laidojimas

Kai pasaulis vis labiau juda modernumo link, naujoviškesni požiūriai vis dažniau susikerta su senomis tradicijomis. Kunigas Ričardas Doveika, Vilniaus arkivyskupijos dvasininkas, aiškina, kad katalikų bažnyčios požiūris į mirusiųjų kūnus ir jų laidojimo metodus išlieka nekintantis ir tvirtas. „Pagrindinis laidojimo būdas yra karstas, kuriame yra žmogaus palaikai. Taip, bažnyčia išskirtiniais atvejais, labai rimtų aplinkybių sąlygose, leidžia ir nedraudžia kremuoti“, – sako kunigas.

Šiais laikais yra daugybė būdų kaip galite būti palaidoti. Pavyzdžiui, po kremavimo iš pelenų gali būti pagaminamas juvelyrinis dirbinys, laidojimo vietoje išaugti medis. Jūsų atvaizdas gali būti atkurtas 3D formatu, jūsų atvaizdas gali atsidurti ir ant personalizuotų daiktų, pavyzdžiui, kaip lėkščiasvydžio išradėjo Walterio Morrisono arba „Pringles“ skardinės išradėjo Fredo Bauerio.

Kasmet prieš Vėlines Aplinkos ministerijos specialistai sulaukia klausimų dėl neprižiūrimų kapaviečių: kada kapavietė pripažįstama neprižiūrima, kaip galima tapti atsakingu už pripažintos neprižiūrima kapavietės priežiūrą, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaidai. Tokius klausimus uždavę asmenys dažniausiai nurodo, kad artimiausios veikiančios kapinės yra toli nuo miesto centro, todėl ir domisi laidojimo tvarka pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse.

Socialinėje erdvėje išplito skelbimas apie Karmėlavoje parduodamą kapavietę už 10 tūkst. eurų. Tai sukėlė žmonių nuostabą – ar iš tiesų taip gali būti. Kauno SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna dalijasi savo įžvalgomis, ką reiškia tokie skelbimai ir kokia yra įteisinta tvarka. Pasak R. Čėsnos, tokių skelbimų atsiradimas gali reikšti du dalykus.

Spalio 13 d., sekmadienį, po 12 val. Šv. Mišių Šiluvos bazilikoje antrus metus iš eilės šio miestelio kapinėse bus palaidoti iki 22-os nėštumo savaitės ligoninėse po persileidimo ar aborto mirę kūdikiai. Lietuvoje jau šešerius metus patys tėveliai turi galimybę palaidoti tokius vaikelius, tačiau sudėtingoje situacijoje ne visi gali arba tiesiog nesužino apie tokią galimybę, informuoja Kauno arkivyskupija.

Kremavimas – vis dažniau Lietuvoje pasirenkama atsisveikino su artimuoju alternatyva. Manoma, kad tai yra vienas iš aplinkai draugiškesnių ir estetiškesnių būdų palydėti velionį į amžinąją karalystę. Tačiau apie šį procesą vis dar sklando gausybė mitų. Į pagrindinius klausimus, kurie domina daugelį, atsakė Lietuvos krematoriumo Kėdainiuose administracijos vadovas Gražvydas Vaicieka.

Policija pradėjo tyrimą po to, kai vyras, kaip įtariama, atpažino ir kremavo savo žmonos lavoną, o po kelių dienų ją rado gyvą.  Keistas klaidingos tapatybės atvejis įvyko Indijoje po to, kai 60 metų Ram Sumer pranešė pareigūnams, kad jo sutuoktinė Phoolmati dingo.  Vyras patvirtino, kad tai jo žmonos palaikai  Vyras teigė, kad birželio 15 dieną ji išėjo iš namų, tačiau į jų valdas negrįžo – tai paskatino jį pradėti dingusiosios bylą.

Seimo narys socialdemokratas Liudas Jonaitis ketvirtadienį ketina pasiūlyti Seimui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą. Jeigu Seimas pritartų jo inicijuotoms Paramos mirties atveju įstatymo pataisoms, laidojimo pašalpa didėtų nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Pasak Seimo nario, laidojant artimąjį šeimos susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka.

