savivaldybės

  Penktadienį savaitraščio „Veidas“ paskelbtame savivaldybių reitinge pirmauja pajūrio savivaldybės ir sostinė, reitingo apačioje – pasienyje esančios savivaldybės. Aštuntajame Lietuvos savivaldybių reitinge, įvertinus socialinių pašalpų gavėjų, nusikaltimų, bedarbių skaičių, investicijas, tenkančias savivaldybių gyventojams, vidutinį darbo užmokestį ir gyventojų migraciją, geriausia vieta gyventi Lietuvoje pripažintas Klaipėdos rajonas.

 Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2015 metų kovo 1 dieną. Seimas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino ateinančių rinkimų datą. Šiuose rinkimuose gyventojai pirmąkart merus rinks tiesiogiai, Seimui anksčiau priėmus atitinkamas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas. Pagal įstatymą, savivaldybių tarybų rinkimus skelbia Seimas ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki savivaldybių tarybų narių įgaliojimų pabaigos.

Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, vadovaudamasi susirūpinusių tėvų kreipimusi, įtaria, kad moksleivių maitinimo srityje įsigalėjo viešųjų pirkimų sistema, leidžianti tiekėjams vaikų maisto kokybės sąskaita laimėti konkursus, krautis pelnus, tuo tarpu kontroliuoti turinčios atsakingos įstaigos į ydingą praktiką žiūri pro pirštus bei skaičiuoja gautą naudą.

Žinių radijas Valdžia savivaldybėms iškelia pagrindinį tikslą - skatinti tolygią ir tvarią regiono ekonominę plėtrą, siekiant sumažinti socialinius ir ekonominius netolygumus šalies viduje, skatinti investicijas ir naujų verslų bei paslaugų kūrimą, skatinti bendras atskirų regionų iniciatyvas bei didinti konkurencingumą, ir tuo pačiu gerinti gyvenimo kokybę probleminėse savivaldybėse. „Savivaldybės dabar suka galva, kaip pakelti minimalų atlyginimą 35 litais kiekvienam darbuotojui.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), perduodama savivaldybėms mokyklinius autobusus, prie jų pridės ir alkoholio tikrintuvus. „Pirmą kartą kartu su autobusais įteikiame ir alkotesterius, kaip vieną iš vairuotojo kontrolės formų, nes be pasitikėjimo vis dėlto reikalinga ir kontrolė. Manau, kad tai dar labiau sustiprins saugų mokinių atvežimą į mokyklą ir į kitus renginius: konkursus, sporto varžybas,“ - teigė švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors gerai išnaudojome praeitą ES struktūrinės paramos etapą – technologiškai perginklavome įmones, yra investuota į savivaldybių infrastruktūras, viešųjų erdvių tvarkymą – ateityje gresia nemenkos bėdos. „Tai galima vertinti dvejopai: viena vertus, miestelių veidai susitvarkė, tačiau reikia nepamiršti ir kito aspekto, kuris Lietuvoje yra dažnai nuvertinamas – eksploatacijos“, – portalui LRT.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl 2013-12-13 sprendimo dalių panaikinimo, nusprendė jį patenkinti, nes sprendimas priimtas pažeidžiant esmines sprendimo priėmimo procedūras ir prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.

Baigiasi nacionaliniai „Kuriame Respubliką“ projektai „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ ir „Atgal į ateitį“. Nuo vasario mėnesio daugiau kaip 5 tūkst. mokinių, susibūrusių į komandas, sprendė ne tik jiems, bet ir visai valstybei aktualias korupcijos, socialines ir kraštotyros problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose dalyvavo vaikai ir jaunuoliai iš beveik visos Lietuvos – 56 savivaldybių.

Žinių radijas Atliekų tvarkymo situacija skirtingose savivaldybėse skiriasi. Vienose komunalinių paslaugų teikimas užtikrinamas beveik visiems gyventojams, kitose nemaža dalis gyventojų vis dar neturi galimybių šiukšlių išmesti legaliai. Aplinkos ministerijos Atliekų departamento vadovė Vilma Karosienė sako, kad tai lemia savivaldybių organizuotumo stoka, nors vertinant bendrai pokyčiai yra teigiami. „Per 10 metų pokyčių yra, ir ta komunalinių paslaugų tvarkymo paslauga gyventojams vis gerėja.

