Statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje miršta per 40 tūkstančių žmonių. Artimo netektis – ne vien liūdnos atsisveikinimo minutės, bet ir rūpesčiai: kur bus supiltas naujasis žemės kauburėlis, kaip jį lankysime ir prižiūrėsime. Bepigu buvo seniau, kai daugelis mūsų gyvenome čia pat: kartą ar du per metus vistiek nuvažiuodavome, kad ir į kitą Lietuvos pakraštį – pavasarį gėlių pasodinti, o vėlyvą rudenį ir žvakutę uždegti...
Dabar, kai šeimos nariai išsibarstę po visą pasaulį, nuspręsti, kur ir kaip palaidoti velionį, kad jo kapo piktžolės neapaugtų, ne taip paprasta. Kad ir kaip gerbtume tradicijas, gyvenimas verčia ieškoti kitų išeičių.
Krematoriumas Kėdainiuose klientų nepritrūks
Mirusiųjų kremavimas Lietuvoje įteisintas tik prieš kelerius metus, bet žmonių, besirenkančių tokį atsisveikinimo su artimaisiais būdą, vis daugiau. Tiesa, iki šiol pageidaujančių sudeginti velionio palaikus kelias ilgas ir brangus - į Latviją arba Lenkiją.
Bet jau šiemet padėtis turėtų iš esmės pasikeisti – Lietuvos centre Kėdainiuose statomame pirmajame mūsų šalyje krematoriume šį pavasarį pradėta montuoti įranga. Tikimasi, kad vasaros pabaigoje ji jau pradės veikti.
Apklausų duomenimis, apsisprendusių, kad norėtų būti kremuoti, Lietuvoje yra apie 20 proc.
„2008 metais atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad apie 18 proc. žmonių norėtų būti kremuoti, – „Balsas.lt“ sakė Vytenis Labanauskas, UAB „K2LT", baigiančios įrengti Kėdainiuose pirmąjį Lietuvoje krematoriumą, direktorius. – Mes galvojome, kad tokios paslaugos labiau norės didžiųjų miestų, jaunesni žmonės, bet pasirodė, kad tai visai nepriklauso nuo gyvenamosios vietos ir amžiaus.“
Jo teigimu, dviejų kremavimo linijų, kurios bus įrengtos Lietuvos viduryje, turėtų pakakti patenkinti visos šalies poreikius, bet šios vasaros pabaigoje veikti pradės tik viena.
„Vertinant procesus, kurie pastaruoju metu vyskta Lietuvoje, kiek žmonių išvažiuoja – kol kas pakaks ir pirmosios linijos pajėgumų. Ir ne vieneriems metams,“ – sako V. Labanauskas.
Anot jo, norinčių kremuoti velionio palaikus žmonių Lietuvoje daugės dėl kelių priežasčių. Pirmoji – pradėjus veikti krematoriumui Kėdainiuose, bus ne tik arčiau ir patogiau. Turėtų sumažėti ir kaina. Dabar, kai palaikus kremuoti dažniausiai veža į Latviją, bendra išlaidų suma, įskaitant gabenimą, siekia nuo trijų iki keturių su puse tūkstančio litų.
„Mūsų paslauga kainuos 1 tūkst. 300 litų be PVM, – sako V. Labanauskas. – Žinoma, kaina šiek tiek išaugs priklausomai nuo to, kokių dar paslaugų norės artimieji, už kiek laidojimo paslaugas teikiančios įmonės atveš palaikus. Bet kaina tikrai sumažės – pats Lietuvos vidurys, iš visur galima atvežti pakankamai greitai, geri keliai“.
Kaina dar šiek tiek sumažės ir dėl to, kad nereikia jokių papildomų dokumentų, kurių reikėjo vežant kūną per valstybės sieną : „nesvarbu, kad ES, Latvija – vis dėlto užsienis“, – primena jis.
Būsimasis krematoriumas Kėdainiuose (vizualizacija)
Kartu su V. Labanausku ir ritualines paslaugas teikiančių bei kapines prižiūrinčių įmonių atstovais bandėme suskaičiuoti tradicinio atsisveikinimo su velioniu ir kremuotų palaikų laidotuvių bei kapavietės priežiūros išlaidas.
Gražinos Tumosienės iš „Nutrūkusios stygos“ teigimu, kai Lietuvoje pradės veikti krematoriumas, kaina neabejotinai bus mažesnė negu dabar, kai palaikai vežami į užsienį. Bet kol kas, anot jos, žmonės apie tokią paslaugą teiraujasi labiau iš smalsumo, o norinčių ja pasinaudoti nedaug.
Paklausta apie kitas išlaidas laidotuvėms. G. Tumosienė atkreipė dėmesį, kad atsisveikinimas su velioniu vistiek vyksta salėje, todėl kremuosite palaikus ar ne – kaina nesikeičia. Anot jos, palaidoti žmogų už valstybės skiriamą 1 040 lt pašalpą tikrai neįmanoma, o gražiai, bet ne perdaug prabangiai palaidoti velionį galima už 2 500 Lt. „Bet į šią sumą neįskaičiuoti gedulingi pietūs, “ – įspėja ji.
