audronė astrauskienė

Tyrimai rodo, kad pastaruosius 4 metus šalies provincijoje daugėja asmenų, vartojančių narkotikus, praneša Lietuvos radijas. „Prieš 4 metus sakėme, kad kaimuose ir rajonuose narkotikų vartojimas yra gerokai mažesnis nei didžiuosiuose miestuose. Šiandien to sakyti negalime. Tendencijos niveliuojasi“, – sako Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė. Tyrimai taip pat rodo, kad iki 34 metų narkotines medžiagas yra bandę beveik trečdalis lietuvių.

Pinigų stygiumi besiskundžianti Vyriausybė pritarė ambicingai Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programai. Pagal pirminį variantą, ji mokesčių mokėtojams atsieitų beveik 122 mln. litų. Vyriausybės pateiktą Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą 2009-2016 metams Seimas turėtų svarstyti rudenį. Projekto rengėjai tikina atsižvelgę į sudėtingą valstybės finansinę padėtį ir prašomą pinigų sumą sumažinę iki būtino minimumo.

Naujausias žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimas parodė, kad bent kartą gyvenime narkotikų yra bandę 12,5 proc. Lietuvos gyventojų, o per pastaruosius 12 mėnesių tokių asmenų buvo apie 6 proc. Tyrime dalyvavo 4,8 tūkst. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. Tokia pati apklausa buvo atlikta ir 2004 metais. Per pastaruosius ketverius metus padidėjo kanapių bei ekstazi vartojimas. Ypač tai pastebima tarp 15-35 m. amžiaus moterų.

Kanapės tampa vis pavojingesnės. Be to, jos įvardijamos kaip vienas iš labiausiai palaipsniui psichiką žalojančių narkotinių medžiagų, teigiama ketvirtadienį Narkotikų kontrolės departamento (NKD) išplatintame pranešime. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) ekspertų duomenimis, dirbtiniu būdu išvedamos specialios svaiginimuisi skirtos kanapių veislės, kuriose aktyviosios medžiagos THC (tetra-hidrokanabinolio) gali būti net iki 20 proc.

Narkotikų kontrolės departamento (NKD) atstovai Austrijoje vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) Narkotinių medžiagų komisijos 52-ojoje sesijoje pristato narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos situaciją Lietuvoje. NKD direktorė Audronė Astrauskienė Rytų Europos šalių siūlymu buvo išrinkta sesijos, vykstančios kovo 11-12 dienomis, vicepirmininke, pranešė NKD.

Gegužės mėnesį minėsime gražią sukaktį. Sueis dveji metai, kai Vyriausybė (Gedimino Kirkilo) pradėjo šnekėti, kad reikia naikinti dvi nežinia ką, bet už gerus pinigus veikiančias institucijas. Tai - Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba ir Narkotikų kontrolės departamentas. Šiemet ir vėl žadama jas naikinti. Tačiau neaišku, ar tik žadama, ar bus naikinama.

Nors Lietuvoje narkotikus yra bandę 8,2 visų gyventojų, narkotines medžiagas vartojusiųjų skaičius tris - keturis kartus didesnis tarp studentų (31 proc.) ir naktinių klubų lankytojų (34 proc.), teigia Narkotikų kontrolės departamentas (NKD) prie Vyriausybės. „Kritinę ribą pasiekė narkotikų vartojimas tarp studentų - kas trečias studentas nors kartą bandė narkotikų, ir klubuose ta pati situacija. Jei lygintume narkotikų paplitimą tarp bendros populiacijos, tai skiriasi iki 4 kartų.

Kas trečias Lietuvos didmiesčių naktinių klubų lankytojas yra bandęs vartoti narkotikų, du iš trijų besilankančių šiose vietose yra sulaukę pasiūlymų pabandyti kvaišalų. Tai parodė Narkotikų kontrolės departamento (NKD) užsakymu bendrovės RAIT atlikta Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio klubų lankytojų apklausa. Tyrimo duomenimis, dažniausiai pasilinksminimo vietose vartojamos kanapės, kurių bandė 31 proc. respondentų, 17 proc. bandė ekstazio, 12 proc.

Kas trečias (37 proc.) Lietuvos studentas pripažįsta nors kartą gyvenime bandęs narkotikų, 92 proc. respondentų teigė per pastaruosius metus vartoję alkoholio, dar 39 proc. rūko. Tokias žalingų įpročių paplitimo tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tendencijas atskleidė šių metų žiemą Narkotikų kontrolės departamento užsakymu atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1025 respondentai. „Dauguma studentų pripažįsta, jog alkoholio ir narkotikų vartojimo problemos Lietuvoje paplitę.