Nors oficialiai yra konstatuojama, esą per du Nepriklausomybės dešimtmečius savivaldybių galios buvo ir tebėra tolydžio plečiamos, nagrinėjant konkrečias aktualijas ši tendencija nėra akivaizdi. Vakar Kaune vykusiame jubiliejiniame XX Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavime aptartas ne tik solidus vietos savivaldos Lietuvoje jubiliejus, bet ir diskutuotini aspektai. Viena iš esminių temų – ekonominės krizės metu ženkliai sumažėjusios savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms.

Nuo sausio 1-osios socialinių pašalpų mokėjimą perėmusios savivaldybės jau per pirmą ketvirtį tikina sutaupiusios milijonus litų, pirmadienį rašo naujienų portalas 15min.lt. Vilniuje gavusių socialines pašalpas sumažėjo 23 proc., jeigu palygintume pernai ir šių metų pirmuosius ketvirčius. 2013 metais gavėjų buvo apie 22,8 tūkst., šiemet – 17,6 tūkst.

Anuomet strategiškai svarbus Šiaurės Lietuvos regionas per dvidešimt nepriklausomybės metų savo reikšmę šalies ekonomikoje prarado. Jei anksčiau aplinkinės savivaldybės buvo tampriai susiję su didžiaisiais miestais – Panevėžiu ir Šiauliais – ir tiekė medžiagas ar darbo jėgą, tai pastaraisiais dešimtmečiais privalo labiau pasikliauti savimi nei dairytis į didmiesčius.

 Simona Pužaitė Nuo sausio 1-osios socialines pašalpas pradeda skirstyti ir mokėti savivaldybės. Tikimasi, kad jos užkirs kelią piktnaudžiautojams. Rajonuose jau sudarytos Piniginės socialinės paramos skyrimo komisijos (tarybos). Anksčiau eksperimentiniu būdu pašalpas dalijo Akmenės ir Radviliškio savivaldybės – sutaupė ne vieną milijoną litų. Sudarytos komisijos Socialinės pašalpos teikimas perduotas savivaldybėms vykdyti kaip savarankiška funkcija.

 Savivaldybių skolos kelia didžiausią grėsmę, laikantis fiskalinės drausmės, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kitais metais reikės rimtai spręsti šią problemą. "Savivaldybių skola, be abejo, yra didelė problema - 3,5 mlrd. litų, ir sakyčiau savivaldybės yra tas sektorius, kuris kelia didžiausias rizikas, vykdant deficito kriterijus. (...) Mums reikės rimtai užsiimti fiskalinės drausmės klausimu", - pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje teigė R.Šadžius.

Didžiųjų miestų politikai savivaldybių tarybose priėmė sprendimus piginti verslo liudijimus.  Pavyzdžiui, Klaipėdoje kai kurioms veikloms metinis mokestis už verslo liudijimą nuo kitų metų sumažės nuo pusantro tūkstančio iki vos vieno lito. Politikai tikisi, kad mažesnis mokestis už verslo liudijimus paskatins dirbančiuosius išeiti iš šešėlio ir padidins dirbančiųjų su verslo liudijimais skaičių.

Visą gyvenimą Lietuvoje nugyvenęs, pensiją gavęs, bet gyvenamosios vietos dėl įvairių priežasčių nedeklaravęs žmogus anapilin galės iškeliauti ramus – jo mirties atveju giminės iš savivaldybės gaus laidojimo pašalpą. Tėvai, laidojantys kūdikį, kurio gimimo dar nebuvo spėję užregistruoti, taip pat gaus materialinę paramą laidotuvėms. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui tobulinti paramos mirties atveju tvarką.

Parlamentas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo „Dėl 2014, 2015 ir 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektui (Nr. XIIP-1101(2), kuriuo numatoma patvirtinti trejų metų nacionalinio biudžeto rodiklius. Už projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 17 parlamentarų. Kad šie rodikliai būtų patvirtinti, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepritaria siūlymui įteisinti dvikalbius gatvių pavadinimus ir leisti lenkiškai bendrauti savivaldybėse, kur bent ketvirtadalį gyventojų sudaro lenkų tautybės žmonės. Komisija teigia, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguoto kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas praktiškai įteisintų dvikalbystę, o tai prieštarautų Konstitucijai.

