Nors Lietuvoje narkotikus yra bandę 8,2 visų gyventojų, narkotines medžiagas vartojusiųjų skaičius tris - keturis kartus didesnis tarp studentų (31 proc.) ir naktinių klubų lankytojų (34 proc.), teigia Narkotikų kontrolės departamentas (NKD) prie Vyriausybės.
„Kritinę ribą pasiekė narkotikų vartojimas tarp studentų - kas trečias studentas nors kartą bandė narkotikų, ir klubuose ta pati situacija. Jei lygintume narkotikų paplitimą tarp bendros populiacijos, tai skiriasi iki 4 kartų. Jaunimas - didžioji rizikos grupė, kuriai dar galima taikyti prevencijos priemones“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė NKD direktorė Audronė Astrauskienė.
Departamentui atlikus tyrimus ir parengus ataskaitas paaiškėjo, kad nors kartą gyvenime marihuaną ar hašišą rūkė apie 31,2 proc. aukštųjų mokyklų studentų, per paskutinius mėnesius tai darė 15,7 proc. studijuojančiųjų, per mėnesį - 6 proc.
6 proc. studentų kartą gyvenime yra bandę „ekstazi“, tiek pat - amfetamino ar metamfetamino, 1,4 proc. - vadinamosios LSD (psichotropinė medžiaga lizergo rūgšties dietilamidas - BNS), 2,4 proc. kokaino ir haliucinogeninių grybų.
Kartą gyvenime narkotikų nurodo bandę 34 proc. naktinių klubų lankytojų, 25 proc. iš jų vartojo kitus narkotikus, išskyrus marihuaną ar hašišą.
Tuo metu 15 - 64 metų amžiaus grupėje narkotikų yra bandę 4 kartus mažiau gyventojų - 8,2 proc., o kitų narkotikų, išskyrus kanapes - 2,4 proc.
NKD ketvirtadienį pristatė Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) parengtą „2008 m. metinę ataskaitą: narkotikų problema Europoje“, kurioje skelbiama, kad amfetamino, ekstazio ir kanapių vartojimas Europoje nekinta, o kokaino vartojimas auga, taip pat didėja mirties atvejų skaičius perdozavus narkotikų.
Kokainą per pastaruosius metus Europoje vartojo apie 3,5 milijonų jaunuolių (15-34 metų amžiaus), Europos vidurkis buvo apie 2,5 proc. visų Europos šalių gyventojų.
Lietuvoje šis rodiklis nesiekė 1 proc. ir ji buvo 5 vietoje pagal mažiausią kokaino vartojimą. Anot NKD, kokaino vartojimas Europoje auga.
Maždaug 2 milijonai jaunų europiečių (15-34 m.) per pastaruosius metus bandė amfetamino, o apie 2,5 milijono - „ekstazi“. Per pastaruosius 5 metus šių medžiagų vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų asmenų, NKD teigimu, nekito arba mažėjo.
Europos Sąjungos vidurkis pagal „ekstazi“ vartojimą 15 - 34 metų amžiaus grupėje šiuo metu yra apie 2 proc., o Lietuvoje šis rodiklis beveik mažiausias iš visų Europos šalių - apie 1 proc., ji užima 5 vietą nuo pabaigos pagal rodiklio dydį.
Pagal „ekstazi“ vartojimą „lyderė“ Europoje - Šveicarija, kurioje šį narkotiką vartoja virš 7 proc. gyventojų, Jungtinėje Karalystėje - 4 proc.
A.Astrauskienės tvirtinimu, nors Europoje sintetinių narkotikų (amfetamino ir „ekstazi“) vartojimas mažėja, Lietuvoje ir „kitose vadinamose naujose ES šalyse dar kol kas plinta“.
NKD tyrimas parodė, kad sintetinės medžiagos populiarios jaunimo pasilinksminimo vietose.
Anot A.Astrauskienės, sintetiniai narkotikai populiarūs tarp jaunimo dėl to, kad „siejasi su gyvenimo ritmu“.
„Jaunimas nori pasiekti malonumą, laimės pojūtį greitai, o sintetiniai narkotikai technologine prasme yra tam pritaikyti - yra pigūs, lengvai prieinami, duoda greitą efektą“, - teigė NKD direktorė.
