Rašau prisimindama tą dieną kai mirė Vytautas Kernagis. Tuo metu santariškese slaugiau savo vyrą, jis susirgo osteosarkoma, teko pašalinti koją. Apie Vytauto Kernagio mirtį sužinojau mašinoje, per radiją pranešė. Tuo metu išgyvenau didžiulį skausmą. Iki skyriaus ejau per ašaras kelio nematydama. Nuoširdžiai užjaučiu Jo šeimą, nes man pažystamas tas skausmas. Pati šiuo metu gyvenu neviltyje. Prieš du metus ėmėme paskolą, pirkome butą. Buvom be galo laimingi pagaliau turėdami savo namus. Deja, laimė truko tik keletą mėnesių. Kadangi vyras susirgo. Teko daug skausmo patirti. Tik esu laiminga, kad mano vyras vis dar su manimi...Tik nezinom ka daryti, nes pradejom gimzti skolose. Net nebežinau ką bedaryti. Bijau likti gatveje...

labai gaila kad jo nebera

labai gaila kad jo nebera

Puikus organizatorių priimtas sprendimas įgyvendintį šią paramos akciją !.

Palaikydamas organizatorių iniciatyvą , linkiu Jums moestro stiprybės, tvirtybės kovojant su šia liga.

Visų žmonių tikėjimas, noras pamatyti vėl Jus scenoje , suteiks jos jums , kuri ir privers šią ligą pasitraukti , nes ji bus nugalėta.

Sėkmės jums ir labdaros fondų vadovams , kurie nori padėti žmonėms sergantiems tokiomis ligomis.

Žmonių vienybė, meilė , tikėjimas , nuoširdus palaikymas negali būti silpnesnis už šią ligą. Aš tuo tikiu ir kviečiu visus tuo patikėti .

pagarbiai ,

Virgilijus iš Klaipėdos

Vytautai laikykis ! ir labai noreciau paprasyti, kad butu sudaryta galimybe aukoti ir zmonems gyvenantiems uzsienyje, nes mes taipat galime ziureti tiesiogiai jusu oganizuojamus labdaros koncertus, bet liekame tik ju ziurovais. Nes patys suprantat SMS mums neissiusti.
p.s. padekit
su pagarba Edmundas Rainys