Rinkimų į savivaldybių tarybas politiniai rezultatai nebus aiškūs tol, kol nepaaiškės, kas taps merais, vicemerais ir administracijų direktoriais.
Dauguma pagrindinių šalies partijų sakė esančios patenkintos rinkimų rezultatais. Iš parlamentinių jėgų krachas ištiko tik Tautos prisikėlimo partiją, kuri taip ir nesugebėjo sukurti stipresnių organizacinių struktūrų. Jos atstovo Antano Nedzinsko sprendimas palinksminti tautą fiktyviomis vestuvėmis buvo ne koks.
Tikroji kova prasideda tik dabar, mat dalijamasi svarbiausius postus. Nuo derybų dėl koalicijų ir merų bei kitų vadovaujamų pareigybių priklauso, kurios politinės jėgos įtaka ir santykis su administraciniais ištekliais stiprės, o kurios – mažės.
Svarbiausių postų kaina
Tarptautinių santykių ir politinių mokslų instituto docentas Lauras Bielinis nemano, kad savivaldos rinkimų rezultatai tiesiogiai paveiks konfigūracijas Seime.
„Netiesiogiai tai bus rimtas ženklas kiekvienai politinei jėgai, nes jos pamatys savo galimybes ir tai, kaip jas vertina rinkėjai. Tai bus savotiškas signalas, kas laukia Seimo rinkimuose. Kita vertus, laimėjus opozicijai ir turint daugumą savivaldoje, Seimo valdžios ir jos oponentų santykis įgis naują politinę specifiką. Valdantiesiems teks bendrauti ir bendradarbiauti su opozicijai atstovaujančiais žmonėmis“, – svarstė L. Bielinis.
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) itin skaudus smūgis būtų merų pozicijų Vilniuje ir Kaune praradimas. Kiti didieji miestai irgi svarbūs, o išsikovotos pozicijos gali nemažai lemti per būsimus Seimo rinkimus.
Netikra kampanija
Pasak politologo Vladimiro Laučiaus, praėjusi rinkimų kampanija nebuvo niekuo ypatinga ar įdomi. „Vadinamųjų nepriklausomų kandidatų dalyvavimas, tikėtina, įnešė ne tiek intrigos, kiek chaoso. Ar jis buvo prasmingas? Nebent tiek, kiek tai atitiko Konstitucinio Teismo sprendimą. Esminė savivaldos rinkimų problema – juose beveik nėra politikos. Dėl nepriklausomų kandidatų dalyvavimo politikos juose nepadaugėjo. O kai nėra tikros politikos, tai ir politinė rinkimų kampanija būna netikra“, – „Balsas.lt savaitei“ sakė V. Laučius.
L. Bielinis atrado šiokių tokių šios kampanijai ypatumų. „Manau, yra keletas momentų, kurių nebuvo anksčiau. Pakeitus rinkimų įstatymą ir leidus dalyvauti nepartiniams bei jų sąrašams, tų sąrašų atsirado labai daug. Esu vilnietis. Turėjau galimybę rinktis iš trijų dešimčių sąrašų. Tai gana platus pasirinkimo diapazonas, tad rinkėjui sunkiau pasirinkti protingai ir atsakingai“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Anot L. Bielinio, pirmą kartą nemažai lėmė agitacija internete. „Atskiri kvietimai, reklaminės juostos, specialūs forumai skirti vien tik tam. Beveik visos rimtesnės partijos ir sąrašai tuo naudojosi, intensyviai bandė agituoti rinkėjus virtualiojoje erdvėje. Anksčiau tai buvo atsitiktiniai ar vienkartiniai atvejai“, – teigė politologas.
Įtaka „Kreiviadai“
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas ir istorikas Antanas Kulakauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad savivaldos rinkimų rezultatai gali nors kiek padėti ūkio ministrui Dainiui Kreiviui. Rezultatai netgi paaštrino žodžių karą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės.
„D. Kreivys niekada nebuvo tarp prezidentės mėgstamiausių ministrų. Tai yra tiesiog faktas“, – sakė ekspertas. Komentuodamas D. Kreivio ir premjero, TS–LKD lyderio Andriaus Kubiliaus oponavimą prezidentei Daliai Grybauskaitei, A. Kulakauskas sakė, kad Vyriausybės vadovas lūkuriavo. O dabar, jo nuomone, D. Grybauskaitei teks gerokai pasistengti argumentuojant D. Kreivio atstatydinimą.
Dalis TS-LKD vadovybės mano, kad prezidentei nuolaidžiauti galima tik „iki tam tikros ribos“. Tad „D. Kreivio klausimui“ jie sukūrė specialų partijos komitetą, kuris „teiks siūlymus“. Tai neabejotinai reiškia tik viena – konservatoriai vilkina laiką ir rodo galį pasipriešinti Simono Daukanto aikštėje įsikūrusiai didelių reitingų citadelei.
MIESTAI (BLOKAI)
Vilnius
Šiuo metu didžiausią biudžetą, beveik 1 mlrd. litų, turinčią sostinę slegia panaši skola – 875,2 mln. litų. Nedarbo lygis sudaro 12,39 proc.
Artimiausi patvirtinti projektai: aplinkkelio atkarpų sujungimas, tebesitęsianti ir nemažai dėmesio bei kritikos susilaukusi mokyklų renovacija, vienas kertinių politinių ginčų ir nesutarimų objektų – amžiaus statyba pramintas Nacionalinis stadionas.
Lig šiol valdančiąją daugumą Vilniaus miesto taryboje sudaro TS-LKD, socialdemokratai, Liberalų ir centro sąjunga ir nepriklausoma frakcija.
