Laidojimo rūbų ir aksesuarų prekinio ženklo „Mortus“ įkūrėja kaunietė Karina pasakoja, kad apie daugelį dalykų, susijusių su palydėjimu į paskutinę kelionę, dažnai susimąstome tik susidūrę su netektimi akis į akį.
„Ne išimtis – ir šios idėjos pradžia. Netektis. Tuo metu, organizuodami savo artimo žmogaus laidotuves supratome, kad galime gauti viską: nuostabiai gražią salę atsisveikinimui, pasakiškas gėles, girdėti giedančius švelniausius balsus, tačiau…
Prakalbus apie aprangą – tik tamsa, liūdesys ir niūruma. Pasirinkimo – bent jau to, ką įsivaizdavome – nebuvo jokio“, – pasakojimą pradeda pašnekovė.
Už idėją dėkoja mamai
Jos teigimu, laidojimo rūbų pasiūla kėlė ne šviesius, o šaltus ir nemalonius jausmus, o liūdniausia, kad metų metus šioje sferoje neįvyko kone jokių pokyčių:
„Visgi, šiuo metu jau yra įvairesnių modelių, lyginant ankstesniais laikotarpiais, tačiau visgi ne tai, ką regėjome savo vizijoje.
Tyrinėdami rinką ir esančius gaminius jautėme liūdesį ir kėlėme klausimą: „O kas tuomet, kai išeina jauna moteris? Nejaugi tik tai jos artimiesiems galite pasiūlyti?“ Ir visi su tuo dirbantys žmonės tik gūžčiojo pečiais sakydami, kad tiesiog nėra, iš ko rinktis.“
Nors ši patirtis parodė, kad rinkoje vyrauja jau daugelį metų nusistovėjusios tendencijos, idėjos įnešti naujų vėjų gimė tik kiek vėliau. Už tai Karina dėkoja savo mamai – ji pametėjo idėja, kad tai galima keisti.
„Juk ir yra sakoma: nori sukurti pokytį – pradėk nuo savęs“, – priduria pašnekovė.
Prireikė ne vieno mėnesio, apmąstymų kupinų dienų ir nakčių, kol visos mintys – kaip atrodytų tokie laidojimo drabužiai, kaip juos pateikti, pagaminti kokybiškus – sugulė į savas vietas. Pašnekovės teigimu, užtruko kone metus, kol pasiuvo pirmąją suknelę.
Įdomu tai, kad pati Karina su siuvimu visą gyvenimą neturėjo nieko bendro – studijavo ir dirbo visiškai kitose srityse.
„Mortus kelias prasidėjo tik nuo stiprios idėjos ir dar stipresnio tikėjimo ja. Po to sekė gana ilgas, bet labai gražus kūrybinis procesas, už kurį esu dėkinga visai komandai, kuri prisideda prie kiekvieno nuveikto darbo“, – šypteli.
Antroji gražiausia suknelė – paskutinė
Procese, kurio metu idėja virsta kūnu, dalyvauja ne vienas žmogus, tačiau kiekvienas į kuriamą laidojimo drabužį įdeda vieną, nors ir nematomą, bet itin svarbų dalyką:
„Mes kuriame su didžiule meile savo darbui, tikėdami, jog tuo jausmu tiesiog „įkrauname“ kiekvieną gaminį, ką jaučia artimieji, kurie renkasi. Mes tikime, kad tam tikra prasme galime sušildyti tas širdis, kurioms skauda, sukurdami galimybę išlydėti savo artimą kaip įmanoma gražiau ir geriau.
Nuo seno yra sakoma, kad pati gražiausia suknelė yra viena – nuotakos. O mes manome, jog antroji gražiausia tai būtinai – pati paskutinė.“
Komandos kuriami drabužiai, su kuriais mirusieji išlydimi į paskutinę kelionę, visai kitokie, nei esame pratę matyti. Pati Karina sako, kad jos įkurtas prekės ženklas pažymėtas šviesa, lengvumu, estetika ir prabanga.
„Tai gaminiai, kurie puošia, maskuoja, kuria formas. Naudojame klostes, sluoksniuojame audinius arba parenkame tokius, kurie yra standūs, laikantys formą, tokius, kurie maksimaliai uždengia kūną, pridedame kitų mažų, bet svarbių detalių, taip sukurdami harmoningą visumą.
Mums labai svarbu, kad pasiuvimo sprendimai leistų lengvai aprengti velionį, būtų patogu su jais dirbti. Spalvinę gamą renkamės ramią pastelinę, sodrių gesintų spalvų arba klasikinę juodą. Tam, kad spalvos būtų universalios ir tiktų bet kokio amžiaus moteriai“, – pasakojo ji.
Karina priduria, kad siuvamos ne tik suknelės, bet ir kostiumėliai su kelnėmis ar sijonu, jie gaminami pagal poreikį.
„Visgi, artimieji drabužius pagal tai, kokia buvo žmogaus asmenybė, gyvenimo būdas ir visa kita, kas jį atspindi. Ne visos moterys dėvi sukneles, taigi ir šiuo atveju kuriame pasirinkimo įvairovę“, – pridūrė prekės ženklo „Mortus“ įkūrėja.
Niūrumą keičia šviesa
Paklausta, ar žinojimas, kad kuria drabužį laidotuvėms, neslegia, nes mirtis daugeliui asocijuojasi su slogiomis, niūriomis emocijomis, Karina nedvejodama atsako – į gyvenimo pabaigą galima žvelgti ir šviesiau:
„Daugelį metų apskritai visa atsisveikinimo tradicija buvo gana tamsi ir niūri, džiugu, kad tai šiandien po truputį keičiasi. Kurdami drabužį mes galvojame ne tik apie mirusįjį, bet ir jo artimuosius.
Mintis, kad žmonės, papuošę savo artimą pačiu gražiausiu drabužiu, sukuria šviesų, šiltą prisiminimą apie atsisveikinimą – kuria ir mums šviesią emociją, o ne priešingai. Mes negalime pakeisti likimų, bet galime sukurti pokytį, pasirinkimo laisvę. O tai kelia tik teigiamus jausmus.“
Susidomėjimo, anot prekės ženklo įkūrėjos, netrūksta – sako, panašių gaminių, skirtų laidojimui, pati kol kas neradusi nei Lietuvoje, nei aplinkinėse šalyse. Ir nė nedvejoja, kad poreikis tik augs.
„Atsisveikinimo su mirusiais tradicijos išties tampa įvairios, nuo tradicinio laidojimo iki palaikų kremavimo, tačiau artimieji visgi atsisveikina su velioniu – ar tai bus valanda tik šeimos nariams, ar para gražiausioje salėje su galimybe ateiti didesniam kiekiui žmonių.
Net ir trumpiausiam atsisveikinimui patys brangiausi žmonės pageidauja, kad viskas būtų gražu ir estetiška, ypač – apranga ir aksesuarai. Nebent tam tikros aplinkybės įpareigoja kitaip. Tad manome, kad poreikis tokiems gaminiams išliks“, – sakė pašnekovė.
Gyvi sau leiskit geresnį rūbą įsigyti bet ne mirus. Mirusiam prabangos nereikia.
