Kvaišinimosi mada jau stabdo alkoholio biznį. Klaipėdos naktiniuose klubuose šoktelėjo ir gaiviųjų gėrimų kainos - stiklinė sulčių kainuoja tiek pat, kiek 50 gramų degtinės. Paradoksas, tačiau tokia kainų politika klubų savininkai skatina jaunimą vartoti ne narkotikus, o alkoholį. Vis rečiau stebimasi, kad jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, išbando ir alternatyvias svaiginimosi galimybes - rūko žolę, geria arba uosto amfetaminą.
„Į darbą po laisvadienio eisiu ramiai - pagirių nejausiu, galvos neskaudės, galėsiu intensyviai dirbti, - vakar sakė 26 metų klaipėdietis. - Taip yra todėl, kad jau šešerius metus nevartoju alkoholio. Atsipalaiduoju rūkydamas marihuaną.“
Lygino su alumi
Valstybinėje įstaigoje dirbantis 26 metų vyras dienraščiui teigė, kad „žolės“ rūkymas nesutrukdė jam baigti universitetą ir susirasti gerai apmokamą darbą. Klaipėdietis teigė, kad „žolę“ vartoja nereguliariai, panašiai, kaip jo bendraamžiai vartoja alkoholį. Jis tikino, kad tapo psichologiškai priklausomas nuo marihuanos, tačiau mano, kad lygiai taip pat žmonės pripranta prie alkoholio, cigarečių, kai kurių vaistų ir televizoriaus žiūrėjimo.
„Skirtumas tarp „žolės“ ir alkoholio bei tabako yra tas, kad nuo marihuanos neatsiranda fizinė priklausomybė. Ilgiau neparūkius, „žolės“ norisi panašiai, kaip norisi keptos mėsos ar alaus, tačiau diskomforto nejaučiu“, - teigė jis.
Pabrangino „Colą“
Populiaraus Klaipėdos naktinio klubo „Dada“ vadovas Martynas Tyla „Klaipėdai“ sakė, kad gali duoti devyniasdešimt penkių procentų garantiją, kad šiame klube narkotikų įsigyti neįmanoma. Tačiau visų klubo lankytojų, pasak jo, neįmanoma sukontroliuoti.
„Bet kuriame Lietuvos klube, kuriame groja muzika ir vyksta judėjimas, paieškojus, bus įmanoma nusipirkti nuo lengviausių iki sunkiausių narkotikų. Tai neišvengiama, - tikino jis. - Į mano klubą atvažiavę vilniečiai stebisi, kodėl negali įsigyti narkotikų. Pasiūlau jiems važiuoti į kitas miesto pasilinksminimo vietas.“
M.Tyla pripažino, kad panašios alkoholio ir sulčių ar gaiviųjų gėrimų kainos klubo bare nustatytos todėl, kad siekiama padaryti įtaką klaipėdiečių pasirinkimui ne narkotikų naudai. Paprastai „lengvus“ narkotikus vartojantys žmonės nemaišo jų su alkoholiu, todėl bare perka tik nealkoholinius gėrimus.
„Galbūt kuris nors pagalvos, jog neapsimoka einant į klubą „užsimesti“ tabletės, nes alkoholis ir sultys vis tiek kainuoja tiek pat “ - svarstė M.Tyla. - Aš nesuinteresuotas, kad klube būtų parduodami narkotikai ir lankytojai juos vartotų. Didžioji dalis mūsų pajamų gaunama iš prekybos alkoholiu. Toleruodamas prekybą kvaišalais, tik žlugdyčiau savo verslą.“
Prieš kelerius metus, kai „Dadoje“ kelis kartus krito alkoholinių gėrimų apyvarta, klubo vadovui teko į pagalbą kviestis pareigūnus. Pasak jo, po kelių operacijų klubas buvo išvalytas nuo narkotikų prekeivių, tačiau tuos pačius žmones jis mato dirbančius kituose miesto klubuose.
