Pasaulyje kasmet pastoja 210 milijonų moterų, tačiau apie 50 milijonų nėštumų būna nutraukiami. Viena iš šešių moterų bent kartą gyvenime pasidaro abortą.
Apie Lietuvoje atliekamus abortus skelbianti statistika jau dešimtmetį fiksuoja mažėjantį jų skaičių, tačiau niekas nežino, kaip yra iš tikrųjų. Kadangi privačios medicinos įstaigos neprivalo pranešti apie atliktus abortus, informacija yra netiksli.
Klaipėdos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas medicinos mokslų daktaras Algimantas Fabijonavičius „Klaipėdai“ teigė, kad iš patirties gali pasakyti, jog per metus panašiai tiek pat moterų pagimdo sveikus kūdikius, kiek nutraukia nėštumą. Pastaruosius trejus metus šalyje gimsta apie 30 tūkstančių kūdikių.
Pažįsta visi
Pagal oficialius duomenis vienas iš keturių Lietuvoje užgimusių vaikų būna nužudytas, todėl kiekvienas iš mūsų turėtume pažinoti bent vieną moterį, kuriai teko pasidaryti abortą.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2003 metais Klaipėdos apskrityje buvo atlikti 2022 abortai.
Dėl legalių ir nelegalių abortų tebemiršta moterys. Per paskutinį dešimtmetį dėl nėštumo nutraukimo operacijos komplikacijų Lietuvoje mirė 8 moterys.
Pasaulyje veikia įvairios organizacijos, ginančios moters teisę į abortus, ir kitos, saugančios kūdikio teisę į gyvybę. Kitose šalyse įprasto triukšmo, kai visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos mitingais, protestais ir peticijomis kovoja už savo tiesas, Lietuvoje negirdėti. Triukšmingas protesto akcijas ir mitingus pas mus atstoja keli nedideliu tiražu leidžiami leidiniai ir nedidelę visuomenės dalį pasiekiantys vyskupų raštai.
Medikai teigia, kad tolerancija abortų klausimu - visuomenės problema. Ginekologų ir akušerių pareiga - informuoti pacientę apie galimas tokios operacijos pasekmes ir gerbti jos apsisprendimą.
Vadina karu
Norėdami atkreipti visuomenės dėmesį į abortų problemą, amerikiečiai negimusių kūdikių skaičių lygina su kare žuvusių piliečių skaičiumi.
„Per pastaruosius du šimtus metų daugiau nei milijonas amerikiečių žuvo už savo šalį. Jiems buvo pastatyti paminklai ir memorialai, o šie žmonės tapo tautos herojais. Dabar Amerika yra įtraukta į tylų karą, kuriame nėra herojų, nėra paminklų ir pagarbos – tik aukos. Mūsų bendruomenė legalizavo karą prieš labiausiai pažeidžiamus jos narius – negimusius kūdikius. Nuo tos dienos, kai 1973 metų sausio 22-ąją buvo legalizuoti abortai, šiame kare žuvo daugiau nei 35 milijonai kūdikių.“
Tokį palyginimą galima atrasti viename kovą prieš abortus propaguojančiame internetiniame puslapyje.
Medikai nesikiša
Medicinos mokslų daktaras A.Fabijonavičius „Klaipėdai“ sakė, kad abortų problema Lietuvoje labiau susirūpinti turėtų visuomenė. Pasak jo, visi valstybės piliečiai galėtų nuspręsti, leisti ar uždrausti abortus Lietuvoje. Tada medikai vykdytų savo pareigą ir operuotų arba atsisakytų operuoti moteris.
A.Fabijonavičius teigė, kad šiuo klausimu visuomenė neturėtų klausti gydytojų patarimo, kaip elgtis yra geriau. Medikams neturėtų būti primetama socialinė problema.
Akušerijos ir ginekologijos departamento vadovas dienraščiui taip pat teigė, kad nors dabar abortai yra 2-3 kartus saugesni nei prieš dvidešimt metų, moters sveikatai jie kenkia. Vienareikšmiškai galima teigti, kad apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo daug geriau nei jį nutraukti.
Pasirašo sutikimą
Lietuvos medicinos įstaigose prieš nėštumo nutraukimą kiekviena moteris turi perskaityti informaciją apie galimas komplikacijas operacijos metu ir po jos bei pasirašyti, kad sutinka su galimomis pasekmėmis.
Nėštumo nutraukimo operacijos metu gali būti pažeista moters gimda, įplyšti gimdos kaklelis, prasidėti kraujavimas. Po nėštumo nutraukimo operacijos gali kilti gimdos ir jos priedų uždegimai, sutrikti mėnesinių ciklas. Tragiškiausia galima aborto pasekmė – nevaisingumas.
Lietuvos ligoninėse abortas yra mokama paslauga. Kiekviena moteris, pasiryžusi nutraukti nėštumą, turi sumokėti apie 120 litų.
