Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui tobulinti paramos mirties atveju tvarką. Savivaldybės teigiamai vertina minėtas pataisas, tačiau stebisi, kodėl valdžia minėtų asmenų mirties pašalpoms išmokėti pinigų neieško valstybės biudžete, o lenda į savivaldybių kišenę.
Numatyta, kad laidojimo pašalpa tais atvejais, kai mirusio asmens gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota Lietuvoje, būtų skirta iš savivaldybės biudžeto lėšų.
„Labai gerai, kad galėsime padėti žmonėms tokiais atvejais, nes iki šiol tokios galimybės neturėjome. Kita vertus, tai papildomi finansiniai įsipareigojimai Savivaldybei, nes būtent iš jos, o ne iš valstybės biudžeto bus mokamos minėtos pašalpos“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė.
Problema – nematomi mirusieji
Tiesa, tokių mirusiųjų, nedeklaravusių savo gyvenamosios vietos mūsų šalyje, būna nedaug. Pasak Z. Ragėnienės, dažniausiai šie žmonės gyvenamosios vietos nedeklaruoja dėl ligų, senatvės. Kartais taip atsitinka ir susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
Pavyzdžiui, kai namo ar buto savininkai asmenį išregistruoja, o pastarasis nepasirūpina deklaruoti kitos gyvenamosios vietos.
Pagal dabar galiojančius įstatymus, laidojimo pašalpa – šiuo metu 1040 litų, išmokama laidojant nuolat Lietuvoje gyvenusį žmogų, t. y. tokį, kuris savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs konkrečiu adresu mūsų šalyje arba yra deklaravęs kurioje nors savivaldybėje.
Pavaduotoja pasakojo, kad yra pasitaikę atvejų, kai mirusysis visą laiką gyveno Lietuvoje, gaudavo pensiją ar kitas išmokas, tačiau jo giminaičiai negalėjo gauti laidojimo pašalpos, nes paaiškėjo, kad velionio gyvenamoji vieta niekur nedeklaruota.
Panevėžio socialinės paramos skyriaus darbuotojams įsiminė ir vienos jaunos šeimos atvejis. Sutuoktiniai užsienyje susilaukė kūdikio, kuris netrukus mirė. Grįžę į Lietuvą jie Savivaldybės paprašė skirti laidojimo pašalpą.
Tėvai nebuvo spėję įregistruoti kūdikio gimimo. Pasikonsultavus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, šiai šeimai parama vis dėlto buvo skirta.
Įstatymai tėvus įregistruoti vaiko gimimą įpareigoja per 3 mėnesius. Kad būtų išvengta teisinių kolizijų ir žmonės nelaimės atveju neliktų be paramos, ministerija ir pasiūlė įtvirtinti nuostatą, kad laidojimo pašalpa būtų skiriama ir tuo atveju, kai vaikas miršta nesulaukęs trijų mėnesių.
Laidojimo pašalpa bus skiriama ir mirus trečiųjų šalių piliečiams, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurie dirba arba dirbo ne trumpiau kaip pusę metų arba yra įregistruoti Darbo biržoje. Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyrius nuo metų pradžios iki gruodžio 1 dienos yra išmokėjęs 1011 laidojimo pašalpų, pernai per tą patį laikotarpį – dviem daugiau, o per visus 2012 metus – 1228 pašalpas.
Panevėžio rajono vyresnioji socialinių išmokų specialistė Zita Dudėnienė sakė, kad rajone problemų dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo kyla retai, bet pasitaiko. Šiais metais rajone išmokėtos 482 tokios pašalpos, pernai iki gruodžio 5 dienos –516 pašalpų, o per visus metus – 557 pašalpos.
šmokėti gali ir nepažįstamam
Palaidoję artimąjį giminės paprastai susitaria dėl laidojimo išlaidų padengimo, tačiau viena prieš porą metų senyvą tėvą palaidojusi šeima iš Panevėžio rajono ne tik įsisuko į teismų verpetus dėl laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, bet įtraukė ir rajono Savivaldybę bei „Sodrą“.
Panevėžio rajono savivaldybei teko aiškintis, kokiu pagrindu mirusiojo marčiai išmokėjo pašalpą. Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė patikino, kad jie įstatymų nepažeidė. Pasak jos, laidojimo pašalpa išmokama tam asmeniui, kuris mirusįjį laidoja ir pateikia jo mirties liudijimą. Tad ši pašalpa gali būti išmokėti ir su velioniu giminystės ryšiais nesaistomiems asmenims.
Vedėja nepamena, kad per jos ilgametę darbo praktiką dėl laidojimo išlaidų padengimo nesutariantys artimieji į ginčus būtų įtraukę ir Savivaldybę.
Prašo suplanuoti lėšas laikyti morge
Panevėžio rajono savivaldybė šiuo metu skaičiuoja, kokių lėšų jai metams gali prireikti apmokėti už morgo paslaugas tais atvejais, kai jame laikomi rajone mirę ir neatpažinti asmenys. Tokių duomenų paprašė Lietuvos savivaldybių asociacija, siekianti, kad valstybė savivaldybėms skirtų lėšų minėtoms reikmėms.
Rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio teigimu, apskaičiuoti sunku, nes iki šiol tokių atveju nepasitaikė. Tiesa, rudenį Savivaldybė sulaukė vienos laidojimo firmos darbuotojų prašymo padengti rajone mirusio latvio laikymo šaldytuve išlaidas.
Susirūpinę valdininkai susisiekė su Latvijos ambasada. Direktorius nežino, kuo viskas baigėsi, tačiau mano, kad atsiliepė velionio artimieji, nes pakartotinio prašymo atsiskaityti už minėtas paslaugas Savivaldybė nebesulaukė.
Inga SMALSKIENĖ