Kvaišalai pinga
Neseniai paskelbti Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad kvaišalų pasiūla Lietuvoje didėja, o narkotikai pinga. Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė teigė, kad, augant pasiūlai, narkotikų vartojimas ir Lietuvoje netrukus gali tapti privalomu diskotekų ritualu, kuris jau įsivyravo Vakarų Europos didmiesčiuose.
Neabejojama, kad su naryste Europos Sąjungoje Lietuvą pasieks ir naujos narkotikų „mados“, o tradicinių kanapių rūkymo epidemija gali apimti maždaug 30 procentų Lietuvos jaunimo. Specialistai spėja, kad Lietuvos narkomanų skaičius didės 5-15 metų, o po to epidemija atslūgs. Lietuvoje narkotikų kontrolės programai šiemet skirta 10 milijonų litų.
Renkasi narkotikus
Jauni žmonės įsitikinę, kad narkotikai jau tapo įprasta vakarėlių dalimi. Kai kurios kompanijos svaiginasi įprastais alkoholiniais gėrimais, o kitos renkasi nelegalią alternatyvą - „lengvus“ narkotikus. Marihuanos, amfetamino, ekstazio tablečių vartojimas yra neatsiejamas pasilinksminimų ritualas. Kiekviename Klaipėdos naktiniame klube ir ne specialistas pamatys bent keletą nuo narkotikų apsvaigusių jaunuolių kompanijų.
Vilniuje buvo apklausti naktinių klubų lankytojai
Nors tik 6 proc. jų nurodė, kad narkotikų vartojimas jau yra diskotekų kultūros dalis, tyrimo duomenimis, narkotikus vartoja apie 51 proc. visų apklaustų sostinės klubų lankytojų. Dažniausiai vartojama vadinamoji „žolė“, o sparčiai populiarėjantis amfetaminas šiuo metu yra antroje vietoje.
Buvo nustatyta, kad maždaug trečdaliui - apie 32 procentams - Vilniaus klubų lankytojų nekyla problemų, norint gauti narkotikų. Tarp besilankančiųjų klubuose kiekvieną savaitgalį narkotikų vartojimas siekė net 65 procentus.
Nusipirktų bet kur
M.Tyla įsitikinęs, kad Klaipėdoje tėra trys saugūs klubai: „Dada“, naujai atsidaręs „Indigo“ ir „Relax“, įsikūręs „Pramogų banke“. Ten dirba griežčiausia apsauga. Lankytojai negali nuolat migruoti iš klubo į gatvę - taip sumažėja galimybė atsinešti narkotikus, yra tikrinamos jų rankinės, galioja lankytojų amžiaus apribojimai.
„Dados“ vadovas pasakojo, kad bergždžiai su narkotikais kovoja ir kitų pasaulio šalių klubai. Pavyzdžiui, kai kuriuose Londono ir Paryžiaus klubuose gaivieji gėrimai neparduodami, galima nusipirkti tik alkoholinių kokteilių, o tualetuose iš čiaupų bėga raudona ar melsva spalva dažytas vanduo. Sintetinių narkotikų vartotojai nebeturi galimybės numalšinti atsiradusį troškulį.
Vartoja ir baruose
Jaunimo pamėgto restorano „Memelis“ administratorė Lijana Giedraitienė tikino, kad jai neteko pastebėti ir girdėti nė apie vieną narkotikus vartojantį klientą. Administratorė tikino, kad narkotikai populiariausi dideliuose naktiniuose klubuose, kur skamba progresyvi muzika. Jos įsitikinimu, klasikinėse pasilinksminimų vietose besisvaiginančiųjų kvaišalais beveik nebūna.
Tačiau M.Tyla teigė stebėjęsis, kad nuo narkotikų apsvaigusių žmonių sutinka ir dieną - picerijose, kavinėse. Jis mano, kad kai kurie jauni žmonės nebesieja svaiginimosi kvaišalais su pasilinksminimu naktiniame klube. Narkotikai vartojami ir dieną, gamtoje, privačiuose vakarėliuose.