Viena rimčiausių su narkotikais susijusių problemų Lietuvoje – augantis sintetinių narkotikų vartojimas. Tai pažymima JT Tarptautinis narkotikų kontrolės biuro ataskaitoje. Specialistai teigia, jog draudžiamos prekės narkotikų vartotojams yra tiekiamos nelegalių gamintojų pačioje šalyje, o sintetinio narkotiko ekstazio į Lietuvą įvežama kontrabanda daugiausia iš Olandijos. Ataskaitoje pažymima, kad be sintetinių narkotikų ekstazio ir amfetamino, Lietuvoje labai paplitusios ir kanapės.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba sprendžia, ar Lietuvoje internetu pardavinėtą haliucinogeninį augalą kvaitulinį šalaviją įtraukti į draudžiamų vartoti psichoaktyvių medžiagų sąrašą.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo būtų leidžiama Lietuvoje auginti nustatytas kanapių veisles pramoniniams tikslams. Šiose kanapių veislėse veikliosios medžiagos (tetrahidrokanabinolio) turi būti nedaugiau kaip 0,2 proc. ir jos turi atitikti tiesioginių ES išmokų skyrimo reikalavimus. Toks pakeitimas įvykdytas siekiant panaikinti nacionalinių ir ES teisės aktų nuostatų neatitikimą.

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reaguodamas į praėjusią savaitę išaugusių mirčių, kaip manoma, dėl apsinuodijimo narkotikais skaičių, rekomendavo įstaigoms, palaikančioms tiesioginį kontaktą su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais, įspėti narkotikų vartotojus apie neteisėtoje apyvartoje pasirodžiusią ypatingą pavojų gyvybei keliančią medžiagą.

Lietuvos Respublikos piliečių migracija į kitas Europos Sąjungos šalis artimiausiu metu gali išauginti narkomanijos problemą šalyje - prognozuoja Narkotikų kontrolės departamentas.„Migracija ir narkotikų vartojimo plitimas yra tiesiogiai susiję reiškiniai. Kuo daugiau šalies gyventojų migruoja į kitas šalis bei sulaukia imigrantų, tuo didesnes narkotikų problemas šaliai tenka spręsti. Tai lemia keletas priežasčių.

Europolo duomenimis, Lietuva yra viena pagrindinių amfetamino gamintojų Europoje. Lietuvos nusikalstamos grupuotės dominuoja pirmtako, naudojamo amfetamino ir metamfetamino gamybai, gabenime.Apie tai kalbama pirmadienį Vilniuje vykstančiame seminare, skirtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolei Baltijos šalyse.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos mažinimo programoms atseikėta beveik trečdalis milijono litų valstybės biudžeto lėšų. Tačiau nuogąstaujama, kad šie pinigai gali būti išmesti į balą, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.Vadinamųjų žemo slenksčio kabinetų darbo kokybei gerinti šiemet skirta 290 tūkst. litų. Praėjusių metų pabaigoje šalyje veikė 9 tokie kabinetai.

Narkotikų kontrolės departamentas atkreipia dėmesį, kad rūkymo uždraudimas naktiniuose klubuose sukelia papildomų problemų kontroliuojant narkotikų vartojimą ir platinimą jaunimo pasilinksminimo vietose. "Rūkymo uždraudimas naktiniuose klubuose yra sveikintinas dalykas, tačiau nuo šiol daug didesni naktinių klubų lankytojų srautai judės į gatvę ir atgal į klubą.

Pirmą kartą Lietuvoje atliktas reprezentatyvus žalingų įpročių paplitimo šalyje tyrimas parodė, kad narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc., tabaką yra rūkę 65,8 proc., o alkoholinius gėrimus per paskutinius 12 mėnesių yra vartoję 85 proc. Lietuvos gyventojų. Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo paplitimą šalyje, inicijavo Narkotikų kontrolės departamentas prie Vyriausybės.

Kvaišinimosi mada jau stabdo alkoholio biznį. Klaipėdos naktiniuose klubuose šoktelėjo ir gaiviųjų gėrimų kainos - stiklinė sulčių kainuoja tiek pat, kiek 50 gramų degtinės. Paradoksas, tačiau tokia kainų politika klubų savininkai skatina jaunimą vartoti ne narkotikus, o alkoholį. Vis rečiau stebimasi, kad jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, išbando ir alternatyvias svaiginimosi galimybes - rūko žolę, geria arba uosto amfetaminą.

Narkotikų kontrolės departamento direktore paskirta Audronė Astrauskienė. Tokį potvarkį ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas pasirašė trečiadienį (02.05). Šių metų sausio 9 dieną A. Astrauskienė laimėjo konkursą šio departamento vadovo pareigoms užimti. A. Astrauskienė yra baigusi Vilniaus universitetą ir Teisės universitetą, turi gamtos mokslų daktarės laipsnį.

Medikai ir visuomenininkai įtaria, kad kovai su kvaišalais skirti milijonai nusės farmacijos kompanijų kišenėse, trečiadienį rašo dienraštis "Respublika". Pasak "Respublikos", netrukus Vyriausybei tvirtinti turi būti perduotas dokumentas, kuriuo vadovaujantis per artimiausius ketverius metus bus paskirstyta apie 80 mln. litų Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos strategijos priemonių planui įgyvendinti.