mirusieji

Vis daugiau nuversto diktatoriaus Bašaro al Assado režimo žiaurumų kyla į viešumą. Jo sadizmo tvirtovėje – Sednajos kalėjime – sukilėliai rado dešimtis nukankintų sirų kūnų. Žmonės apdeginti, išbadytomis akimis, nukirstomis galvomis ir galūnėmis. Kūnų atpažinti plūstantys artimieji apimti siaubo. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Iš diktatoriaus Basharo al Assado išsivadavę sirai ligoninės morge pasišviesdami tik telefonais bando atpažinti artimuosius.

Daugelis žino, kad artimo žmogaus netektis yra vienas skaudžiausių potyrių gyvenime. Tuomet, nors mylimo žmogaus nebelieka, tačiau šilti prisiminimai, nuotraukos, vaizdo įrašai tampa tiltu, jungiančiu gyvus artimuosius ir velionį.  Šiam „tiltui“ įprasminti būdą surado verslininkas Ričardas Čepas, kuris tapo „Neverlost.lt“ puslapio idėjos autoriumi, iniciatoriumi. Tai – platforma, kuri yra skirta artimųjų prisiminimams apie tuos, kurių jau nebėra čia.

Šiaulių apskrityje šeštadienį rasti trijų žmonių kūnai, pranešė apskrities policija. 1956 metais gimusio vyro lavoną be išorinių sužalojimų pareigūnai 10.38 val. rado Šiauliuose, Rėkyvos sodų 4-ojoje gatvėje. 11 val. Joniškio rajono Kepalių kaime rastas 1950 metais gimusios moters lavonas be išorinių sužalojimų. 16.15 val. 1961 metais gimusio vyro kūnas be išorinių sužalojimų aptiktas Naisiuose.

Lapkričio pradžioje Lietuvoje minimos dvi svarbios šventės – Visų Šventųjų diena ir Vėlinės. Nepaisant šių švenčių skirtingo pobūdžio, daugelis žmonių jas dažnai painioja, nes abiejose dienose akcentuojamas mirusiųjų pagerbimas. Naujienų portalui tv3.lt etnologė Eglė Valentė atskleidė, kuo skiriasi šios dvi dienos, kada protėviai lankydavo kapus ir kokie yra Visų Šventųjų dienos papročiai.

Per Vėlines lankysime artimųjų ir bičiulių kapus, degsime žvakes, susitiksime su seniai matytais giminėmis. Pasak etnologės Gražinos Kadžytės, per šimtmečius išliko šios šventės turinys ir esmė, kai ne tik pagerbiami ir geru žodžiu prisimenami mirusieji, bet ir susitinkama su skirtinguose Lietuvos kampeliuose gyvenančiais giminaičiais.

Lapkričio 2-ą dieną minimos Vėlinės – ypatinga diena, kurią daugelis žmonių visame pasaulyje įprasmina atmindami savo mirusius artimuosius. Tai metas, kai žmonės gali prisiminti tuos, kurių jau nebėra. Apie tai, kuo ši diena ypatinga, tv3.lt naujienų portalui pasakoja etnologė Eglė Valentė.

2023-ieji metai buvo paženklinti ir ryškių asmenybių mirtimis. Jų vardai amžiams įsirašė ne tik į šalies istoriją, bet ir į daugumos gyventojų širdis. Prisiminkime, kokių garsenybių netekome šiais metais. Alma Adamkienė Gegužės 21-ąją, pranešta liūdna žinia, kad po sunkios ligos mirė Alma Adamkienė. Jai buvo 96-eri. Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė visus užbūrė savo nuoširdumu ir skleidžiama šiluma.

Šešiasdešimt devynerių metų Algirdas rekonstruoja bei balzamuoja mirusių žmonių kūnus. Vyras šią specialybę pasirinko prieš dvidešimt metų, nes tuo metu kito darbo jam rasti nepavyko. Tuo metu Algirdui buvo keturiasdešimt devyneri metai ir žmonės skeptiškai žiūrėjo į tai, kad tokio amžiaus vyras ieško darbo. Tad skelbime radęs darbo pasiūlymą, vyras mirusių žmonių kūnų rekonstravimo ir balzamavimo darbe jau skaičiuoja beveik dvidešimt vienerius metus.