 Kuomet beveik visos šalies savivaldybės skundžiasi, kad trūksta pinigų, o sostinė net grasina bankrotu, tiesiog netoleruotina, kad savivaldybės turi nenaudojamo turto, kurio neparduoda. Kalbu apie savivaldybėms priklausančius butus. Kas jau kas, o būstai Vilniuje, ypač centrinėje dalyje, yra tikras finansinis turtas. Jį skaidriai ir viešai pardavus, į biudžetą įplauktų ne vienas milijonas.

Seimui antradienį pateikiamas 2014 metų biudžeto projektas - kitais metais į biudžetą pajamų numatoma surinkti apie 800 mln. litų daugiau negu šiais metais. Tačiau maždaug trečdaliu planuojamo pajamų augimo teks padengti išlaidas, atsirasiančias didinant algas valstybės tarnautojams, politikams ir pareigūnams - vykdant Konstitucinio Teismo sprendimą, jiems numatoma išmokėti papildomai apie 250 mln. litų.

Nuo 2011 metų, pakeitus surinktų mokesčių perskirstymo principus, savivaldybės neteko apie 700 mln. litų pajamų ir pinigų šių metų 4-ajam ketvirčiui dauguma jų nebeturi, sako Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Vien šiemet savivaldybės per pusmetį įsiskolino beveik 400 mln. litų. O darbuotojai priversti eiti nemokamų atostogų arba atlyginimo laukia net du tris mėnesius.

Seimo narė Rima Baškienė siūlo suteikti teisę savivaldybėms riboti prekybą alkoholiu renginiuose, kuriuose dalyvauja nepilnamečiai. Politikė parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, pagal kurias savivaldybių tarybos įgytų teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis bei renginiuose, kuriuose dalyvauja jaunesni nei 18 metų asmenys.

Trečiadienį Vilniuje savivaldybėms bus perduoti 42 nauji mokykliniai autobusai. Automobilių perdavimo ceremonijoje Simono Daukanto aikštėje dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė bei švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Švietimo ir mokslo ministerija šiemet mokykloms nupirko 42 naujus geltonuosius autobusus. Tam išleista 5 mln. litų. Naujieji autobusai "Iveco daily" turi 19 sėdimų vietų, jie skirti pavėžėti mokinius iš kaimo reorganizuotų mokyklų į kitas artimiausias mokyklas.

Daugelyje šalies savivaldybių moksleiviams vasaros atostogos bus viena diena ilgesnės. Pirmasis šių mokslo metų skambutis jiems nuskambės rugsėjo 2-ąją. Tik nedaugelis mokyklų apsisprendė nelaužyti tradicijų ir mokslo metų pradžią skelbti sekmadienį, minint Mokslo ir žinių dieną, rašo "Lietuvos žinios". Švietimo ir mokslo ministerijos iš savivaldybių gautais duomenimis, mokslo metų pradžios šventė rugsėjo 1-ąją bus švenčiama Mažeikių, Ukmergės ir dalyje Šilutės rajono mokyklų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų savivaldybėms turėti daugiau teisių ir atsakomybės skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams. Tokiu būdu ji būtų teikiama tikslingiau, tačiau baiminamasi, kad savivaldybės nusistatys skirtingas taisykles, o dėl to gali nukentėti socialiai remtini žmonės.

Valstybės kontrolė, vertinusi, kaip savivaldybės naudoja valstybės biudžeto lėšas ir turtą, konstatavo, kad aštuoniose buvo socialinės paramos skirstymo pažeidimų. Pastabų, susijusių su socialinės paramos skirstymu, išsakyta Vilniaus miesto ir rajono, Klaipėdos, Rokiškio, Šilutės, Kretingos, Raseinių, Palangos savivaldybėms. Valstybės kontrolė teigia, kad sostinės valdžia nepakankamai stengėsi socialinės paramos lėšas skirstyti racionaliai.

Valstybės kontrolė šalies savivaldybėse įvertino, kaip 2012 m. buvo valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių fondų gautos lėšos. „Audito metu nustatytos sisteminės problemos rodo, kad savivaldybėse trūksta atsakingesnio ir rūpestingesnio požiūrio valdant valstybės turtą.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Šilumos atpiginti nesugebančių savivaldybių šilumos ūkiai ateityje gali pereiti valstybės žinion – taip tobulindami vyriausybės parengtą šilumos ūkio pertvarkos projektą pasiūlė parlamentarai. Premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad tai bus tik kraštutinė galimybė investicijoms į į šilumos ūkį paspartinti. Seimo opozicija piktinasi pernelyg skubiai keičiamais įstatymais, savivaldybių asociacija abejoja ir jų veiksmingumu.