Po naujausių rinkimų daugiausia vietų surinko Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija, antroje vietoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“
Kaunas
Kauno savivaldybė metų pradžioje turėjo apie 235 mln. litų skolų. 164 mln. litų sudarė paskolos ilgalaikiams investiciniams projektams, o savivaldybės biudžeto lėšų kreditiniai įsiskolinimai siekė 73 mln. litų. Šios sumos nuolat kinta.
Darbo biržos duomenimis, Kaune įregistruoti 35 009 bedarbiai – tai sudaro 12,2 proc. visų darbingų Kauno gyventojų. Darbo biržoje užregistruota 570 laisvų darbo vietų.
Tarp svarbiausių vykdomų projektų išskiriama „Žalgirio“ arenos statyba, „Girstučio“ pramogų ir sporto rūmų rekonstrukcija, Nemuno salos infrastruktūros tvarkymo darbai. Iki rudenį vyksiančio Europos krepšinio čempionato kauniečiai taip pat ketina pradėti rekonstruoti Laisvės alėją.
Kaune valdančiąją daugumą iki rinkimų sudarė TS-LKD, Lietuvos liberalų sąjūdžio ir partijos „Jaunoji Lietuva“ koalicija, kurią remia „Tvarkos ir teisingumo“ ir nepartinių frakcijos nariai.
Po rinkimų Kauno konservatorių vietų skaičius sumažėjo, tačiau išlieka didžiausias. Įkandin jų seka socialdemokratai ir koalicija „Vieningas Kaunas“.
Klaipėda
Uostamiesčio savivaldybės kreditinis įsiskolinimas metų pradžioje sudarė 91,4 mln. litų, o nedarbas siekia 9,7 proc..
Bene daugiausiai diskusijų Klaipėdoje sukėlė planai statyti atliekų deginimo gamyklą. Tarp kitų svarbiausių uostamiesčio projektų minimi daugiafunkcio sporto ir pramogų komplekso statyba, Klaipėdos „Gintaro“ sporto centro baseino pastato ir patalpų rekonstrukcija, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklos pastato statyba, Klaipėdos pilies princo Frydricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, miesto poilsio parko sutvarkymas ir pritaikymas turizmo bei kitoms viešosioms reikmėms, mokyklų pastatų šiluminė renovacija, kiti tęstiniai ir 2011 metų baigiamieji projektai, finansuojami Europos Sąjungos paramos lėšomis.
Kol kas nuspręsta dėl lėšų trūkumo nefinansuoti centrinio stadiono rekonstrukcijos ir kitų naujų investicijų projektų. Žadama, kad šiemet svarbiausi objektai bus finansuojami iš paskolų lėšų.
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybės tarybos valdančiąją daugumą sudaro Liberalų ir centro sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, politinė partija „Rusų aljansas“, Darbo partija, Naujoji sąjunga (socialliberalai).
Po pastarųjų rinkimų Klaipėdos taryboje daugiausiai mandatų teko Liberalų sąjūdžiui, toliau seka konservatoriai ir lig šiol daugumą turėjusi Liberalų ir centro sąjunga.
Panevėžys
Panevėžio kreditinis įsiskolinimas sudaro 81, 2 mln. litų. Nedarbo lygis mieste – 15,9 proc.
Svarbiausi įgyvendinami projektai: baigiamas įgyvendinti Panevėžio pramoninio parko įkūrimo projektas, tęsiamas Panevėžio žvyruotų gatvių asfaltavimas, Nevėžio upės valymo darbai, įsigyjama ekologiškų autobusų, modernizuojama dviračių infrastruktūra, planuojama renovuoti vaikų darželius.
Pastaraisiais metais ginčijamasi dėl mero kandidatūros. Panevėžio miesto taryboje daugiausiai vietų praėjusią kadenciją turėjo Tėvynės sąjunga, „Tvarka ir teisingumas“, Valstiečiai liaudininkai. Po rinkimų stiprios liko konservatorių, socialdemokratų ir „tvarkiečių“ pozicijos.
Šiauliai
Miesto skolos siekia 86 mln. litų. Iš jų beveik 62 mln. litų sudaro paskolos investiciniams projektams įgyvendinti. Likusią dalį – skolos už šildymą, transporto kompensacijas, miesto tvarkymą.
Metų pradžioje nedarbo lygis Šiauliuose buvo 13,8 proc.
Šiaulių plėtra orientuota į tris pagrindinius objektus: Industrinio parko plėtrą, viešojo logistikos centro įkūrimą, oro uosto plėtrą.
Bene margiausia vadinamą Šiaulių miesto tarybos valdančiąją koaliciją dabar sudaro Liberalų ir centro sąjunga, Naujoji sąjunga, partija „Tvarka ir teisingumas“, Darbo partija, TS-LKD ir nepartiniai politikai.
Pastarieji rinkimai sėkmę ir daugiausiai mandatų atnešė opoziciniams socialdemokratams, lyderio pozicijas užima „tvarkiečiai“ bei populiarumą praradę konservatoriai.
Politikos ekspertų manymu, savivaldybių tarybų rinkimų kampanija, kurią vainikuoja vykstantis balsavimas, buvo įdomi nebent tuo, kad padidėjo interneto vaidmuo.
TIK FAKTAI:
„Ko tikitės iš naujų savivaldybių rinkimų?“ Portalo balsas.lt atliktos apklausos rezultatai:
Bijau, viskas liks kaip buvę – 47 proc.
Nėjau balsuoti, nes rinkėjai nieko nelemia – 28 proc.
Daugiau sąžinės ir padorumo valdžioje – 12 proc.
Žmogiško ir iniciatyvaus mero – 4 proc.
Skaidrumo vietos politikoje – 4 proc.
Mažesnių šilumos kainų – 3 proc.