Teismo medicinos patologė, atskleidusi, ką iš tikrųjų reiškia dirbti su mirusiųjų kūnais, privertė žmones išsigąsti, papasakojo apie kelis baisius incidentus, kuriuos jai teko patirti. Reikia tam tikro tipo žmogaus, kuris galėtų susidoroti su mirtimi. Tačiau daktarė Mileida Bohórquez kasdien susiduria su tuo dėl savo neįprasto darbo.

Sapnai, kuriuose matote savo mirusius giminaičius, dažnai parodo sielvartą netekus mylimo žmogaus. Nors sapnai apie mirusįjį dažnai būna teigiami ir guodžiantys, jie taip pat gali kelti nerimą. Štai, ką iš tiesų reiškia sapnuoti mirusį artimąjį. Tokie sapnai gali padėti išgyventi netekties skausmą ir yra natūrali gedėjimo proceso dalis. Mokslininkai vieningai nesutaria, kodėl žmonės sapnuoja mirusius artimus žmones.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė iki gyvos galvos kalinčio Henriko Daktaro prašymą ateityje užtikrinti teisę atsisveikinti su artimaisiais mirties atveju, trečiadienį pranešė teismas. Nuteistasis prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimą ir grąžinti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti teisingą sprendimą – išleisti jį su konvojumi aplankyti, atsisveikinti su velioniu, jeigu tokia situacija įvyktų.

Sapnuoti mirusius žmones yra keista ir baugu, tačiau mažai kas žino, kad tokius sapnus sapnuoja labai daug žmonių ir paprastai tokie sapnai neša svarbią žinią. Tikriausiai smalsu, ką reiškia sapnuoti mirusius žmones. Žinant, ką ta reiškia, sapnai gali būti naudingi sprendžiant įvairias gyvenime iškylančias situacijas, rašo labex-cortex.com. Mirusieji paprastai pasirodo sapnuose, kai turi jums kažkokį pranešimą ar perspėjimą.

Užsukus į bet kurias kapines vis dažniau akį traukia išskirtiniai antkapiai, ant kurių – 3D atvaizdai, piešiniai arba net mirusiųjų nuotraukos. Prieš šešerius metus įmonę „Sententa“ įkūręs Darius Kondratavičius sako, kad 3D antkapius lietuviai renkasi dėl jų patogumo, tačiau neslepia – susiduria ir su nemenka pavydo doze.

„Namuose, lauke, gatvėje ar kitur rasti mirusieji – visi keliauja pas mus“, – sako dešimtmetį nusikaltimų aukas apžiūrinti ir teismui talkinanti ekspertė. Moteris darbe prisižiūri visko: žino, kokias naujas narkotines medžiagas vartoja lietuviai, mato, kaip įsiūčio apimtas žudikas gali subjauroti žmogaus kūną, guodžia seksualinio smurto aukas.

Amerikietis Viktoras Sweeney sakė, kad ruošiant kūną gyvenimo pabaigos ceremonijai, reikia daug daugiau, nei iš pradžių galėjote pagalvoti. Pavyzdžiui, kiekvienas miręs asmuo, patekęs į laidojimo namus, bus išmaudytas ir išplauti jo plaukai – nors ir ne tradiciniu būdu. Vienam smalsiam socialinio tinklo „Twitter“ vartotojui Viktoras atsakė: „Neįsivaizduoju, kad galėčiau tvarkyti pasodintą ar atremtą velionį.

Gatvėmis lakstantys monstrai, spalvingi persirengėlių paradai ir paslaptingų altorių statybos mirusiesiems. Taip pasaulis pasitinka šiurpiausią metų šventę – Heloviną. Grandininiais pjūklais ginkluoti monstrai, gyvi numirėliai ir vampyrai žmones čia gąsdina Pietų Vokietijoje Helovino proga duris atvėrusioje Frankenšteino pilyje. Kiekvienais metais šventės proga Miultalio mieste ji duris atveria jau 40 metų.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo nuo 60 iki 89 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 60 iki 69 metų. Visi šie žmonės mirė ligoninėse. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3560 žmonių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 14 žmonių, jiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Iš viso praėjusią parą mirė septynios moterys ir tiek pat vyrų. Daugiausia mirusiųjų – šeši – priklausė 80–89 metų grupei. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 60 iki 69-erių, trims – nuo nuo 70 iki 79-erių, vienam – nuo 90 iki 99-erių metų.