Vis dėlto, teigia moteris, laidojant urną su valionio pelenais šiek tiek sutaupoma: „Karstą neša 4 ar 6 nešėjai, o urną gali nešti vienas žmogus. Be to, artimieji dažniausiai jau nepageidauja atsisveikinimo salėje – dažniausiai susirenka tik artimiausi giminės. Duobę, žinoma, iškasti reikia, bet būna, kad patys žmonės susitvarko“, – atviravo G. Tumosienė.
Skaičiuojantys pinigus turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pigiausias karstas, tinkamas įprastam laidojimui ir deginimui, skirtingose Lietuvos vietose kainuoja apie 450-490 Lt, bet Ritualinių paslaugų asociacijos atstovė Ingrida Petrikienė informavo, kad kartais artimieji šarvojimui nuomojasi brangius karstus, o vežant deginti palaikai perkeliami į specialią kremavimui skirtą dėžę. Karsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 200 lt. I. Petrikienės teigimu, didelio urnų pasirinkimo Lietuvoje nėra, o populiariausia medinė urna kainuoja apie 390 Lt. „O štai parinkdami velioniui drabužius artimieji visų pirma galvoja apie tai, kad mirusysis gražiai atrodytų pašarvotas“, – pastebi ji.
Kolumbariumas – patogi alternatyva įprastoms kapinėms
UAB „K2LT" vadovas V. Labanauskas ir Audrius Džiovelis, UAB „Labradoras“, administruojančios privačias Kairėnų ir Liepynės kapines, projektų vadovas atkreipia dėmesį į kitus dalykus. Anot jų, kai palaikai laidojami kolumbariume, vėliau nereikia rūpintis nei brangiai kainuojančiu paminklu, nei kapo priežiūra.
„Jeigu artimieji urną su palaikais laidoja įprastrose kapinėse, kapavietės priežiūros kaina nesikeičia. Bet kai kurie žmonės, gyvenantys prie jūros, paprasčiausiai išbarsto pelenus – pavyzdžiui, jeigu velionis labai mylėjo jūrą ir pageidavo, kad jo palaikai būtų išberti į jūrą“, – sakė V. Labanauskas. O A. Džiovelis atkreipė dėmesį, kad urnos su palaikais laidojimas kolumbariume – vienkartinė investicija.
„Žmonės moka tik už kapavietės įrengimą kolumbariume, – sakė jis. – Juk čia net begonijos nepasodinsi – tai fiziškai neįmanoma, jeigu sienelėje urnos laidojamos, tarkim, trimis aukštais. Poreikis investuoti į kapavietės priežiūrą iš principo dingsta“.
Abu pašnekovai atkreipė dėmesį, kad kol kas Lietuvoje kolumbariumų trūksta. Pirmasis, prieš kelerius metus įrengtas Klaipėdoje, jau užpildytas. Bet poslinkių yra. Ir ne tik Klaipėdoje.
„Jau šiemet didžiuosiuose Lietuvos miestuose jie turėtų atsirasti . Klaipėda ruošiasi naują įrengti greta vienų kapinių. Ten bus 200 vietų. Suplanuotas didesnis, bet kol kas turbūt viso nestatys – tik kelias sienas, o vėliau plės,“ – sakė V. Labanauskas.
Kolumbariumą netrukus turės ir vilniečiai. „Urnas laidojome ir Kairėnų kapinėse, bet įprastu būdu – specialiai įrengtos vietos ten nebuvo. O dabar kolumbariumą jau baigiame įrengti Liepynės kapinėse Žirnių gatvėje. Šią vasarą jis jau tikrai veiks“, – sakė A. Džiovelis.
Jis pasakojo, kad tie, kurie vis dėlto norėtų urną su palaikais palaidoti tradiciniame kape, turės ir tokią galimybę, bet priežiūra vistiek bus nepalyginamai paprastesnė ir pigesnė. „Tai daug mažesni kapai – 50x50 cm plotelis, kuriame galima pastatyti gražų akmenuką ar plytelę, aplink pievelė. Ir viskas,“ – pasakojo jis.
Anot jo, kai Lietuvoje bus pakankamai specialiai įrengtų urnų ar pelenų laidojimo vietų – gerokai supaprastės ir velionio poilsio vietos priežiūra.
Turtingesniems – kolumbariumas, taupantiems – specialus parkas
Pievelė parke – tai dar vienas Vakaruose populiarus būdas gražiai ir pigiai sutvarkyti artimojo kapavietę.
„Visose šalyse, kur yra kremuojama, kapinėse yra vadinamieji laukai: graži pievelė ar parkelis su takeliais, o tame lauke – lentelės su žmonių vardais, pavardėmis,“ – pasakojo V. Labanauskas.
