Pinigų stygiumi besiskundžianti Vyriausybė pritarė ambicingai Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programai. Pagal pirminį variantą, ji mokesčių mokėtojams atsieitų beveik 122 mln. litų.
Vyriausybės pateiktą Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą 2009-2016 metams Seimas turėtų svarstyti rudenį. Projekto rengėjai tikina atsižvelgę į sudėtingą valstybės finansinę padėtį ir prašomą pinigų sumą sumažinę iki būtino minimumo.
LŽ kalbinta Seimo narė ir su priklausomybės ligomis sergančiais žmonėmis dirbantis specialistas įsitikinę, kad narkomanijos prevencijai pinigų nereikėtų gailėti. Esą, nespręsdami problemos dabar, vėliau galime susidurti su nemalonumais, kainuosiančiais kur kas brangiau.
Solidus finansavimas
Remiantis Seime užregistruoto projekto aiškinamuoju raštu, šiais metais Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programai įgyvendinti reikėtų skirti 10,6 mln. litų. Kitais metais ši suma turėtų išaugti iki 16,7 mln. litų, 2011 metais turėtų siekti 17,3 mln. litų, 2012 metais - 12,6 mln. litų, o 2013 metais - 13,9 mln. litų. Kitais metais programos finansavimas taip pat nemažėtų, kol galiausiai 2016-aisiais pasiektų 23 mln. litų. Seimui pateiktame projekte numatyta, kad šie pinigai būtų skiriami iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, taip pat iš Valstybės investicijų programos, Privalomojo sveikatos draudimo fondo, Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų.
Projekto rengėjai tikisi, kad ši programa padės sumažinti narkotikų pasiūlą ir paklausą, stiprins asmens ir visuomenės sveikatą bei saugumą.
Pinigai - ir remontui
Projektą rengusio Narkotikų kontrolės departamento direktorė Audronė Astrauskienė nemano, kad ši programa mokesčių mokėtojams atsieitų per brangiai. „Ji numatyta 8 metams ir būtų įgyvendinama visose apskrityse ir kai kuriose institucijose, tad suma tikrai nedidelė. Palyginimui galiu pasakyti, kad 2004 metais šiai programai buvo skirta maždaug 11 mln. litų“, - aiškino ji.
A.Astrauskienė tikino, kad programai įgyvendinti numatyti pinigai būtų skirti svarbiausiems reikalams: narkomanijos prevencijai ir gydymui, vaikų užimtumui ir lavinimui, priklausomybės ligomis sergančių kalinių gydymui ir reabilitacijai. Muitinės ir Policijos departamentai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba programai vykdyti skirtus pinigus atnaujintų informacines duomenų sistemas, automobilių parką, dalį lėšų skirtų remonto darbams.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa buvo įgyvendinama ir 2004-2008 metais. Anot A.Astrauskienės, ji buvo gana sėkminga: vykdytos įvairios prevencijos programos, pradėtos teikti aktyvios intervencijos paslaugos rizikos grupei priklausantiems nepilnamečiams, priklausomybės ligų centruose įsteigtos specializuotos gydymo vietos vaikams, vyko mokymai, išleista nemažai metodinės medžiagos.
Brangu, bet būtina
Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė džiaugėsi, kad tokios opios srities prevencinė programa pagaliau pasiekė Seimą. Parlamentarė sutiko, kad programai finansuoti siūloma skirti suma yra labai solidi, tačiau ją išdalijus visiems vykdymo metams vaizdas esą jau kiek kitoks. „Kalbėdami apie įvairias priklausomybes - alkoholį, tabaką, narkotikus - matome, kad iššūkių yra daug. Šių problemų sprendimo būdai brangūs, tačiau būtini“, - įsitikinusi ji.
V.V.Margevičienė neskubėjo girti ankstesniais metais įgyvendintos panašios programos. „Negaliu pasakyti, kad ji buvo labai efektyvi. Iš tiesų neturime tikrų statistinių duomenų, kuriais remdamiesi galėtume įvertinti tikrąją situaciją. Labiausiai man nerimą kelia tai, kad per šį laiką nebuvo sukurta reabilitacijos sistema priklausomybės ligomis sergantiems vaikams ir paaugliams“, - apgailestavo ji.
Šalinti pasekmes brangiau
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata įsitikinęs, kad narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa yra būtina. „Per ketverius ankstesnės programos vykdymo metus buvo parengta nemažai teisės aktų, išplėstas reabilitacijos tinklas, paruoštas tinkamas įdirbis infekcinių ligų prevencijai. Manau, kad tai tikrai reikšminga“, - aiškino jis.
E.Subatos nuomone, naujai programai vykdyti prašoma skirti 122 mln. litų suma yra gana didelė. Anot jo, galima svarstyti ją sumažinti, tačiau būtina prisiminti, kad geriau skirti lėšų prevencijai, o ne pasekmėms šalinti. „Skyrę mažiau pinigų priklausomybės ligų kontrolei ir prevencijai, daugiau turėsime mokėti vėliau - už narkotikų platinimą nuteistų kalinių išlaikymą laisvės atėmimo vietose, daugiau darbo turės teismai, sveikatos priežiūros įstaigos“, - įsitikinęs jis.
Roberta TRACEVIČIŪTĖ
