Laivelių savininkai net užsimena, kiek galėtų kainuoti paslauga artimuosius nuplukdyti tuos penkis kilometrus į jūrą. Tiesa, kai kurie politikai mano – užtikrinti, kad įstatymo žmonės laikysis, neįmanoma.
Pajūrio regioninis parkas, vaizdingas Olando kepurės skardis su pušimis, o po viena jų – krūvelės kremuotų palaikų pelenų. Toks vaizdas kai kuriuos nustebino, o kitus ir sukrėtė prieš trejus metus. Ten rastas ir identifikacinis žetonas netgi leido nustatyti mirusiosios tapatybę. Kitą kartą poilsiautojai rado kitokių įkalčių – jau ištuštintą urną tiesiog šiukšliadėžėje. Pajūrio regioninio parko darbuotojai suskaičiuoja bent 10 atvejų, kai žmones suglumino papilkėję kopų takeliai.
„Reikia žmonėms sukti galvą, ar gražu lipti per pelenus, ar etiška, kaip elgtis, gal apeiti. Būdavo įtampos, žmonės skambindavo ir skųsdavosi. Tai mes ne dėl kažkokios gamtinės katastrofos, o reaguodami į lankytojų skundus“, – teigia pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.
Pelenus pajūryje žmonės dažniausiai barsto pildydami velionių valią. Tačiau įstatymai tai draudžia, tad Seimas imasi pataisų. Grupė parlamentarų siūlo leisti pelenus išbarstyti Baltijos jūroje, tačiau ne arčiau kaip 5 kilometrai nuo kranto. „Labai dažnas atvejis, kai pelenus barsto ir nuo Palangos tilto. Tai norėčiau, kad būtų daugiau tvarkos, aiškumo, kad pelenus būtų galima išbarstyti legaliai“, – sako socialdemokratas Linas Jonauskas.
5 km nuo kranto esą – dažniausia tokia praktika užsienyje. „Kad netrikdytų poilsiautojų, besimaudančių, besiilsinčių netrikdytų laidojimo ceremonijos“, – kalba L. Jonauskas.
Gyventojai tokiai idėjai pritaria:
„Labai geras sprendimas, negu barstytų čia, pajūry. Labai gerai.“
„Gal ir už tą mintį, jei velionis labai norėjo, gal ir nieko tokio.“
„Visi nori kapinėse gulėti, man taip atrodo.“
Norint išpildyti velionio valią, tektų nuomotis laivelį. Pajūrio žvejai neslepia – ir be įstatymo tokių prašymų pasitaiko.
„Esu girdėjęs apie šitą problemą, kad žmonės negali į vandens telkinį išpilti mylimų žmonių pelenų, bet niekas neužsiėmė tuo. Visi tyliai, užkulisiuose“, – sako pramoginių laivų savininkas Julius Rūkas.
Žvejas mėgėjas tikina, kad 5 km nėra didelis atstumas, tiek nuplaukus vis dar matyti kranto linija. Ir svarsto, kiek galėtų kainuoti nuplukdyti artimuosius tokiai ceremonijai.
„Jeigu 5–6 artimiausių žmonių ratas, manau, iki 100 eurų būtų įmanoma tokią paslaugą suteikti“, – teigia J. Rūkas.
Seimūnai siūlo leisti pelenus išbarstyti ir upėse. Tiesa, ne miestų ir ne gyvenviečių teritorijose – kur nors atokiai. Tiek ekologai, tiek ir Danės upės administratorius aiškina, kad mirusiųjų pelenai vandenų neužterštų.
„Nemanau, kad būtų kažkas katastrofiško. Asmeniškai aš būčiau už tokį dalyką, gal ir pats norėčiau visą laiką keliauti vandenynais, amžinai, po visas pasaulio šalis. Toks ir atsakymas, labai dviprasmiškas dalykas“, – sako Danės upės administratorius Deivis Bilkštis.
Seimas pirmuoju balsavimu siūlymą palaimino, visgi buvusiam aplinkos ministrui jis kelia abejonių.
„Man priminė prieš 2 metus buvusį siūlymą uždrausti grybauti, uogauti, riešutauti 100 metrų aplink sodybas prie miško. Tai sunkiai įgyvendinamas siūlymas, nes nustatyti ribą, identifikuoti, nubausti tuos, kurie daro pažeidimus, praktiškai neįmanoma“, – teigia „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika.
Dėl projekto Seimas turės balsuoti dar du kartus, nuobaudų už pelenų barstymą pažeidžiant įstatymą jis nenumato. Dabar įstatymai kremuotus palaikus leidžia laidoti kapavietėse, kolumbariumuose arba tam numatytose vietose kapinėse. Vilniuje toks plotas yra Liepynės kapinėse. Nors akivaizdu, kad žmonės jį naudoja pagal paskirtį, paslauga nėra itin populiari. Per porą metų žmonės ten išbarstė 27-ių artimųjų pelenus.
