reda baltinaitė

„Laikyk kojas šiltai, saugok tvirtai sveikatą“. Ne tik šis, bet ir kiti šmaikštūs ir šilti linkėjimai šiomis dienomis skrieja maestro Vytautui Kernagiui, rašo "Klaipėda". Aukoja pinigus Žinomų žmonių kova su vėžiu įkvėpė visuomenę daugiau kalbėti apie negailestingą ligą ir ryžtis pagelbėti jos paliestiems žmonėms. Rytoj vakare LNK studijoje ir prie televizijos ekranų susirinks tūkstančiai dainininko V.Kernagio gerbėjų.

Smarvė, klozetai be dangčių, laikraščiai vietoj tualetinio popieriaus – įprastas vaizdas savivaldybės, mokyklų, poliklinikų išvietėse. Savivaldybėje tebedvokia „Klaipėda“ dar prieš porą metų rašė apie apgailėtiną miesto savivaldybės tualetų būklę. Tačiau miesto valdžios rūmų išvietės tebedvokia iki šiol. Į klausimą, ar tualetai savivaldybėje atrodo normalūs, Miesto ūkio departamento vadovas Alfonsas Šimkus atsakė emocingai.

Buvęs valstybės tarnautojas Naglis Puteikis vakar vėl pradėjo dirbti ir teismui įteikė ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, ketvirtadienį rašo dienraštis „Klaipėda“.Skandalingai iš Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjo pareigų atleistas N. Puteikis pradėjo dirbti politinio darbo organizatoriumi Tėvynės sąjungos uostamiesčio skyriuje. Tokie etatai šiuo metu yra steigiami visuose šalyje veikiančiuose Tėvynės sąjungos skyriuose.

Kol tūkstančiai klaipėdiečių turtingesnio gyvenimo siekia užsienio šalyse, užsidirbti į Klaipėdą kasmet atvyksta vis daugiau užsieniečių, rašo "Klaipėda". Kinas susikalba rusiškai Paprašytas užrašyti savo vardą ir pavardę lotyniškais rašmenimis, „Pramogų banko“ kinų restorane „Ju binlou“ virėju dirbantis 27 metų kinas sutrinka. Prieš ketverius metus į Lietuvą atvykusio vyro tikruoju vardu ir pavarde niekas nevadina. Savo kolegų ir naujų pažįstamų kinas prašo vadinti jį Viniu.

„Nejau tiek to sekso esate ištroškusi, kad net per du TV kanalus vyrų ieškote?“ - tokia trumpoji žinutė į mobilųjį telefoną atskriejo tada, kai dienraščio žurnalistė eksperimentuodama paskelbė savo telefono numerį televizijos SMS pažinčių laidose. Kiekvieną vakarą daugybė žmonių susipažįsta padedami televizijos ir mobiliojo telefono. Pasibaigus televizijos programoms, televizoriaus ekrane trijuose Lietuvos televizijų kanaluose ima mirgėti pažinčių skelbimai.

Dienraščiui „Klaipėda“ pasidomėjus didžiųjų uostamiesčio įmonių darbuotojų darbo sąlygomis, paaiškėjo netikėtas dalykas. Kai kurios bendrovės kaip įmanydamos vengia bendravimo su žurnalistais ir išsisukinėja nuo atsakymų į „nepatogius“ klausimus. Kai dienraštis pamėgino sužinoti, ką apie darbininkų išsakytus priekaištus mano įmonių vadovai, atsakymai į klausimus sukėlė tik dar daugiau abejonių.

Tūkstančiai žmonių naujus santykius užmezga interneto pažinčių svetainėse. Kai kurios tokios pažintys baigiasi prie altoriaus. Premjero Algirdo Brazausko anūkės Andrės Usonytės ir Rolando Amšiejaus vestuvės geriausiai iliustruoja, kuo gali pasibaigti atsitiktinė pažintis internete. Susipažinę interneto pokalbių svetainėje, jaunuoliai susitiko šios svetainės pokalbių dalyvių surengtame vakarėlyje ir ilgainiui tapo pora.