Lietuvos nacionalinio muziejaus, Kultūros paveldo departamento ir kapinių administracijos atstovams pavyko išsiaiškinti iki tol net giminėms nežinomą žymios lietuvių egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės(1885–1941) palaidojimo vietą Vilniaus Saulės kapinėse.

Akavamacija – naujas ir neįprastas laidojimo būdas, kuris dar žinomas, kaip kremavimas be liepsnos arba kremavimas vandeniu. Manoma, kad šis būdas yra kur kas ekologiškesnis už įprastą kūno sudeginimą. Apie tai sutiko pakalbėti laidojimo namų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė. Ji atskleidė, kad tokio proceso metu yra naudojamas šildomas šarminis tirpalas, tokiu būdu iš kūno paliekant tik skeletą.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta laidojimo įmonių analizė parodė, jog šis verslas išsiskiria stabilumu, o po pandemijos tik sustiprėjo. Net 95 proc. tokių įmonių šiuo metu priskiriami žemai ir vidutinei bankroto klasėms, o aukštą nemokumo tikimybę turi tik 5 proc. šio sektoriaus bendrovių. Nors 2022 m. Lietuvoje pirmą kartą po pandemijos mirusių žmonių skaičius mažėjo, laidotuvių įmonių pajamos ir kiti veiklos rodikliai tik augo.

Artimo žmogaus praradimas yra vienas iš sunkiausių gyvenimo išbandymų. Nepaisant emocinio skausmo, su kuriuo tenka susidurti artimiesiems, reikia susitvarkyti ir su anapilin išėjusio žmogaus daiktais. Laidojimo kultūros puoselėtoja, išlydėtoja Margarita Volovnikienė pasakoja, kad šis procesas gali būti sudėtingas, tačiau tinkamai tvarkantis su mirusiojo asmeniniais daiktais, galima išreikšti jam pagarbą.

Ketvirtadienį į paskutinę kelionę išlydimas Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Saulius Pečeliūnas. Velionis laidojamas Vilniaus Antakalnio kapinėse. Signataras mirė šeštadienį, eidamas 68-uosius metus.  Į laidotuves ištarti paskutinį „sudie“ atvyko profesorius Vytautas Landsbergis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas, kiti politikai ir visuomenės veikėjai.

Daug kas vengia kalbėti apie tai, kas žmogaus kūne vyksta po mirties. Tačiau sužinojus, kokie yra biologiniai procesai ir kodėl tai vyksta, gali būti ne taip baisu. Apie galimą pomirtinį gyvenimą ir tai, kas nutinka, kai mirštame, žinoma nedaug. Užtat galima sužinoti, kas nutinka mūsų kūnams. Pirminiai procesai Visų pirma, sustoja širdis ir kraujas susikaupia kūne. Kai širdis nustoja plakti, tuomet gydytojai oficialiai paskelbia žmogų mirusiu.

Mirus artimajam, mes susiduriame su praradimo skausmu, kuris gali būti sunkiai pakeliamas. Tai yra laikas, kai mūsų emocinė būklė ir praktiniai veiksmai tampa labai svarbūs. Apie tai, ką daryti mirus artimajam ir kokie žingsniai yra svarbiausi, pasakoja Laidojimo ceremonijų organizavimo įmonės „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė.   J. Jurkevičienė sako, kad jei netektis įvyko namuose, pirmiausia reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie mirtį.

Šeima sukrėsta: jų 102 metų giminaitė buvo paskelbta mirusia, tačiau ruošiant jos kūną laidojimui ji pabudo būdama karste. Ir nors kai kurie tokį įvykį vadina stebuklu, vis tik šeimai sunku suvokti, kas įvyko. Gyan Devi (102) vieną antradienį praradusi sąmonę susmuko namuose. Šalia buvę šeimos nariai išsyk paskambino gydytojui, kuris atvykęs apžiūrėjo senolę ir paskelbė, kad ši mirė.  Išgirdusi tokią žinią šeima pranešė apie tai ir kitiems šeimos nariams.