Kvaišintis pigiau
M.Tyla tvirtino, kad narkotikų populiarumas šiuo metu įsigalėjo žemesniuose jaunimo sluoksniuose. Pasak jo, anksčiau „lengvus“ narkotikus vartojo ir pramogų verslo atstovai, ir gerai uždirbantys, daug pasiekę žmonės. Klubo vadovo įsitikinimu, tarp jų ši mados banga jau nuslūgo. Dabar narkotikus dažniau vartoja pilnametystės nesulaukę moksleiviai, nuolatinio darbo neturintys žmonės. M.Tyla teigė, kad klubo salėje pastebėjęs apsvaigusį žmogų yra beveik tikras, kad jis atvažiavo iš mažesnio miestelio, kur tik dabar kvaišintis tapo madinga.
Ir M.Tyla, ir nuolat marihuaną vartojantis klaipėdietis sutiko, kad vartoti „lengvus“ narkotikus kur kas pigiau, nei pirkti alkoholį. Pasak marihuanos vartotojo, vakaras rūkant „žolę“ tekainuoja 5-10 litų. Jis ją perka iš pažįstamų, moka 40 litų už 1 gramą. Vyriškis tikino, kad tokio kiekio kvaišalų keturiems žmonėms užtenka dviem vakarėliams.
Aiškinimai – juokas
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis „Klaipėdai“ teigė, kad visuomenė jau turėjo susitaikyti su faktu, jog šios kartos jaunimas nebesitenkina svaigindamasis alkoholiu ir tabaku. Gydytojas mano, kad tik nedidelė dalis jaunuolių, dabar išbandę „lengvus“ narkotikus, taps nuo jų priklausomi.
„Ir anksčiau jaunimas rūkydavo, vartodavo alkoholį, tačiau vieni nuo to tapdavo priklausomi, kiti - ne. Manau, kad taip bus ir su mada išbandyti narkotikus. Vieniems nepatiks, kiti ims juos vartoti nuolat“, - teigė dienraščiui A.Slatvickis.
Pasak specialisto, jauniems žmonėms juokingai skamba aiškinimai, kad nuo marihuanos pereinama prie stipresnių narkotikų.
„Laikai pasikeitė. Jaunimas gali gauti daugybę informacijos apie narkotikus vien internete, todėl bauginti juos pasenusiais metodais nebėra prasmės. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad gamtos išauginta kanapė organizmui kenkia ne daugiau nei paprasta cigaretė, tačiau viena yra legalu, kita - ne. Kovos su narkomanija taktiką būtina keisti“, - sakė jis.
Tyrimų nėra
Išskyrus tyrimą, kuris pagal ES kriterijus buvo atliktas mokyklose tarp 15-16 metų paauglių, jokių objektyvių duomenų apie narkomaniją Lietuvoje iki šiol nėra. 2003 metais atlikto tarptautinio tyrimo ESPAD duomenimis, bent kartą narkotikų yra vartoję 15,6 procento 15-16 metų moksleivių.
Apie bendrą narkomanų skaičių galima spręsti tik remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis. Pagal juos 2003 metais sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruoti 4 689 žmonės, kuriems diagnozuota priklausomybė narkotikams. Pagal bendras prognozes neužsiregistravusių narkomanų skaičius gali būti 5-6 kartus didesnis ir siekti apie 23-28 tūkstančius.
Šių metų Jungtinių Tautų pranešime teigiama, kad narkotikus vartoja 3 procentai visų pasaulio gyventojų, o maždaug 185 milijonų gyventojų vartojo nelegalių narkotikų per pastaruosius 12 mėnesių. Agentūros skaičiavimais, kiekvienais metais stiprių narkotikų vartojimas sukelia 0,4 proc., o rūkymas - 8,8 proc. visų mirčių pasaulyje.
Vis dar svarsto
Neseniai išleistos knygos „Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė“ autorė psichologė L.Bulotaitė taip pat teigė, kad narkotikai jau tapo jaunimo gyvenimo dalimi, o visuomenė vis dar svarsto, ar narkomanija pakankamai rimta problema. Pasak jos, radikalių priemonių pasiryžtama imtis tik kilus krizei - kai perdozavęs narkotikų miršta moksleivis ar dėl narkotikų sulaikomi žymių žmonių vaikai.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