Kamufliažinės uniformos, patogūs batai ir šiltų drabužių, vandens bei arbatos prikrautos kuprinės – tik amunicija. Svarbiausia yra ryžtis. Kelią įveikia tik einantis. Devyniasdešimt keturi žygeiviai pasiryžo išbandyti savo jėgas ir sausio viduryje leidosi į žygį pėsčiomis. Per Kuršių neriją žygiavo Klaipėdos jūreivystės kolegijos studentai, o iš Priekulės į Klaipėdą ėjo 66 žmonės.

Pasaulyje kasmet pastoja 210 milijonų moterų, tačiau apie 50 milijonų nėštumų būna nutraukiami. Viena iš šešių moterų bent kartą gyvenime pasidaro abortą. Apie Lietuvoje atliekamus abortus skelbianti statistika jau dešimtmetį fiksuoja mažėjantį jų skaičių, tačiau niekas nežino, kaip yra iš tikrųjų. Kadangi privačios medicinos įstaigos neprivalo pranešti apie atliktus abortus, informacija yra netiksli.

„Klaipėdos“ atliktas eksperimentas parodė, kad už 135 litus galima nusipirkti tiek maisto produktų, kad mėnesį nemirtum badu. Būtent tokią sumą valstybė priskiria remtinoms pajamoms. Tačiau net ir skrupulingai taupant, prie tų varganų litų pridedamos 121 lito valstybės pašalpos kažin ar pakaktų būstui, drabužiams, transportui, vaistams, higienos ir kitoms būtiniausioms prekėms. Skursdami už daugmaž 250 litų per mėnesį gyvena apie 16 procentų Lietuvos gyventojų.

Į Angliją emigravusi klaipėdietė, susipažinusi su vietiniu, išgirdo: „A, skaičiau apie Lietuvą. Pas jus labai pigios moterys ir yra organizuojamos karvių šaudymo išvykos“. Tokių gandų prisiklausę, kai kurie į uostamiestį atvykę užsieniečiai elgiasi itin arogantiškai. Šią savaitę Klaipėdos turizmo informacijos centro darbuotojoms teko šokinėti apie keistuolį vokietį, kuris uostamiestyje atsidūrė neturėdamas nė grašio ir reikalavo pagalbos.

Prekybos agentai garsėja abejotina reputacija. Paaiškėjo, kad ir pačius prekybos agentus mulkina jų darbdaviai. Į Klaipėdą studijuoti atvykęs jaunuolis dienraščiui tvirtino, kad darbas vienam prekybos tinklui jam priminė dalyvavimą sektoje. Sugundytas pažadais uždirbti tūkstantį litų per mėnesį, dvidešimtmetis dirbo 6 dienas per savaitę po 12 valandų per parą. Studentas įsitikinęs, kad toks darbas paveikė jo psichiką.

Taikdariais nori tapti vis daugiau jaunuolių. Kitąmet dalyvauti taikos palaikymo misijose ketinama kviesti dvigubai daugiau karių nei iki šiol. Dėl daugiau nei 5 tūkst. litų mėnesio algos būsimi kariai konkuruos tarpusavyje. Aštuonis mėnesius taikos palaikymo misijoje Kosove praleidęs Tomas Auželis įsitikinęs, kad išvažiuoti į tarptautinę operaciją ir įgyti daugiau patirties bei užsidirbti daugiau pinigų geidžia kone kiekvienas karininkas.

Klaipėdiečiai nepraleidžia progos pasididžiuoti, kad vienas populiariausių Lietuvos krepšininkų gimė ir augo uostamiestyje, o ir krepšinio abėcėlės jis išmoko Klaipėdoje. Pats Arvydas Macijauskas, gerbėjų ir draugų vadinamas Macu, ditirambų gimtajam miestui negieda. Jis neslepia, kad daugiau draugų, pramogų ir sentimentų yra sostinėje. Į uostamiestį jį atvilioja tik tėvai. Jie čia gyveno visą gyvenimą ir neketina niekur kraustytis.