NKD teigimu, kanapės lieka populiariausias narkotikas Europoje, tačiau jų vartojimas neplinta. Beveik ketvirtadalis visų europiečių - apie 71 mln. asmenų (15-64 m.) yra bent kartą gyvenime bandę kanapių. Anot metinės ENNSC ataskaitos, vidutiniškai 13 proc. jaunų europiečių (15-34 m.) yra vartoję kanapes per paskutiniuosius metus.
Lietuva, kaip ir pagal kitų narkotikų vartojimo rodiklius, yra šio sąrašo pabaigoje - kanapių per pastaruosius metus šalyje vartojo 5 proc. gyventojų. Tuo metu Ispanijoje šis skaičius siekia 20,3 proc., Čekijoje - 19,3 proc., Prancūzijoje - 16,7 proc. gyventojų.
Nors Lietuvoje kanapes vartoja 4 kartus mažiau jaunimo nei kai kuriose kitose Europos šalyse, A.Astrauskienės tvirtinimu, „tai negali būti priežastis nusiraminimui“, kadangi kanapių vartojimas Europoje „stabilizuojasi arba mažėja“, o Lietuvoje esą „nežymiai didėja“.
Tyrimai parodė, kad daugiau nei pusė jaunų europiečių apie neteisėtas narkotines medžiagas ir jų vartojimą sužino naršydami po internetą, taip pat iš draugų, gydytojų, medicinos seserų bei kitų sveikatos specialistų.
Lietuvoje interneto platybėse informaciją apie narkotikus renka 73 proc. jaunimo, kas yra 12 proc. daugiau nei Europos vidurkis. Tačiau lietuvaičiai, skirtingai nei dauguma kitų Europos šalių gyventojų, iš sveikatos specialistų teigia tokių duomenų gaunantys mažai. Be interneto, dauguma jaunų Lietuvių šiuo klausimu šviečiasi specializuotuose narkotikų centruose (18 proc.) ir bendraudami su draugais (17 proc.).
Informacija apie narkotikų keliamus pavojus lietuvius daugiausia pasiekia taip pat per internetą, nors dauguma jaunų europiečių teigia daugiausia sužinantys apie tai žiniasklaidos kampanijų metu. Prevencijos programos mokyklose suteikia informacijos apie narkotikų keliamą grėsmę 39 proc. europiečių ir 34 proc. lietuvių.
NKD direktorės teigimu, šiuolaiknių technologijų pagalba jaunimas ne tik sužino apie psichiką veikiančias medžiagas, bet ir gali jų nesunkiai įsigyti.
„Viena didžiausių problemų (...) - internetinė prekyba. Internetu galima gauti visko. (...) Kalbama apie tokias naujas medžiagas kaip „bazas“ ar „poppers“, kuriuo galima svaigintis. Tai iš tiesų yra oro gaiviklis“, - pasakojo A.Astrauskienė.
Pasak Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) darbuotojų, narkotikų pasiūla Europai ir pačioje Europoje palaipsniui kinta - internete reklamuojami vadinamieji „teisėti narkotikai“ (neuždraustos psichiką veikiančios medžiagos) ar medicinos produktai.
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras praneša, kad 2008-aisiais atlikus nedidelį 25 interneto parduotuvių tyrimą, nustatyta, jog mažmenine prekyba užsiimančiose interneto parduotuvėse reklamuojama daugiau kaip 200 psichoaktyviųjų medžiagų.
Lietuvoje 2006 - 2008 metais į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą naujai įtrauktos 8 medžiagos.
Europoje nuo narkotikų kasmet miršta 7 - 8 tūkst. asmenų. Beveik 80 proc. nuo perdozavimo mirusių asmenų vartojo opioidus. Lietuvoje 2007 m. registruoti 74 mirties atvejai, susiję su narkotikų vartojimu. Iš jų beveik 75 proc. - dėl apsinuodijimo opioidais.
Pasak NKD direktorės, šių narkotikų švirkštimasis yra pagrindinis būdas plisti su narkomanija susijusioms infekcinėms ligoms.