Mokslininkai nustatė savybes, kurios galimai skatina žmones teigti, kad jie „girdi“ mirusiuosius. Naujas tyrimas rodo, kad tiems, kurie save apibūdina kaip „aiškiagirdžius“, būdingi tam tikri bendri bruožai su aiškiaregiais („matančiais“) ar „aiškiajaučiais“ („jaučiančiais“ ar „nujaučiančiais“), įskaitant jautrumą klausos haliucinacijoms ir vaikystės patirtį.

Koronavirusas Lietuvoje nusinešė jau šimtus gyvybių. Dar beveik perpus tiek mirusiųjų buvo užsikrėtę koronavirusu. Nors daugiausia viruso aukų kremuojama, nusprendę artimuosius laidoti karste, mirusiojo veido negalės pamatyti. Nuo COVID-19 mirę žmonės yra laidojami maišuose. Visai neseniai rašėme, kad laidojimo namuose susidarė eilės. Statistikos departamentas paskelbė, kad mirčių kiekiai dar padidėjo, tad vis daugiau žmonių laidojama.

Nuo senų laikų taip mėgstama mada ant paminklo mirusiajam dėti nuotrauką – po truputį grimzta į praeitį. Paminkladirbiai pastebi naujas tendencijas – vis dažniau žmonės užsakinėja originalesnius paminklus ar užrašus ant jų. O jeigu jau nori nuotraukos, tai ji išskaptuojama akmenyje. Tiesa, keičiasi ir paminklų mados – istorikai pastebėjo, kad įprastus kartais pakeičia iš rytų atkeliaujanti mada – mirusįjį pavaizduoti visu ūgiu, siluetą išskaptuojant iš akmens.

Trečius metus iš eilės sostinės savivaldybė prieš Vėlines surengia neįprastas laidotuves – viename kape palaidoja beveik šešiasdešimt mirusiųjų. Susirinkę už valstybės pinigus palaidotų žmonių kolegos neslepia apmaudo – esą likimo nuskriaustaisiais sostinės valdžia galėtų ir geriau pasirūpinti, urnas sudėdama, pavyzdžiui, į kolumbariumus. Tačiau savivaldybė kolumbariumo įrengimo klausimą sprendžia jau trejus metus ir kol kas sprendimo vis dar nerado.

Lapkričio 2-ąją minime Vėlines – visų mirusiųjų pagerbimo šventę. Būtent šią dieną gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes. Jau nuo seno buvo manoma, kad mirusieji šią dieną taip pat trumpam sugrįžta pas gyvuosius. Vėlines lietuviai šventė nuo senovės. Tai dar pagoniška šventė. Buvo tikima, kad mirštant žmogui nuo kūno atsiskiria vėlė, kuri vėliau bendrauja su gyvaisiais, juos nuolat lanko.

Šiemet Vėlinės kiek kitokios – artimųjų kapus mažesnėmis grupėmis gyventojai lankys dėvėdami kaukes, o dalis jų dėl COVID-19 pandemijos negalės to padaryti. Kai kuriems gėles ir žvakes teks dėti ant kapų, kuriuose ilsisi koronaviruso aukos. Visų Šventųjų išvakarėse Lietuvos ritualinių paslaugų asociacijos įmonių darbuotojai tradiciškai uždegė žvakutes. Tai pagarbos ženklas amžinybėn iškeliavusiems, kurių kapų niekas nelanko, taip pat koronaviruso aukoms.

Prieš metus Liepynės kapinėse įrengta mirusiųjų pelenų barstymo vieta ne tik apytuštė, bet ir kaitina aistras. Per metus išbarstyti penkių mirusiųjų pelenai, o štai kai kurie gyvieji, neslepia – toks pelenų barstymas nepagarba išėjusiems anapilin. Mat pelenai išbarstyti pievoje, kurioje prabėga ir vienas kitas gyvūnas, pelenus išpučia vėjas. Niekas tiksliai nežino, kaip tokios vietos turėtų būti tvarkomos.

Dalis per karantiną galiojusių reikalavimų tvarkant mirusiųjų palaikus ir organizuojant laidotuves, išlieka ir jį atšaukus, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė joje, taip pat artimieji ar kiti, privalo informuoti laidojimo paslaugų teikėjus, kad žmogaus palaikai yra priskiriami prie mirusių nuo koronaviruso infekcijos palaikų grupės.