Mirus artimajam, ant pečių užkrenta daugybė darbų suorganizuoti atsisveikinimą nuo A iki Z. Neišvengiamas ir laidojimo rūbų parinkimas, tačiau dažnai ritualinėse parduotuvėse parduodamos įkapės neatspindi mirusiojo gyvenimo.  Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.  „Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia.

Nors pirmasis krematoriumas Lietuvoje ėmė veikti prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, mirusiojo palaikų kremavimas jau tapo populiariu laidojimo būdu. Ekspertai pastebi, jog asmenys vis dažniau dairosi įmantresnių urnų ir net ieško specialių papuošalų, kuriuose galėtų laikyti artimojo pelenus. „Rekviem“ atsisveikinimo namų Kaune administracijos vadovė Karolina Jancevičiūtė teigė, kad palaikų kremavimas turi nemažai privalumų, lyginant su tradiciniu laidojimu karste.

Ar kada bandėte įsivaizduoti, kaip atrodys ateities kapinės? Lietuvių komanda patentuoja naujos kartos kapines, kurios atrodys visai kitaip nei tos, kurias mums įprasta matyti.  Laidojimo tradicijos pamažu keičiasi – vis dažniau renkamasi kremuoti mirusiųjų kūnus, kyla kolumbariumai, tačiau pačios kapinės lieka tokios pat kaip ir anksčiau.   Vis dėlto, jau kuriamos ateities kapinės, kurių koncepciją sugalvojo lietuviai.

Daugeliui žodis laidotuvės vis dar asocijuojasi su šalta atsisveikinimo sale, nuklota baltais gėlių žiedais, šarvojimo salėje tvyrančia tyla. Tačiau bėgant laikui, keičiasi ir atsisveikinimo tradicijos – vilnietė Elena Patamsė su komanda kviečia į laidotuves pažvelgti kitaip ir į paskutinę kelionę artimuosius išlydėti jaukiai, šiltai ir be slogių emocijų.  Prieš kone trejus metus gimusi „Lydėtuvių“ idėja atsirado iš pačios Elenos minčių apie mirtį ir laidotuves.

Kasmet miršta dešimtys vienišų žmonių, kurių nėra kam palaidoti. Dešimtis mirusiųjų atsisako laidoti patys artimieji. Tokių asmenų likimas Vilniaus mieste patenka į „Laidojimo paslaugų centro“ rankas, kurio darbuotojai pasirūpina, kad asmenys pagarbiai atgultų amžinojo poilsio. Tokių asmenų artimiesiems visada yra galimybė perlaidoti mirusiuosius, tačiau tendencija nedžiugina – tai renkasi daryti retas.

Artimiausiems dešimtmečiams laidojimo vietų trūkumą Kaune išsprendusios Vainatrakio kapinės ruošiasi tolesnei plėtrai – dar šiemet prasidės administracinio pastato statybos. Atskirose, specialiai įrengtose patalpose bus teikiamos ritualinės ir kremavimo paslaugos. 2014 metais atidaryta ir reguliariai kompleksiškai tvarkoma laidojimams skirta 40 hektarų ploto teritorija jau dabar turi erdvią automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, vaizdo stebėjimo kameras ir net išskirtinius kvartalus.

Norint išreikšti pagarbą mirusiam žmogui ir jo artimiesiems, pravartu žinoti ir pagrindines atsisveikinimo bei laidotuvių etiketo taisykles. Nors šios tradicijos skiriasi ir priklauso nuo šeimos ar regiono papročių, kai kurios bendros etiketo nuostatos išlieka tokios pačios. Specialistai sako, kad tais, atvejais, kai kyla klausimų kaip elgtis, svarbiausia – stebėti aplinką ir įsijausti į artimųjų situaciją.

Artėjant  pavasariui daugelis pradeda svarstyti apie artimųjų kapų priežiūrą. Kapų tvarkymo ir priežiūros paslaugų įmonės „Memorus“ įkūrėja Eglė Balčiūnienė sako, kad kapų priežiūros paslauga darosi vis dažnesnė ne tik didmiesčiuose, bet ir kituose miestuose. Paaiškėjo, kiek lietuviai išleidžia norėdami ne tik pasirūpinti, bet ir papuošti artimojo kapą.