Ištyrus 1955 moteris Prancūzijoje, išaiškėjo, kad turėjusioms abortų krūties vėžio rizika po 45 metų padidėja 50 proc., o jei abortas darytas iki jai sukako 18 metų – rizika išauga iki 150 proc.
Vaikų mažėja
Lietuvoje tragiškai mažėja vaikų. 1990 metais šalyje gimė 56,8 tūkst., o praėjusiais metais - apie 30 tūkst. vaikų. Gimstamumas mažėja ir daugelyje kitų Europos valstybių. Jei demografinė padėtis visoje Europoje nesikeis, mokslininkų skaičiavimais, paskutinis europietis mirs jau 2285 metais.
Svarstydamas, kaip galima pakeisti situaciją Lietuvoje, A.Fabijonavičius siūlė paprasčiausią formulę. Jo įsitikinimu, jei vaiko susilaukusiai moteriai valstybė vietoj tūkstančio litų skirtų bent penkis tūkstančius, abortų ženkliai sumažėtų.
Pasak mokslų daktaro, racionaliausia būtų stengtis didinti visuomenės sąmoningumą, rūpintis seksualiniu švietimu ir tuo pačiu mažinti tokių nėštumo nutraukimo atvejų skaičių. Dabar pas mus tuo rūpinamasi per mažai.
Lietuvoje per metus tūkstančiui vaisingų 15-49 metų moterų vidutiniškai tenka 40,53 aborto, o kitų Europos šalių vidurkis – 14.
A.Fabijonavičiaus įsitikinimu, jei kontracepcija būtų prieinama daugeliui moterų, abortų taip pat galėtų sumažėti. Lietuvoje moterys dar retai naudojasi efektyviais kontracepcijos būdais.
Šiuo metu kontraceptines tabletes vartoja 5,5 proc., o intrauterines spirales – iki 9 proc. nėštumo vengiančių moterų. Neaišku, ar šie rodikliai atspindi tikrąją padėtį, bet, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, jie taip pat kelis kartus mažesni.
Gina nuo 3 mėnesių
Įvairios valstybės nustato skirtingą laikotarpį, iki kurio vaisius gali būti pašalinamas. Prancūzijoje vaiko gyvybė pradedama ginti nuo 10 savaičių, Danijoje ir Lietuvoje – nuo 12 savaičių, Švedijoje – nuo 20, Anglijoje – nuo 28 savaičių.
Moksliniai duomenys rodo, kad užsimezgusios gyvybės širdis pradeda plakti 18-25 parą po apvaisinimo, apie aštuntą gyvenimo savaitę susiformuoja visos kūno sistemos, tarp 9-10 savaitės negimęs kūdikis kraipo akutes, ryja, judina liežuvėlį, o bakstelėjus jam į delniuką – sugniaužia kumštelį.
Dėl teiginio, kad toks vaisius atlieka sąmoningus judesius, vis dar ginčijamasi, nes proabortinės organizacijos pateikia įrodymų, kad tie judesiai – tik nevalingi refleksai. Antiabortinės organizacijos, remdamosi medicininiais tyrimais, teigia, kad jau dvylikos savaičių kūdikis jaučia skausmą.
Prilygina žmogžudystei
Bažnyčios požiūris į abortus yra griežtai neigiamas. Šventasis Tėvas Jonas Paulius II embriono pašalinimą iš motinos organizmo prilygino žmogžudystei.
Biblija žmogaus gyvenimą laiko šventu dalyku, kurio nutraukti nederėtų, nepaisant, ar žmogus išėjęs iš motinos įsčių, ar dar tebėra jose.
Bažnyčia deklaruoja, kad visose savo vystymosi stadijose žmogaus vertė tolygi, gerbtinas jos orumas ir neliečiamumas. Pradėtos gyvybės teisė gimti ir gyventi yra tokia pati, kaip kūdikio, vaiko, suaugusiojo ar senelio, įgalaus ar neįgalaus, silpno, bejėgio. Pradėta žmogaus gyvybė - ne liga, ne nelaimė, o abortas - moralinė ir socialinė problema.
Lietuvoje abortai buvo įteisinti 1955 metais lapkričio 23 dieną.
Šią dieną Kauno arkivyskupijos Šeimos centras kasmet kviečia melstis už visuomenę, už tėvus, už gydytojus ir gyvybės kultūros skleidėjus, už tėvus ir motinas, abejojančius dėl gyvybės išsaugojimo ir praradusius savo vaikus. Per Mišias meldžiamasi ir už aborto metu žuvusius vaikus, prašoma tokius sprendimus priėmusių tėvų širdžių ir kūnų išgydymo.
Neleidžia įstatymas
Kaimyninėje Lenkijoje įsigaliojus pradėtą gyvybę saugančiam įstatymui, nuo aborto per 15 metų nemirė nė viena moteris, o moterų mirtingumas per šį laikotarpį yra 2 kartus mažesnis nei Lietuvoje.