Jungtinė Karalystė penktadienį pranešė rekordinį per vieną parą mirusių pacientų, kuriems buvo nustatyta koronavirusinė infekcija COVID-19 pacientų skaičių, nuo trečiadienio vakaro mirus dar 684 žmonėms. Tuo metu patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu skaičius per parą išaugo 4 450. „Iki balandžio 3-osios 9 val. (vietos, 11 val. Lietuvos laiku) testai buvo atlikti iš viso 173 784 žmonėms, o iš jų 38 168 testai buvo teigiami. Iki balandžio 2-osios 17 val. (19 val.

Košmaras Italijoje tęsiasi – per parą šalyje mirė jau beveik pusė tūkstančio žmonių. Šis vienos paros aukų skaičius yra pats didžiausias ne tik Italijoje, bet ir kurioje nors kitoje pasaulio šalyje nuo pat protrūkio pradžios Kinijoje. Situacija tokia kritinė, kad vietos krematoriumai vos spėja dorotis su mirusiųjų kūnais. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdai, kuriuose užfiksuota, kaip Italijos kariuomenė iš Bergamo krematoriumo į kitas vietoves veža mirusiųjų kūnus.

Kėdainiuose bręsta skandalas. Buvusi valdžia poilsio ir maudynių vietą įrengė kone ant masinės kapavietės. O tam panaudojo Europos Sąjungos lėšas. Istorikų teigimu, Nevėžio pakrantės zonoje palaidota dešimtys nužudytų Lietuvos partizanų. Žmonių palaikus dabar kaip tik atkasinėja archeologai, o dabartinei miesto valdžiai belieka teisintis, kad nesustabdė jau bebaigiamo įgyvendinti praeitoje kadencijoje palaiminto pinigų įsisavinimo projekto.

Artėjant Mirusiųjų pagerbimo dienoms, daugelis jau skuba į kapines tvarkyti artimųjų kapų, kad pirmąjį šių metų lapkričio savaitgalį galėtų ten, uždegę žvakę, ramiai prisiminti išėjusiuosius. Lietuvoje vis dažniau renkantis laidojimo būdą kremuojant, randasi ir naujos mirusiųjų pagerbimo tradicijos.

Vėlinių išvakarėse Vilniaus savivaldybė vėl rengia akibrokštą – viename kape ruošiamasi laidoti beveik septyniasdešimt mirusiųjų. Nuo pernai lapkričio rinktos ir lentynose saugotos kapsulės su benamių, vienišų žmonių ir naujagimių pelenais, pasak valdininkų, bendrame kape atsiduria tik todėl, kad miestui ir vėl trūksta vietos laidoti benamius ar likimo nuskriaustuosius atskirai. Dėl tokių sprendimų piktinasi ir dvasininkai, ir senosios kultūros žinovai, ir kapinėse artimuosius lankantys žmonės.

Rusijos aviacijos ekspertai sako, kad 41 žmogų pražudžiusi lėktuvo katastrofa Maskvos Šeremtjevo oro uoste galėjo įvykti dėl pilotų klaidos. Esą prieš leidžiantis avariniu būdu jie virš oro uosto privalėjo apsukti dar bent kelis ratus, kad ištuštintų kuro talpyklas. Be to, ant tūpimo tako orlaivis esą leidosi gerokai per dideliu greičiu.

Sapne, jūsų pasąmonė eina į kitą lygį, jūs galite pamatyti ir pajusti tai, kas yra už realybės ribų. Bet koks kontaktas sapne su negyvais žmonėmis, atneša gerą žinią arba perspėja apie gresiančias nelaimės. Svarbu teisingai interpretuoti ir suprasti sapną, teigia astrologė ir ezoterikė Ingrida Poccia. Jei sapnuojate „savus“ mirusiuosius Jei sapnuojate, mirusią motiną tai yra ilgaamžiškumo ir finansinės gerovės ženklas. Velionis tėvas sapne, tai ženklas, kad elgiatės ne taip.

Post-mortem fotografija arba gedulo portretai dabar atrodo it keistas ir gąsdinantis sumanymas, tačiau XIX amžiuje tai buvo labai populiaru. Mirusieji būdavo įamžinami taip, kad atrodytų dar gyvi. Amerikiečių ir europiečių kultūros tokio tipo fotografiją pamėgo, nes nuotraukos atspindėdavo užklupusį gedulą ir primindavo paskutiniąsias akimirkas su Anapilin išėjusiu žmogumi. Mirusieji, ypač vaikai, buvo pasodinami arba paguldomi taip, kad atrodytų, jog fotografas užklupo juos miegančius.