Jam antrinantis A. Džiovelis atkreipia dėmesį, kad tai gali būti ir tiesiog gražus laukas. „Kolumbariume žmonės turi savo nišą – ji gali būti vieno ar visos šeimos. O specialiai įrengtas laukas – tai vieta, kurią žmonės renkasi, jeigu neturi pinigų gražiai kapavietei, bet nori būti pagarbiai palaidoti. Jų pelenai išbarstomi tuose laukuose“.
Tokiuose parkuose savo artimuosius laidoja Jungtinės Karalystės gyventojai (nuotr. Vytenio Labanausko)
„Balsas.lt“ pašnekovai pasakoja, kad lankydamiesi įvairiose šalyse atkreipė dėmesį, jog niekur kitur nėra tokio lenktyniavimo, kieno kapas prabangesnis, kaip Lietuvoje – tiesiog gražios lentelės su užrašais, ir tikrai nėra taip, kad viena lentelė būtų triskartus didesnė už kitą. Bet tokių laidojimo vietų Lietuvoje dar nėra.
Truputėlis „egzotikos“ stiprių nervų žmonėms ...
„Žmonės skirtingi. Vieni ramūs, susikaupę lauks urnos, kiti norės visur dalyvauti, – sako V. Labanauskas. – Todėl Kėdainiuose bus ne tik salės paskutiniam atsisveikinimui. Skirtingai nuo Latvijos ir Lenkijos, kur viskas vyksta uždaroje erdvėje, pas mus įrengiamos modernios technologijos, todėl galima lydėti savo artimąjį vos ne iki kamino. “
Anot UAB „K2LT" vadovo, paskui galite valandą gerti kavą, o tada jau ir urną pasiimsite...
„Kiek kainavo paminklas?“, arba kodėl į kapines vis dar einame kaip į gėlių darželį?
Ar galima išskirti žmonių grupę, kuriems itin patogu amžinąja artimųjų poilsios vieta rinktis kolumbariumą ar specialiai įrengtą parką? Vienas atsakymas akivaizdus: tie, kurie gyvena kitose šalyse. Jiems net nereikės samdyti įmonės, kuri sutvarkytų kapavietę bent prieš didžiąsias šventes. Tiesa, pastaroji paslauga Lietuvoje taip pat pamažu populiarėja, bet ji nepigi. „Balsas.lt“ duomenimis, mėnesiui ji gali kainuoti ir 60, ir 100 lt. Už tokią sumą jums pasodins ant kapo gėlių, jas palaistys, prieš didžiąsias šventes ir puokštę pastatys, ir aplink apšluos. Bet dažniausiai artimieji tokia paslauga naudojasi tik ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį. O jeigu susitarsite su kuo nors privačiai, tai jums gali kainuoti apie 10-20 Lt per mėnesį ar apie 200 Lt per metus.
Nusprendusiems, kad velionio amžinojo poilsio vieta bus kolumbariumas, net to nereikės – sumokės už nišos įrengimą ir jau nereikės rūpintis, kad kapą piktžolės apaugs. Kitas dalykas – ar mums priimtinas toks laidojimo būdas? Juk kapinėse susitikę pažįstami vienas kito dažniau klausia ne „Ar pasiilgsti?“, o „Kiek paminklas kainavo?“
G. Tumosienė sako, kad jau šarvojimo salėje matyti, ar pagarba velioniui eina iš širdies, ar prabangios laidotuvės rengiamos „parodai“. O A. Džiovelio teigimu, mes sureikšminame ne tai, ką reikia.
„Žmogų reikia gerbt, kol jis gyvas. Turbūt vienintelė Lietuva tiek dėmesio skiria kapams... Ir ne tik senoji karta – nemažai jaunų žmonių daug laiko praleidžia kapinėse. Į kapines vis dar ateiname ne aplankyt į amžinybę išėjusio artimo, bet padirbėt su kastuvu. Jeigu jau nusprendžiame ant kapo pasodinti gėlių darželį – būtinai darome tai patys".
Pamažu populiarėjantis palaikų kremavimas taip pat turi įtakos tradicijų kaitai. „Mes pakankamai racionalūs, nesam tokie užsispyrę, kad aklai laikytumėmės senųjų tradicijų. Ir kuo toliau, tuo labiau žmonių sąmonėje nyksta skirtumas tarp laidojimo įprastu būdu ir palaikų kremavimo. Tradicijos savaime kinta, nes ir šiuolaikinis gyvenimo būdas diktuoja savo sąlygas,“ – svarsto V. Labanauskas.
„Taip, žinoma, – atsakė Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios kunigas Sigitas Černius, paklaustas, ar jam teko lydėti į paskutinę kelionę velionį ne įprastame karste, bet urnoje. – Vakarų pasaulyje katalikų bažnyčia jau seniai laidoja kremuotus palaikus. Tik pas mus tai dar gana nauja. Tai tiesiog kitoks procesas“, – sakė jis. Tiesa, kunigas pridūrė, kad dalis tikinčiųjų pirmiausia ateina atsiklausti bažnyčios nuomonės, ir tik po to ryžtasi kremuoti artimojo palaikus.