Vilniečiai, kaip ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, pagaliau turi savo krematoriumą. Vilniaus pakraštyje, netoli Gariūnų, duris atvėrė 4 milijonus eurų kainavęs krematoriumas. Per metus šiame krematoriume bus galima atlikti apie 3 tūkstančius kremacijų, tad vilniečiams nebeteks palaikų vežti į Kėdainius ar į Lenkiją.

Susidurti su savo jausmais artimojo mirties akivaizdoje – ypatingai sunku. Dėl to neretai laidotuvės tampa vienu skaudžiausių ir sunkiausių gyvenimo momentų kiekvieno žmogaus gyvenime. Visgi, mirties dula save vadinanti zarasiškė Dovilė Vitkevičiūtė (46) bando šį požiūrį pakeisti – mirusiuosius ji skausmo valandą išlydi siekdama įnešti šviesos ir pakelti akis iš tamsumos į dangų.

Laidojimo namų darbuotoja papasakojo apie savo darbo ypatybes – įskaitant tai, kas lieka po kremavimo. Jordan iš Toskanos, Arizonos valstijoje, JAV, internete dalijasi vaizdo įrašais, kuriuose pasakoja apie savo darbą, rašo newsweek.com. Ji atskleidė, kaip atrodo darbas laidojimo namuose, papasakojo, kokius dokumentus reikia užpildyti, kokia įranga naudojama balzamuojant kūną, kur laikomi drabužiai ir koks makiažas naudojamas.

Neišnešiotiems, abortų ar persileidimų metu dar motinos įsčiose mirusiems kūdikiams Kaunas ŠIluvoje ruošia specialų kapą. Jau antrą Lietuvoje, mat toks prieš trejus metus atsirado Ukmergėje, Dukstyno kapinėse. Taip ligoninės laidoja vaisius, kurių nesiėmė laidoti tėvai, galintys tą padaryti per pusę metų nuo kūdikio mirties. Tuos pusę metų ligoninėse jie saugomi specialiuose šaldytuvuose. Kauno klinikoms tokius šaldytuvus padovanojo kapelionai.

Šalyje ėmė sparčiai populiarėti mirusiųjų kremavimas. Valdininkai skaičiuoja, kad didesnėse šalies savivaldybėse pastaraisiais metais norinčiųjų kremuoti mirusius artimuosius padaugėjo 50 ar net 80 procentų. Viena iš tokio populiarumo priežasčių – noras mirusiuosius palaidoti jau uždarytose kapinėse, ten, kur karstams vietos valdžia kapaviečių jau neskiria, bet urnoms vietos užtenka.

Mirus artimam asmeniui, paskutinį „sudie“ tenka tarti jautrioje atsisveikinimo ceremonijoje. Anksčiau Lietuvoje laidotuvės trukdavo tris dienas, per kurias artimieji, giminės, draugai bei pažįstami atsisveikindavo su velioniu. Visgi, laikui bėgant laidotuvių formatas kito ir neretai dabar atsisveikinimui su žmogumi yra skiriamas vos pusdienis. Kokios pastebimos šiuo metu laidotuvių tendencijos dalinasi laidojimo paslaugų sektoriuje dirbančios Jolanta Sprainaitienė ir Renata Laveckaja.

Populiarėjant mirusiųjų kremavimui, Vyriausybė siūlo keisti ne tik urnų laidojimo tvarką, bet ir leisti žmonėms rinktis – nori artimojo pelenus laidoti į žemę, ar laikyti kolumbariume. Iki šiol tai galėjo daryti tik juodai dienai pinigų susitaupę mirusiųjų artimieji, arba tie, kas gauna didesnes pajamas. Mat kai kur vieta kolumbariume kainuoja tūkstantį ir daugiau eurų. Aplinkos ministerija siekia, kad savivaldybės lėšomis statomi kolumbariumai būtų nemokami.

Nustojote lankyti artimųjų kapus? Nenustebkite, kad po kurio laiko ten nuėję, vietoj šeimos kapavietės rasite svetimų žmonių kapus. Dvejus metus šeimininkų laukusias, bet taip ir nesulaukusias neprižiūrimas kapavietes savivaldybės šiomis dienomis perleidžia visiems, kas norės jas prižiūrėti, o vėliau ir palaidoti ten savo artimuosius. Tiesa, bent jau kol kas žmonės tik domisi, o paraiškų pildyti neskuba.