Nors tų žmonių jau seniai nebėra tarp mūsų, tačiau mes vis tiek apie juos galvojame, pasakojame apie juos istorijas, ir retsykiais nupučiame dulkes nuo jų nuotraukų. Nesvarbu, kad jie ilsisi amžinybėje, jie vis dar tebėra mūsų gyvenimo dalis, padėjusi mums tapti tokiais, kokie esame šiandien. Ir ne mes vieni ieškome įvairiausių būdų, kaip įprasminti mūsų mirusių artimųjų prisiminimą, visame pasaulyje žmonės bando tuos prisiminimus užfiksuoti ir išsaugoti.

Susipažinkite: tai - prieš šešerius metus mirusi mokytoja Fransina. Jos artimieji džiaugiasi, kad jų giminaitės būklė gera – net dantys dar sveiki. Išvaizda jos svarbi, nes čia atokiai nuo pasaulio įsikūrusioje Torajanų gentyje – mumifikuotų mirusiųjų palaikų laukia speciali gražinimo ceremonija. Ji trunka net keturias dienas. Prieš ją, žinoma, reikia atverti karstus ir nuo mirusių artimųjų kūnų nubraukti dulkes. Kad ir kaip šis ritualas dėl blogo kvapo riestų nosį.

Rusnės gyventojai ties pykčio protrūkio riba, mat net ir mirčiai reikia pasirinkti tinkamą laiką. Mirusieji ar pašarvoti šiomis dienomis Šilutėje, o amžino poilsio atgulti valią pareiškę Rusnėje plukdomi specialia technika. Mat kelias ten, kaip ir kiekvieną pavasarį – užtvindytas. Valdininkai trisdešimt metų skėsčioję rankomis, šiandien ir vėl žeria pažadus. Rusniškis senolis amžino poilsio išlydimas iš Šilutės, kur buvo pašarvotas, į gimtinę - Rusnę.

Mirusiųjų dienos minėjimai – tikras darbymetis Bolivijos kepykloms. Kepėjos ir kepėjai čia vikriais rankų judesiais vieną po kito kepimui ruošia įmantrius pyragus, inkrustuotus molinėmis kaukėmis. Kepami ir gyvūnų formos pyragai. Tai lamos ir arkliai – jie taip pat labai svarbūs, nes padeda mirusiesiems atkeliauti atgal į mūsų pasaulį. Boliviečiai tiki, kad mirę artimieji juos lanko nuo vidurdienio Visų šventųjų dieną iki to paties laiko per Vėlines.

Išgirdę žodį Vudu, dažniausiai pagalvojame apie juodąją magiją, burtus ir lėles, prismaigstytas adatų. Bet kai kur Vudu tradicijos – neatsiejamas Visų šventųjų ir mirusiųjų pagerbimo dienų atributas. Štai kapinėse Haityje – ir žvakės, ir neaiškūs viralai, tradiciniai užpilai ir romas. Ir, žinoma, Vudu šamanė. Vudu tradicijos į Haitį kadaise atkeliavo iš Afrikos. Čia garbinamas ir juodas kryžius, o mirusiesiems siūloma kavos ir vaisių.

Nors uždegti žvakutes ant artimųjų pridera per Vėlines, lapkričio antrąją, dauguma gyventojų į kapines susiruošė jau šiandien. Šalia didžiųjų kapinių reguliuoti automobilių srautą ėmėsi ir sustiprintos policijos pajėgos. Patys žmonės sako – nesvarbu, kurią dieną aplankyti kapus. Svarbu prisiminti mirusiuosius. O kai kuriems šios dienos tampa proga susitikti su giminėmis. Dar net ne vidurdienis, tačiau šalia kapinių rasti vietą automobiliui jau sunku.

Įprasta, kad pacientai išprašomi iš ligoninių, tačiau ar moralu, kad medikai skubina atsiimti mirusiųjų palaikus net naktį. Toks klausimas jau beveik metai neduoda ramybės Panevėžio rajono gyventojai Violetai (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi).   Mirusiojo nakčiai nepaliko Pernai vasarį Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje mirė jos senyvo amžiaus uošvis. Vyras sirgo ir lėtai geso. Jo gyvybė nutrūko apie 12 valandą nakties artimųjų akivaizdoje.

