi, tik matyti, kad jos kairioji ranka sutvarstyta.

Kremavimo paslaugos mūsų šalies gyventojams labai trūko. Tai paaiškėjo prieš mėnesį pradėjus veikti pirmajam Lietuvoje krematoriumui Kėdainiuose, kuriame per dieną kremuojama vidutiniškai po 5 mirusiųjų palaikus. Iš viso nuo veiklos pradžios atlikta per 100 kremacijų.

Kėdainiuose veiklą pradėjus pirmajam krematoriumui šalyje, Kaune svarstomos galimybės įrengti kolumbariumus. Įmonės „Kapinių priežiūra“ duomenimis, kolumbariumus būtų galima įrengti septyniose iš 25 miesto kapinių. Daugiausiai, apie 1,5 tūkst. vietų turintis statinys galėtų atsirasti pirmosiose Romainių kapinėse. Mažesnius, daugiau kaip pusės tūkstančio vietų kolumbariumus siūloma įrengti antrosiose Romainių ir Petra šiūnų kapinėse.

Laidojimo tradicijos Lietuvoje keičiasi ir vis daugiau žmonių pasirenka artimųjų kremavimą. Teigiama, kad toks laidojimo būdas pigesnis ir paprastesnis. Bet ar iš tiesų taip yra Lietuvoje? Maždaug po mėnesio Kėdainiuose pradės veikti vienintelis šalyje krematoriumas ir palaikų deginti nebereikės vežti į užsienį. Tačiau lieka problema, kur urnas su palaikais laidoti, nes kolumbariumų Lietuvoje beveik nėra.

Pa­ti iš­si­ka­su­si sau duo­bę, be­pla­nuo­da­ma įreng­ti nau­jas ka­pi­nes Dau­šiš­kiuo­se ir į tą duo­bę įme­tu­si net 9 mln. li­tų, Šiau­lių val­džia nau­jas ka­pi­nes ga­lės pa­siū­ly­ti ge­riau­siu at­ve­ju po dve­jų me­tų. Šiau­liuo­se kas­met vi­du­ti­niš­kai palaido­ja­ma 1,5 tūkst. žmo­nių, o vie­tų ka­pi­nė­se be­veik ne­bė­ra.

Gruodį Kėdainiuose pradės veikti pirmasis šalyje krematoriumas. Apklausos rodo, kad kremavimą kaip laidojimo būdą rinktųsi tik 18 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau manoma, kad ateityje tradicijos keisis. Krematoriume Kėdainiuose, kuris pradės veikti gruodį, baigiami deginimo įrenginio degiklių, šilumokaičio, karščio mažinimo ir kitos įrangos montavimo darbai. Kol kas savininkai ketina paleisti tik vieną liniją. Per metus čia bus galima kremuoti 4 tūkst. mirusiųjų palaikų.

Šią savaitę į Lietuvos krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke atkeliavo moderni vokiečių kompanijos IFZW valymo, aušinimo, vėdinimo ir kita, nepertraukiamą kremavimo ciklą užtikrinanti įranga. Ją sumontavus, bus užbaigtos pirmojo Lietuvos krematoriumo statybos.

Statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje miršta per 40 tūkstančių žmonių. Artimo netektis – ne vien liūdnos atsisveikinimo minutės, bet ir rūpesčiai: kur bus supiltas naujasis žemės kauburėlis, kaip jį lankysime ir prižiūrėsime. Bepigu buvo seniau, kai daugelis mūsų gyvenome čia pat: kartą ar du per metus vistiek nuvažiuodavome, kad ir į kitą Lietuvos pakraštį – pavasarį gėlių pasodinti, o vėlyvą rudenį ir žvakutę uždegti.

Panevėžio miesto Šilaičių kapinėse vietos laidojimui likę maždaug metams. Šiemet kapines planuojama praplėsti dar keliais hektarais, tačiau ir jų užtektų ne taip jau ilgam. Situaciją gali palengvinti nebent krematoriumas. Daugelis Lietuvos miestų jau dabar priversti rūpintis, kur teks laidoti mirusiuosius artimiausioje ateityje, nes vietos kapinėse mažėja. Todėl tiek daug vilčių dedama į šią gegužę veikti pradėsiantį pirmąjį šalyje krematoriumą.

Anot specialistų, Klaipėdos kapinėse vietų pakaks tik artimiausiems 6–10, Vilniaus kapinėse – 10, Kauno – 30 metų. Nors pirmojo Lietuvoje krematoriumo Kėdainiuose pirmąją kremavimo liniją planuojama paleisti dar šią gegužę, savivaldybių atstovai vis dar labiau linkę ieškoti papildomų teritorijų tradicinėms kapavietėms arba siūlyti laidoti artimuosius šeimų kapuose, nei imtis kremavimo idėjos populiarinimo.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Vieno Anglijos miestelio valdžia leido plaukimo baseinui naudoti energiją, kurią pagamina šalia esantis krematoriumas, vandeniui pašildyti.Šis planas – pirmas tokio tipo Britanijoje.

Lapkričio pradžioje pirmojo Lietuvoje krematoriumo statybvietę Kėdainių pramoniniame parke pasieks įranga iš Vokietijos: pirmoji kremavimo linija ir valymo įrengimai. Įrangą specialiai Lietuvos krematoriumui pagamino IFZW kompanija, kurios kremavimo paskirties įrenginiai eksploatuojami daugelyje Vakarų Europos šalių.

Kėdainių mieste prasideda pirmojo krematoriumo statyba. Tai bus pirmoji Lietuvoje palaikų kremavimo paslaugas teiksianti įstaiga. Daugiau kaip 700 kv. m. ploto pastate bus įrengtos dvi kremavimo linijos, veiks atsisveikinimo salės. Pasak krematoriumo statytojų, tokio krematoriumo poreikis mūsų šalyje didėjo. Parlamentarė Ona Babonienė (kairėje) apžiūrinėja kapsulę, kuri bus įkasta į krematoriumo pamatus (kedainietis.lt/M. Zujevo nuotr.

Nesulaukdami, kada valdžia įrengs legalias naminių gyvūnų kapines, šeimininkai savo auginius laidoja nelegaliose, stato jiems antkapius ir uždega žvakeles. Gyvūnų augintojai sako, kad dabartinė gyvūnų utilizavimo tvarka jų netenkina. Jie tvirtina, kad Lietuvoje būtinos ne tik legalios gyvūnų kapinės, bet ir galimybė kremuoti mirusį augintinį. Gyvūnų augintojai įsitikinę, kad dabartinė augintinių utilizavimo tvarka priimtina ne visiems. „Teko ir laidot patiems ir atsisveikint tenka.

Nors Lietuvoje palaikų kremavimas nebėra naujiena, šią paslaugą pasirinkę mirusiųjų artimieji vis dar nesiryžta keisti laidotuvių tradicijų. Su mirusiuoju atsisveikinama ir vežant kremuoti, ir parvežus urną. Tikimasi, kad Lietuvoje šiemet pradėsiantis veikti krematoriumas keis ir laidojimo tradicijas - jos taps trumpesnės. Vakarų šalyse jau seniai egzistuoja tradicija atsisveikinimą rengti tik kartą ir vietoje glėbio gėlių pasidomėti, kokios realios pagalbos reikėtų artimiesiems.