Dėl artimųjų neturinčių žmonių ir benamių laidojimo masiniame kape ne kartą prie kryžiaus kalta sostinės savivaldybė dabar juos laidoja kitaip – mirę benamiai, vienišiai prieglaudos namuose, ar šeimoms nereikalingi negyvagimiai bendrame kape laidojami ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, o kas ketvirtį. Ir urnas su pelenais konkursą laimėjusi įmonė laidoja ne į žemę, o į specialias nišas, neužkasant, o tik uždengiant marmurine lenta.

Kremavimo paslaugas Lietuvoje renkasi vis daugiau žmonių, toks atsisveikinimo su artimuoju būdas vertinamas kaip  labiau estetiškas ir ekologiškas, mažiau skausmo sukeliantis procesas. Jorūnė Jurkevičienė, „Lietuvos krematoriumo“ atstovė, dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis kremavimą, ir kokių klausimų dažniausiai sulaukia krematoriumo darbuotojai.  Apklausos rodo, kad kremavimas yra priimtinas 78 proc. Lietuvos gyventojų.

Seimas vėl gaivina idėją leisti mirusiųjų artimųjų pelenus išbarstyti jūroje ir upėse. Tiesa, su apribojimais – į jūrą tektų plaukti penkis kilometrus, o upėse tokia ceremonija būtų galima tik užmiesčiuose. Parlamentarai tikina taip kuriantys alternatyvą tiems, kurie dabar pelenus išbarsto tiesiog kopose ir tai daro nelegaliai. Laivelių savininkai net užsimena, kiek galėtų kainuoti paslauga artimuosius nuplukdyti tuos penkis kilometrus į jūrą.

Mirusieji nuo koronaviruso jau nebe tokie pavojingi giminėms ar artimiesiems, kaip atrodė pandemijos pradžioje: pernai griežtai nerekomendavusi atidarinėti maišų su kūnais, dabar šių reikalavimų valdžia atsisakė. Esą mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kad šarvojant ir laidojant mirusiuosius, artimiesiems koronavirusu užsikrėsti neįmanoma. Tiesa, yra išimtis – jeigu prie mirusiųjų kūnų jie neprisiliečia.

Kaune sparčiai pildantis vietomis kolumbariumuose, savivaldybė nusprendė diferencijuoti jų kainas, dvigubai brangiau įvertindama vietas prestižinėse Petrašiūnų kapinėse. Kaip nurodė projektą parengusi savivaldybė, laidojimas urnose yra smarkiai išpopuliarėjęs ir siekia 60 proc. visų palaidojimų, tad daugėja ir laidojimų kolumbariume. Šiuo metu Petrašiūnų ir Romainių kapinėse jau užimta 80 proc. kolumbariumų, todėl jie turėtų užsipildyti per vienerius metus.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Koronavirusas ir toliau kelia sumaištį ir atsisveikinant su į paskutinę kelionę išlydimais mirusiais artimaisiais. Ritualinių paslaugų teikėjai dejuoja, kad laidotuvės virto konvejeriu. Per pandemiją karstus masiškai keičia urnos, mat daug daugiau mirusiųjų kremuojama. O sergantieji koronavirusu iš vis atideda laidotuves, nes neturi galimybių palaidoti urnų su pelenais.

„Lietuvos krematoriumas“ pernai atliko 7380 kremavimų. Tai – 50 proc. daugiau nei 2019 metais, kuomet buvo atlikti 4902 kremavimai, arba beveik dvigubai daugiau nei 2018 metais, kuomet buvo atliktos 3804 kremacijos.

Plungės rajone veikia išskirtinės kapinės. Čia laidojami, kremuojami ne žmonės ir ne gyvūnai. Kas amžinam poilsiui atgula, ko gero, vienintelėse tokiose kapinėse pasaulyje? Plungės rajone prieš penkerius metus įkurtoje amžino poilsio vietoje nugulė meno kūriniai. Tokią juodu humoru kvepiančią vietą įkūręs bei kapinių prižiūrėtoju prisistatantis Juozas ir pats nestokoja humoro. „Aš kaip kapinių prižiūrėtojas, kitos tokios negirdėjau.