Anglija.lt jau yra rašiusi, kad mirti Didžiojoje Britanijoje tampa vis brangiau. Tačiau dabar skelbiama, kad palaidoti artimąjį JK tapo taip brangu, kad kai kurie žmones artimuosius laidoja ... sode prie namų. Kaip skelbia šalies spauda, Britanijoje gyvena daugiau nei 110 tūkst. žmonių, kurie turi skolų po artimojo laidotuvių, antradienį pareiškė leiboristė parlamento narė Emma Lewell-Buck.

Šalies savivaldybių civilinės metrikacijos skyriai, anksčiau be jokių apribojimų teikdavę informaciją apie mirusiuosius, nuo šiol tai galės daryti tik gavę velionių artimųjų sutikimą. Teisingumo ministerija išaiškino, kad informuoti visuomenę apie mirusįjį yra Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Po ministerijos išaiškinimo teikti informaciją, kurioje nurodomi mirusiojo vardas, pavardė, gimimo bei mirties datos, šarvojimo vieta, šv.

Prieš kelerius metus sumažintos jau mirusių pensininkų pensijos jų paveldėtojams nebus grąžinamos, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Anksčiau svarstyta, kad jiems neišmokėta pensijos dalis bus kompensuojama. Finansų ministras sako, kad lėšų šaltinis pensijų kompensavimui gali būti didesnis alkoholio akcizas, be to, kalbama apie nekilnojamojo turto, automobilių apmokestinimą, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų peržiūrą.

Visą gyvenimą Lietuvoje nugyvenęs, pensiją gavęs, bet gyvenamosios vietos dėl įvairių priežasčių nedeklaravęs žmogus anapilin galės iškeliauti ramus – jo mirties atveju giminės iš savivaldybės gaus laidojimo pašalpą. Tėvai, laidojantys kūdikį, kurio gimimo dar nebuvo spėję užregistruoti, taip pat gaus materialinę paramą laidotuvėms. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui tobulinti paramos mirties atveju tvarką.

Jeigu vyksite į Pietų Prancūziją, pakeliui patariu nors pusę dienos praleisti senajame Kliuni (pranc. Cluny ) miestelyje, Burgundijos regione. Paklaidžiokite siaurutėmis šio miestelio gatvelėmis, užsukite į prieš tūkstantį metų statytas bažnyčias ir pajauskite ten stabtelėjusio laiko svorį. Šiame miestelyje vienuoliai benediktinai 1088-1130 m. pastatė Šv.Petro ir Šv.Povilo baziliką, kuri buvo didžiausia bažnyčia pasaulyje iki tol, kai XVI a. buvo perstatyta Šv.Petro katedra Romoje.

Vėlinės – metas ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir permąstyti mūsų santykį su išėjusiaisiais amžinybėn. Nesame turtingi, tačiau užsieniečius stebiname prabangiais mirusiųjų miestais ir jų pagerbimo švente, kurioje, deja, komercinio šurmulio vis daugiau nei rimties ir atminties.

Lapk­ri­čio 1-ąją tra­di­ciš­kai lan­ko­mi ar­ti­mų­jų ka­pai ir už­de­ga­mos žva­kės. Šiau­lių uni­ver­si­te­to ka­pe­lio­nas Ri­man­tas Prans­kai­tis sa­ko, kad ap­lan­kius ka­pus, už­de­gus žva­kę rei­kia ne­pa­mirš­ti ir su­kal­bė­ti mal­dos, ant­raip ka­pų ap­lan­ky­mas bus la­biau gė­lių dar­že­lio tvar­ky­mas, o ne am­ži­no­sios ra­my­bės lin­kė­ji­mas mi­ru­siems.

Pelkių kūnai (dar vadinami pelkių žmonėmis) yra itin gerai išsilaikę seniai mirusiųjų palaikai, kurie randami visoje šiaurės ir vakarų Europoje. Dažniausiai šie kūnai aptinkami nusausinant pelkes arba siekiant iškasti jose susidariusias durpes. Nėra žinoma, kiek iš viso buvo rasta tokių kūnų, tačiau oficialus skaičius siekia septynis šimtus. Rasti pelkių kūnai būna įvairios būklės.