atsibodai,ta pati per ta pati,ir netingi ta suda rasineti,juk griniausias nesamones varai,o dar mokinta vaidini,loxas buvai juom ir likai

kas ponui nepatinka

“Konstitucinio Teismo prieš 4 metus inicijuotas bandymas išplėsti savivaldą už partinės kontrolės ribų žlugo.” Ko čia stebėtis?
Seimo partijos, priimdamos tokią įstatymo redakciją, sutartinai pasistengė sudaryti blogesnes starto sąlygas nepartiniams, kad kuo mažiau jų gautų mandatus Jei ne specialiai nepartinių sąrašams paaukštintas 6% barjeras, kandidatų koalicijos būtų atėmusios mandatus iš partijų dar Anykščiuose, Birštone, Elektrėnuose, Joniškyje, Kaune, Mažeikiuose, Panevėžio rajone, Šalčininkuose, Zarasuose.
Problema čia gerokai gilesnė nei vien šių 10 ar 20 mandatų likimas. Šiuo atveju vienų piliečių balsas yra 1,5 karto svaresnis nei kitų. Vieni rinkėjai yra 1,5 karto “lygesni” už kitus.
Antra partijų palikta gudrybė aktuali mažoms 15-21 mandato savivaldybėms. Jose 4% barjero riba yra mažesnė nei vieno mandato kvota (elementari aritmetika). Sugalvota, jog pavieniai nepartiniai turi pastarąją kvotą peržengti, o partijų sąrašams ją pasiekti nebūtina. Todėl Širvintose kandidatas Purvaneckas liko be mandato, o kvotų nepasiekę partijų sąrašai mandatus gavo – Birštone TT ir LCS, Neringoje – TS-LK.
Įdomiausia, jog vadinamieji “visuomenininkai” net nekritikavo nelygių žaidimo taisyklių, o tik prašė ir jiems taikyti partijų privilegijas...

Kadangi tai buvo regioniniai Savivaldybių tarybų rinkimai, tai kiekvieno miesto ir rajono rinkėjų dauguma turi būti patenkinta rinkimų rezultatais. Jei kurioje nors Savivaldybėje, buvo trukdoma vykti laisviems rinkimams, perkami balsai ar agituojama neleistinu laiku, tai tokius atvejus privalo išsiaiškinti teisėsaugos institucijos ir juos teisiškai įvertinti. Jei balsavę už įvairių partijų sąrašus ir reitingavę juose esančius kandidatus ar pasitikėję, taip vadinamais, nepriklausomais kandidatais nemato tų kandidatų laimėjusių rinkimus sąrašuose, tai galima suprasti, kad jie nėra visai patenkinti daugumos valia. Tačiau visi turi žinoti, kad demokratijoje turi laimėti daugumos nuomonė. Ją reikia gerbti visiems, kaip privalu gerbti ir tų balsavusių asmeninę poziciją, kurios išrinktiems ar nepatekusiems į Savivaldybių tarybas nepavyks įsilieti į valdančiasias daugumas.

Ne mažiau, o gal dar labiau turi patenkinti rinkimų rezultatais tie, kuei be rimtos priežasties nedalyvavo rinkimuose, Vadinasi, jie pasitikėjo kitais piliečiais rinkėjais, kurie savo politinę valią pareiškė. Tokie piliečiai per šios naujos kadencijos laikotarpiu turėtų suprasti, kad kritikuoti rinkimų rezultatus jie netgi neturi moralinės teisės, net ir tuo atveju, jei jie yra jais nepatenkinti, nes jie suteikta teise balsuoti nepasinaudojo.

Gal dabar, prasidėjus koalicijų susidarymo procesui, kai kas liks nepatenkintas, kad koalicijos sudaromos ne tokiais principais, kaip kai kas galėjo galvoti. Tačiau šį procesą šiaip ar taip vykdo išrinktieji, kuriais buvo pasitikėta. Kas liks koalicijos sudarymu nepatenkinti, turi suprasti, kad jau prieš rinkimus vertėjo nujausti, kokios jėgos gali po rinkimų susijungti, o kurios liks priešingose stovyklose. Būtent apie tokį būtiną rinkėjų politinio sąmoningumo augimą šiuo aspektu taip pat esu nemažai diskutavęs.

Pritariu tiems politologams, kurie džiaugiasi, kad per šiuos rinkimus dalyvavo daugiau rinkėjų, negu per tokius pat ankstesnius rinkimus prieš keturis metus. Toks rezultatas gavosi net ir per keturis metus išvykus iš Lietuvos dideliam skaičiui emigrantų. O tai reiškia, kad politinis sąmoningumas po truputį auga ir daugiau rinkėjų nutarė pasinaudoti savo pilietinėmis teisėmis išsakyti savo valią. Galima tik pasveikinti tokį apsisprendimą.