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui. Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

Nors metai pradėti agresyvesniais veiksmais, tvarkantis su garsiai nuskambėjusia Ūkio banko krize, Lietuvos finansų sektorius išliko stabili. Galimybes įsivesti eurą po dviejų Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas vertina optimistiškai, tačiau įspėją dėl savivaldybių skolų. V. Vasiliausko teigimu, praėjusiais metais indėlių kiekis Lietuvos bankuose augo dešimtadaliu ir pasiekė rekordinę 43 mlrd. litų sumą.

2012 metais, palyginti su 2011 metais, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, padidėjo 3,8 proc. (78 Lt) ir sudarė 2 123,8 lito (2011 m., palyginti su 2010 m., – 2,9 procento), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Sparčiau bruto darbo užmokestis augo privačiajame sektoriuje – padidėjo 4,6 procento ir sudarė 2 015,7 lito, o valstybės sektoriuje – 3 procentais ir sudarė 2 318,1 lito (2011 m. didėjo atitinkamai 3,2 ir 3 proc.

Ūkio ministerijoje įvyko Europos Komisijos inicijuotas informacinis seminaras, kuriame pristatyta Europos Sąjungos (ES) Pavėluotų mokėjimų direktyva. Ši direktyva yra įrankis, skirtas kovoti su pavėluotais mokėjimais ES, atliekant komercinius sandorius. „Pavėluotų mokėjimų direktyva – puiki iniciatyva, padėsianti stiprinti privataus verslo sektorių, suteiksianti verslui daugiau tikrumo ir galimybių.

Vyriausybė, siekdama subalansuoti viešuosius finansus, planuoja, kad per artimiausius dvejus metus bendras valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų deficitas nuosekliai mažės, o 2016 m. pajamos viršys asignavimus, skelbiama vyriausybės pranešime spaudai. Numatyta, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų konsoliduota suma 2014-2016 metais atitinkamai sudarys 30,909 mlrd. litų (iš jų 8,235 mlrd. litų – ES lėšos), 31,655 mlrd. litų (7,496 mlrd. litų – ES lėšos) ir 31,810 mlrd.

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Rinkliavų įstatymo pataisas, kuriuo atsisakyta vietinės rinkliavos rinkimo už automobilių, pažymėtų neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, statymą savivaldybių tarybų nustatytose vietose.

 Lietuvos nacionalinė vežėjų asociacija (LINAVA) pritaria Vilniuje vykdomai viešojo transporto pertvarkai, kurios dėka privatūs vežėjai taps vieningos bilieto sistemos dalimi. „Europos Sąjungos miestuose jau daugelyje metų egzistuoja sistema, pagal kurią dirba tiek savivaldybių autobusų parkai, tiek privatūs vežėjai.

Gyventojai ir savivaldybės turės geresnes sąlygas atnaujinti senus daugiabučius, jei Seimas pritars Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurias šiandien patvirtino Vyriausybė.

Penktadienį Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. "Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Emigracija ir senstanti visuomenė – šios problemos Lietuvos verslininkams užduoda klausimą – kas dirbs Lietuvos įmonėse po dešimties metų? Ieškodamas atsakymų į šį klausimą Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis pirmiausiai akcentuoja poreikį pritraukti investicijas į Lietuvą, o tai padaryti, kai Europos verslininkai nežino Lietuvos, yra neįmanoma. „Jei pažiūrėti į raidą gyventojų į priekį, iki 2021 darbingų žmonių skaičius Lietuvoje sumažės 400 tūkst. žmonių.

Šiandien dar nėra žinoma, kiek žlugusiame Ūkio banke buvo draustų ir nedraustų valstybinių lėšų, kadangi vis dar vyksta blogosios ir gerosios dalių atskyrimo darbai. Taip šiandien žiniasklaidai teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. „Viskas skaičiuojama litais ir centais, perduodamas turtas, tačiau šis procesas turėtų baigtis artimiausiomis dienomis.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

 Penktadalis pašalpoms ir kompensacijoms skiriamų pinigų atitenka ne tiems, kurie išties verti jas gauti, informuoja „Lietuvos rytas“. Nuo 2012 metų pradžios penkiuose rajonuose vykstančio eksperimento atiduoti išmokas paskirstyti savivaldybėms rezultatai nustebino visus. Dėl gerokai kruopštesnės kontrolės eksperimente dalyvavusios Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybės per pirmuosius metus sutaupė net 24 milijonus litų.

