Medikai ir visuomenininkai įtaria, kad kovai su kvaišalais skirti milijonai nusės farmacijos kompanijų kišenėse, trečiadienį rašo dienraštis "Respublika".
Pasak "Respublikos", netrukus Vyriausybei tvirtinti turi būti perduotas dokumentas, kuriuo vadovaujantis per artimiausius ketverius metus bus paskirstyta apie 80 mln. litų Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos strategijos priemonių planui įgyvendinti.
Tačiau kai kuriuos specialistus stebina tai, kad didžiąją dalį lėšų ketinama naudoti ne narkomanijos prevencijai ir ne narkotikų platinimo kontrolei, o narkotikus vartojančių asmenų gydymui, reabilitacijai. Šiam reikalui vien pirmaisiais metais numatyta skirti daugiau kaip 15 mln. litų.
"Suprantama, kad tokiu atveju didžiausia lėšų dalis nusės farmacijos kompanijų kišenėse", - dienraščiui tvirtino kaunietė gydytoja Dalia Ramanauskienė.
Anot jos, "tai protu nesuvokiamas, nuostabą ir pasipiktinimą keliantis dokumentas, kuris ketveriems metams paliks mūsų šalį be realių kovos su narkomanija priemonių".
D.Ramanauskienė piktinasi, kad už dešimtis milijonų litų bus gydomi narkotikus vartojantys ir ŽIV užsikrėtę kaliniai. Todėl, medikės nuomone, ir šių pinigų didžiąją dalį susišluos farmacijos firmos.
Dienraščiui D. Ramanauskienė tvirtino, kad gydymas nuo šių dviejų beveik neišgydomų ligų neduoda efekto net laisvėje, o ką jau kalbėti apie kalėjimus, kur dauguma kalinių nė nenori gydytis.
Visuomeninės organizacijos "Tėvai prieš narkotikus" atstovui Gintarui Našlėnui nuostabą kelia ir tai, kad dokumente gausu punktų, kurie neturi nieko bendra su narkomanija. Pavyzdžiui, numatyta lėšų vaikų sveikatos priežiūrai švietimo įstaigose, kitaip tariant, mokyklų medicinos punktams. Už 8 mln. litų ketinama steigti ir socialinių pedagogų etatus. Tai, anot G.Našlėno, irgi diskutuotina nuostata, mat jų darbas neapsiriboja vien narkomanijos prevencija.
G.Našlėnas taip pat piktinasi, kad dokumente numatyta pirkti narkotikų vartojimo nustatymo testus bei įtaria, kad dokumente gali būti paslėptos lėšos žalos mažinimo programoms.
"Žalos mažinimo programos - tai įrodymas, kad valstybė narkomanus laiko beviltiškais, - dienraščiui teigė psichiatras priklausomybės ligų specialistas Raimundas Alekna.
Jo teigimu, poliklinikoms metadono programa yra patogi, nes jos gali pasirašyti, kad gydo narkomanus.
Pasak "Respublikos", už milijonus litų ruošiamasi pirkti ir prieštaringai vertinamo preparato metadono.
"Žinodami, kad metadono mėnesio kaina yra 40-50 litų, galime spręsti, kad ruošiamasi kasmet nemokamai skirti narkotikus 6 tūkstančiams narkomanų, nors šiuo metu Lietuvoje metadoną vartoja tik keletas šimtų pacientų", - stebisi D.Ramanauskienė.
Tuo tarpu Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė pripažįsta, kad dėl narkomanų gydymo metadonu vienos nuomonės nėra, tačiau, anot jos, "Lietuvoje gydymas metadonu legalus".
Paklausta apie nuteistųjų gydymą nuo narkomanijos, A.Astrauskienė dienraščiui aiškino, kad "yra teorija, kad su narkomanija galima kovoti, bet ji vis tiek bus. Tačiau yra ir kita nuomonė, jeigu mes nekovosime, ji įtrauks vis daugiau žmonių. Manau, kad tikslinga gydyti žmogų kalėjime, kad jis išėjęs į laisvę būtų laisvesnis nuo narkotikų".
"Nors šis dokumentas skirtas narkomanijos prevencijai ir narkotikų platinimo kontrolei, apie narkomanijos prevenciją ir apie policijos kovą su neteisėta narkotikų apyvarta jame kalbama mažiausiai", - stebisi D.Ramanauskienė.
BNS
