Kaime - nauja mada, vis daugiau žmonių imasi auginti stručius. Klaipėdos apylinkėse vis daugėja stručių fermų, o strutininkystės entuziastai tiki, kad po kelerių metų Lietuvos kaimų sodybose stručiai lakstys kaip vištos ir nieko nebestebins.
„Kol kas man iš tų stručių vienas nuostolis, bet ilgainiui gal ir uždirbsiu. Auginti stručius įdomiau ir lengviau nei karves“, - „Klaipėdai“ sakė Viktoras Robertas Vigelis, stručių fermą įsirengęs vienkiemyje keli kilometrai nuo Priekulės.
Gėrybių sandėlis
Kaimiečiai stručius jau praminė karvėmis su sparnais. Nedaug priežiūros, bet nemažai naudos. Auginti stručius pelninga todėl, kad jie neišrankūs maistui, nelepūs ir beveiki 90 procentų sunaudojami.
Vertinga jų mėsa, kiaušiniai, oda ir puošnios plunksnos. Užsienyje superkami ir stručių taukai, kurie naudojami kosmetikai, akių obuoliai, tinkantys medicinai, blakstienos ir nagai. Iš 100 kilogramų sveriančio stručio gaunama apie 40-50 kg mėsos, 2 kg plunksnų, 1,3-1,5 kvadratinių metrų odos. Viena patelė per metus padeda apie 50 kiaušinių.
Stručio mėsos sudėtis panaši į kalakutieną ir jautieną, tačiau joje mažiau cholesterolio, riebalų, kalorijų. Strutiena visame pasaulyje yra gana brangi, bet jos paklausa Lietuvoje dar nedidelė. Nepigios ir stručių plunksnos, brangiausios - baltos, ilgos plunksnos, kurios išauga tik patinų sparnuose ir uodegose.
Ryžtantis auginti stručius, reikia investicijų - mėnesio stručiukas kainuoja apie tūkstantį litų, suaugęs - nuo 4 iki 6 tūkstančių litų.
Strutės neišgyveno
Ūkininkas V.R.Vigelis galėtų valandų valandas pasakoti, kokių eibių tris metus auginama stručių šeimynėlė yra prikrėtusi. Neapsikentęs jis juos uždarė į aptvertą 12 arų plotą, surentė namelį nakčiai. Kol stručiai laisvai lakstė sodyboje, jie varžtus kniaukdavo, į šeimininkės auskarus kibdavo ir vis ištraukdavo televizijos anteną.
Iš Klaipėdos į vienkiemį persikėlę Regina ir Viktoras Robertas Vigeliai auginti stručius nusprendė, išgirdę apie tokią galimybę iš pažįstamų. Nors pirmosios dvi strutės neišgyveno - viena išsigando šuns puolimo ir netikusiai nukrito, kita padvėsė iš vienatvės - Vigeliai nusipirko dar keturis stručius. Kieme išdidžiai vaikšto du patinai ir dvi patelės. Dabar stručiai - viltis kada nors gauti pelno.
Turi šarkų įpročių
Stručiai šiek tiek panašūs į šarkas. Jie mėgsta viską, kas blizga. Snapu kimba į sagas, laikrodžius, žiedus, auskarus. Pačiumpa ir pasprunka. Smulkesnį daiktą ir praryja. Jei į aptvarą įeina nepažįstamas, stručiai ginasi galingais kojų spyriais. R.V.Vigelio žentas, uošvių aplankyti atvažiavęs po ilgos pertraukos, pajuto stručio spyrio skonį. Stambus vyras lėkė kelis metrus.
Stručių įprotis kišti galvas į smėlį, lietuviškiesiems negalioja. Net ir į purų baltą sniegą stručiai galvų negrūda. Pasak, R.Vigelienės, ypatingą reginį paukščiai dovanoja rytais - visa stručių šeimyna surengia diskoteką. Jie kilnoja kojas, mosuoja kaklais ir milžinišku greičiu sukasi aplinkui. Strutis yra ir greičiausias pasaulio paukštis, galintis bėgti 40 kilometrų per valandą greičiu.
Poruojasi kasdien
Gyvendami keturiese, stručiai kelis kartus per dieną poruojasi. Sodybos šeimininkė juokdamasi pasakojo situaciją, kurią teko stebėti. Kai strutis patinas baubė, rėkė ir kratėsi iš malonumo, patelė snapu abejingai rankiojo žolės kuokštelius.
Stručiai valgo daugelį daržovių, ypač mėgsta svogūnus, o obuolių šeimininkas jiems pripjausto po kibirą kasdien. Valgo ir morkas, kopūstus, žolę, ridikėlius, kai kurias sodybos gėles. Pavyzdžiui, kiniškus aitraus kvapo gvazdikėlius pernai visus išlesė. Šeimininkai duoda paukščiams ir kombinuotų pašarų.
Pavalgo aštuoniese
Patys ūkininkai Vigeliai retai valgo stručių kiaušinius. Ne tik iš taupumo - nusibodo. R.Vigelienė prisipažino, kad kartą dalį stručio kiaušinio įpylusi į blynų tešlą, iškepė juos kietus ir neskanius.
Didžiausią pasaulyje kiaušinį, sveriantį apie 1,5 kg tenka virti 45 minutes. Iš vieno kiaušinio iškepto omleto pavalgo 8-10 žmonių. Stručio kiaušinio kiaušinienę rekomenduojama valgyti su specialiu rūgštoku padažu. Dėl kieto lukšto šaldytuve kiaušinį galima laikyti ir du metus.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