Kvaišinimosi mada jau stabdo alkoholio biznį. Klaipėdos naktiniuose klubuose šoktelėjo ir gaiviųjų gėrimų kainos - stiklinė sulčių kainuoja tiek pat, kiek 50 gramų degtinės. Paradoksas, tačiau tokia kainų politika klubų savininkai skatina jaunimą vartoti ne narkotikus, o alkoholį. Vis rečiau stebimasi, kad jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, išbando ir alternatyvias svaiginimosi galimybes - rūko žolę, geria arba uosto amfetaminą.

Atlikti tyrimai atskleidė, kad metinis prostitučių agentūrų pelnas vien Vilniuje - 15 milijonų litų. Spėjama, kad Kaune ir Klaipėdoje pelnas iš prostitucijos verslo gali siekti 6-7 milijonus litų per metus. Vasarą Klaipėdos prostitutės turi daugiau darbo. Atostogaujantys klientai jas kviečia ir į Palangos, Neringos, Šventosios viešbučius. Nusipirkti moterį už pinigus uostamiestyje galima bet kurią akimirką.

Kaime - nauja mada, vis daugiau žmonių imasi auginti stručius. Klaipėdos apylinkėse vis daugėja stručių fermų, o strutininkystės entuziastai tiki, kad po kelerių metų Lietuvos kaimų sodybose stručiai lakstys kaip vištos ir nieko nebestebins. „Kol kas man iš tų stručių vienas nuostolis, bet ilgainiui gal ir uždirbsiu. Auginti stručius įdomiau ir lengviau nei karves“, - „Klaipėdai“ sakė Viktoras Robertas Vigelis, stručių fermą įsirengęs vienkiemyje keli kilometrai nuo Priekulės.

Klaipėdietės piešinys įvertintas prestižiniu apdovanojimu. Europos Sąjungos šalių vaikų piešinių konkurse nurungusi 5 700 bendraamžių devynmetė Zlata Šarova laimėjo pagrindinį prizą. Diplomas ir simbolinis prizas trečiokei buvo įteiktas Briuselyje per prestižinę „Green Week Environment Award-2004“ apdovanojimų ceremoniją. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos būrelio „Žiezdrė“ auklėtinė guašu ant originalaus popieriaus nupiešė genį. Konkurso tema - paukščiai.

Didžiųjų kelionių agentūrų vadovai neslepia, kad per gegužę jų pardavimai išaugo du ir daugiau kartų, ir tikina, kad tokio verslo augimo nebuvo nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Daugiausiai žmonių važiuoja ir skrenda į Dubliną bei Londoną, kur po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą jie gali legaliai susirasti darbą. Į „Klaipėdą“ jau kreipėsi grupė klaipėdiečių, kurie, atvykę dirbti į Airiją, jaučiasi kaip vergai ir mėgina ieškoti pagalbos.

Nors kasmet skelbiami universitetų populiarumo reitingai ir nėra itin palankūs keturioliktus metus veikiančiam Klaipėdos universitetui, nei čia studijuojantys studentai, nei universiteto valdžia labai nesuka galvos dėl sąlyginai menkos pozicijos populiariausiųjų lentelėse. Tai pateisinama svariausiu argumentu - norinčiųjų studijuoti kelis kartus daugiau, nei priimama.

Kiekvieną pavasarį sporto klubų treneriai stebi savitą žmonių psichozę - likus porai mėnesių iki paplūdimių sezono, į sporto sales ima plūsti klaipėdiečiai. Skubėdami atsikratyti nereikalingų kilogramų, žmonės išbando įvairias sporto šakas ir išleidžia nemažai pinigų. Kai kurie įsigudrina sportuoti ir lieknėti nemokamai. Klaipėdiečiai mankštinasi šalia namų esančiuose stadionuose, važinėja dviračiais ir bėgioja pajūryje ar parkuose.