Duobkasiai ir laidojimo namai tokių darbingų metų dar neregėjo. Pastaruoju metu kaip ant mielių augant mirčių skaičiui, šarvojimo paslaugų artimiesiems netekties valandą jau tenka stoti palaukti į eilę. Negana to, eilės nutįso ir urnų su pelenais, mat artimieji arba patys serga koronavirusu ir turi karantinuotis, arba gyvena užsienyje ir neturi galimybių sugrįžti. Su kaukėmis ir kastuvais rankose Ramygalos kapinėse tylomis spėriai sukasi duobkasiai.

Daugeliui žmonių laidotuvės ir viskas, kas su jomis susiję, sukelia blogas emocijas ir šiurpą. Tačiau ne tanatopraktikui Remigijui Diečkui. Į paskutinę kelionę mirusiuosius ruošiantis vyras su mirtimi susiduria kone kasdien. Tanatopraktiko profesijos pavadinimą tikriausiai girdėjo ne visi. Šių specialistų darbas iš tiesų neįprastas. Jie ruošia kūnus šarvojimui ir laidojimui: užsiima balzamavimu, grimavimu, o kartais įgyvendina ir neįprastus mirusiojo artimųjų prašymus.

Mirtis yra gąsdinantis, bet kartu ir visiškai natūralus reiškinys. Jūs mirsite. Bet ar jums svarbu, kas nutiks su jūsų kūnu? Kompanija „Loop“ siūlo atiduoti savo kūną grybams. Visą laiką esame skatinami gyventi ekologiškai, bet retai kas susimąsto, kaip teršiame aplinką po mirties. Vis daugiau mirusiųjų kūnų yra balzamuojami, kad gražiau atrodytų ilgose ceremonijose. Vėliau su visais chemikalais jie kišami į žemę. Jau nekalbant apie lakuotus, dažytus ir klijuotus karstus.

Pajūrio regioniniame parke darbuotojai aptiko nelegalias gyvūnų kapines. Augintiniams čia pastatyti net paminklai. Regioninio parko darbuotojai kviečia gyvūnus palaidojusius žmones nugriauti paminklus ir išrauti pasodintus augalus, antraip kapinės bus sunaikintos. Esą augintiniams čia ne vieta. Antkapį netikėtai Pajūrio regioniniame parke rado jo darbuotojai. Tačiau čia palaidotas ne žmogus, o kažkieno mylimas augintinis.

Sušvelninus apribojimus dėl mirusiųjų palaikų tvarkymo ir laidotuvių organizavimo karantino laikotarpiu, šias paslaugas teikiančių įmonių vadovai staigaus sugrįžimo prie tradicinių laidotuvių formato nesitiki ir toliau ragina visuomenę elgtis atsakingai. Lietuvos gyventojams laidotuvių tradicijos yra ypatingai svarbios, tačiau pasaulį negrįžtamai pakeitęs koronavirusas neaplenkė ir šios srities.

Eidamas 90-uosius metus mirė kompozitorius Vytautas Barkauskas, pranešė portalas lrt.lt, remdamasis Lietuvos kompozitorių sąjunga.  Pasak portalo, V. Barkauskas tapo vienu aktyviausių avangardo pradininkų. Kompozitoriaus kūryba apima daugiau kaip 130 opusų. Jo kūryba įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, už nuopelnus Lietuvai kompozitorius apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, nustatyta, kaip karantino laikotarpiu tvarkyti mirusiųjų palaikus ir organizuoti jų laidotuves.

JAV nuo 2021-ųjų pradės veikti žmonių palaikų kompostavimo paslauga. Tradicinės laidojimo ir kremavimo paslaugos niekuo neprisideda prie gamtos sąlygų gerinimo. Jeigu gyvenote ekologiškai ir norite tokią misiją tęsti jau po mirties, netrukus atsiras nauja galimybė. Pirmoji paslaugos teikimo įmonė veikti pradės jau 2021-aisiais ir paslauga kainuos 5,5 tūkst. dolerių.