Savivaldybės, nuogąstaujančios, kad dėl padidėjusio minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) metų pabaigoje pritrūks lėšų algoms mokėti, pinigų negaus, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius. „Nekompensuosime, nes visiems subjektams, tarp jų ir savivaldybėms, lėšos padidinti MMA buvo numatytos šių metų biudžete. Jos buvo numatytos remiantis būtent šių institucijų ir savivaldybių pateiktomis paraiškomis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo sausio pakėlus minimalią algą iki tūkstančio litų, savivaldybės susidūrė su pinigų stygiumi. Jos skaičiuoja, kad norint mokėti padidintą atlyginimą, jų biudžetuose trūksta apie 40 milijonų litų. Savivaldybių asociacijos duomenimis, iš 55 savivaldybių tik Klaipėdos, Šiaulių ir Kaišiadorių rajono savivaldybėms netrūksta lėšų minimalios algos didinimui, likusios susiduria su problemomis.

Įsivaizduokime, kad dailiausių moterų, patikimiausių automobilių ar gražiausių sodybų rinkimus papildo ir šalies savivaldybių varžytuvės. Kokie galėtų būti vertinimo kriterijai, favoritai ir autsaideriai? Pabūkime savivaldybių rinkimų vertinimo komisijos nariais ir sužinokime, kurios iš jų laimėtų „daugiausiai uždirbančios", „vyriausios", „labiausiai socialiai remtinos", „daugiausiai už komunalines paslaugas mokančios", „geriausiai su nedarbu kovojančios", „sėkmingiausiai emigrantus susigrąžinan...

Penktadienį baigiasi terminas, kai Aplinkos ministerijos prašymu šalies savivaldybės turėjo pateikti jų teritorijose skubiausiai renovuotinų senų daugiabučių, išeikvojančių daugiausia energijos šildymui, sąrašus. Bendrą atrinktų namų sąrašą sudaro daugiau kaip 1,5 tūkst. pastatų. "Džiaugiamės, kad savivaldybės aktyviai įsitraukia į daugiabučių modernizavimo pagal dabartinės Vyriausybės pasiūlytą naująjį modelį procesą.

Jevgenijus Bardauskas, Asta Kažukauskienė, Loreta Mačiulienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė įsitikinusi, kad jai pavyks išjudinti daugiabučių renovacijos programą, nors jau dvi Vyriausybės patyrė nesėkmę. Pirmiausia, ji žada nukarpyti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį tiems, kurie priešinsis būsto atnaujinimui.

Neabejojama, kad nuo sausio 1-osios įsigaliojusiame Žemės mokesčio įstatyme žiojinčios spragos sukels sąmyšį ne tik tarp mokesčių mokėtojų, bet ir savivaldybių ižduose. Žemės savininkų ir investuotojų kritikos neišgirdo nei senoji, nei naujoji valdžia - įstatymas įsigaliojo taip ir nepakeitus specialistų ryškiai pažymėtų vietų, rašo "Lietuvos žinios". Pagal naująją tvarką nustatyti žemės mokesčio tarifą 0,01-4 proc. nuo vidutinės žemės rinkos vertės privalo savivaldybės.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas abejoja naujosios renovacijos programos sėkme ir sako, kad Vyriausybė bent pradžioje turėtų kompensuoti 40 proc. renovacijos išlaidų. "Savivaldybių asociacija, atlikusi skaičiavimus, priėjo išvadą, kad šiandien skiriama valstybės dotacija - 30 proc.

Visos Šiaulių apskrities savivaldybės įvykdė ir viršijo 2012 metų biudžetus. Daugiausia - 16 mln. litų - viršytas Šiaulių miesto biudžetas. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI) duomenimis, visos septynios apskrities savivaldybės pernai gavo daugiau pajamų nei planavo. Šiaulių miesto savivaldybės biudžetas viršytas 14 proc., arba 16 mln. litų. Iš jų 6 mln. litų daugiau įplaukė iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 0,5 mln. litų - iš turto mokesčių, 9,5 mln.