Abortų draudimo šalininkai tikina, kad per tą laiką pasikeitė lenkų požiūris į šeimą. Jų skelbiamos apklausos duomenimis, 49 proc. lenkų nori turėti 2 vaikus, daugiau negu penktadalis - 3, vieną tik 13 proc., o kas dešimtas lenkas svajoja apie gausią šeimą. Tik 2 proc. lenkų nenori vaikų.
Kasmet pasaulyje nuo kriminalinių abortų miršta 60-70 tūkst. moterų, 90 proc. tose šalyse, kuriose abortai uždrausti.
Kategoriškai įstatymas draudžia abortus Airijoje, Maltoje, Lotynų Amerikos, visose islamo ir kai kuriose Afrikos šalyse.
Šiose šalyse tik teismas gali „nuteisti negimusį kūdikį mirties bausme“, įrodžius moters negalėjimą gimdyti. Tai atsitinka labai retai, nes motinos gyvybė visad prilyginama kūdikio gyvybei. Abortai griežtai ribojami įstatymu ir Portugalijoje, Ispanijoje.
Didžiojoje Britanijoje nėščia moteris taip pat privalo kreiptis į specialią komisiją, išduodančią leidimą daryti abortą, ir įrodyti, kad ji tikrai negali gimdyti - turi mažų vaikų, yra neištekėjusi, neturtinga. O Lenkijoje abortai atliekami tik tada, kai nėštumas ir gimdymas kelia riziką motinos sveikatai ir gyvybei.
Draudimus kritikuoja
Jungtinių Tautų Organizacijos komitetas, atsakingas už Tarptautinės pilietinių ir politinių teisių sutarties įgyvendinimą, praėjusiais metais pareikalavo, kad Lenkija „liberalizuotų“ abortų įstatymą.
Komitetas, pareiškęs savo „didžiulį susirūpinimą ir dėl abortus varžančių įstatymų Lenkijoje“, taip pat nurodė geriau užtikrinti aprūpinimą kontraceptikais bei galimybę laisvai pasinaudoti šeimos planavimo metodais. Susirūpinta ir dėl nepatenkinamos seksualinio švietimo padėties Lenkijoje bei pareikalauta, kad Švietimo ministerija užtikrintų, jog šalies mokyklose būtų įgyvendintas „išsamus ir objektyvus seksualinis švietimas“.
Atsisako operuoti
Lietuvoje jau yra nemažai ginekologų akušerių, kurie atsisako daryti abortus manydami, jog žudymas prieštarauja gydytojo pašaukimui.
A.Fabijonavičius „Klaipėdai“ teigė, kad ir kai kurie uostamiesčio medikai nedaro abortų.
Pasaulinės gydytojų federacijos „Už gyvybę“ Lietuvos asociacijos pirmininkė medicinos daktarė docentė Alina Šaulauskienė teigia, kad abortas ne tik kenkia moters sveikatai, bet ir žaloja jos psichiką.
Pasak gydytojos, moksliniai tyrimai rodo, kad po pirmojo aborto merginos daug dažniau suserga depresija, neuroze, tampa narkomanėmis, alkoholikėmis negu jo nedariusios.
Nustatyta ir tai, kad vaikai, gimę po aborto, turi daugiau psichinių ir asmenybės vystymosi problemų, dažniau linkę žudytis nei tie, kuriuos pagimdė motinos, nedariusios abortų. Ypač tokiems vaikams būdingas ankstyvas seksualinis gyvenimas ir nukrypimai į įvairiausias seksualines perversijas.
A.Šaulauskienės teigimu, nesvarbu, kaip vadinamas abortas: mikroabortu, chirurginiu ar medikamentiniu, jo esmė nesikeičia - nužudoma ląstelė, kuri jau turi visą žmogaus genetinį kodą. Moteris nebūna „truputį nėščia“. Jos įsitikinimu, žmonės, kurie neigia, kad embrionas dar nėra žmogus, arba nesupranta mokslo, arba yra suinteresuoti šią tiesą neigti.
Turi pasirinkti
Gydytojos manymu, pasitelkus visus moters laisvo apsisprendimo, socialinės politikos ir statistikos argumentus, kiekvienas žmogus privalo pasirinkti kokią vietą jo vertybių skalėje užima gyvybė.
Savo laikysena, mąstymu, garsiai išsakytomis ar užrašytomis mintimis kiekvienas pilietis turėtų pasirinkti vieną ar kitą barikadų pusę - tapti abortų šalininku arba laikytis Dievo įsakymų.
Skaudžiausia yra tai, kad dažna moteris nenori vaiko dėl skurdo. A.Šaulauskienė teigė, kad gimstamumo problemas derėtų spręsti ne tik mediciniškai – su kontraceptikais, bet ir gilinantis į moters socialinę bei ekonominę padėtį. Daugelis gydytojų taip pat yra įsitikinę, kad abortų ir gimimų skaičiui Lietuvoje labiausiai įtakos turi socialinė ir ekonominė šalies gyventojų situacija.
Jau ir Lietuvoje, Vilniaus Rasų kapinėse, yra pastatytas paminklas negimusiems vaikams.
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
