putinas

Rusijos pareiškimus apie manevrus Sirijoje reikia vertinti atsargiai ir palaukti, kol jie bus įrodyti veiksmais, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Kaip ir visus Rusijos pareiškimus, reikia atsargiai juos vertinti, kol nesimato jų veikimo realybėje“, - BNS telefonu iš Ukrainos antradienį sakė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti dalies Rusijos kariuomenės grupuotės Sirijoje išvedimą. Procesas turi būti pradėtas antradienį, kovo 15-ąją. Tokią užduotį jis paskyrė Gynybos ministrui Sergejui Šoigu, praneša rbc.ru. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė pradėti pagrindinės Rusijos kariuomenės grupuotės Sirijoje dalį.

Šiuo  metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino populiarumas siekia 83 proc. reitingą. Žvelgiant Vakarų standartais, skaičius išties didelis, tačiau Rusijoje jau seniai galioja gerokai kitokie reikalavimai.

Viename iš viešojo transporto stotelių stendų pasirodė plakatas, kuriame pavaizduotas miręs buvęs SSRS vadovas Josifas Stalinas. J. Stalinas mirė 1953 kovo 5 dieną. Manoma, kad praėjusius 63 metams, nežinomi asmenys taip „paminėjo“ šias tirono mirties metines. „Paveleckaja“ viešojo transporto stotelėje pakabintas plakatas su mirusio J. Stalino atvaizdu ir užrašu: „mirė tas, mirs ir šitas“. Kas tas „šitas“, nėra paaiškinta.

JAV prezidentas Barackas Obama perspėjo Damasko režimą ir jo sąjungininkę Rusiją, kad jiems tenka didžiausia atsakomybė už šeštadienį Sirijoje turinčias įsigalioti paliaubas, sakydamas, kad „pasaulis stebės“, kaip jų bus laikomasi.

Maskvos futbolo klubas „Lokomotiv“ saugą Dmitrijų Tarasovą nubaudė 300 tūkst. eurų bauda už tai, kad šis po rungtynių Stambule su „Fenerbahce“ pasirodė su iššaukiančiais marškinėliais. Ant jų buvo nupieštas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas su parašu „pats mandagiausias prezidentas“. Teigiama, kad tokios sankcijos – rekordinės klubo istorijoje. Iš futbolininko atlyginimo bus nubraukti ne tik 300 tūkst. eurų, bet ir visos premijos, kurias jis galėjo gauti už vasarį.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nemanantis, kad pasaulis artėja prie apokalipsės, bet perspėjo „draugus už vandenyno“ nesistengti primetinėti jėga savo pozicijos tarptautinėje arenoje. „Siekiant kiek įmanoma ilgiau pratęsti savo lyderystę negalima nieko žeminti, o mūsų draugų už vandenyno daugelis užsienio politikos elementų kaip tik yra susiję su savo pozicijų primetimu jėga.

Rusijoje kylantis tolimųjų reisų vairuotojų maištas, rodos, pats nežino ką daryti su savo sėkme, o kelių daugiau užblokavo vietos policija, negu sutrikdyti Maskvos eismą žadėję nepatenkinti vairuotojai. Rusijoje jau kelias savaites tęsiasi tolimųjų reisų vairuotojų maištas prieš papildomais mokesčiais ją apkrovusią valdžią. Jau kelias savaites vangiai vykstanti akcija, kurią vis nutraukia policijos užkardos ir chaotiškas organizavimas, regis, įgavo pagreitį.

Rusija sudavė sparnuotųjų raketų „Kalibr“ smūgį teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ sostinei. Raketos buvo paleistos iš Viduržemio jūroje dislokuoto povandeninio laivo. Rusija tokiu būdu atsakė į pasirodžiusį šiandien anksčiau patvirtinimą, kad „Airbus A321“ lėktuvą virš Egipto susprogdino džihadistai.

Patikimas Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu yra vienintelis asmuo, kuris dirba kiekvienoje šalies vyriausybėje, nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo. Jis gali tapti kitu Rusijos prezidentu. Artimas bendražygis? Per Rusijos prezidento Vladimiro Putino gimtadienį S. Šoigu įteikė jam ypatingą dovaną – naujausią informaciją apie Rusijos karinę kampaniją Sirijoje. Tarp naujienų buvo informacija, kad iš Kaspijos jūros paleistos raketos pataikė į taikinius, buvusius net už 1500 kilometrų.

Rusijoje penktadienį atidarytas didelis naujas muziejus, primenantis apie sovietinio GULAGu vadinamos darbo stovyklų sistemos siaubus, bet prezidentas Vladimiras Putinas valstybinio teroro aukų minėjimo dieną ignoravo. Panaudojant šiuolaikines technologijas įrengtas muziejus, atskleidžiantis žiaurią stovyklų sistemos istoriją, bus retas memorialas milijonams nukentėjusiųjų nuo komunistinės sistemos.

Norėdami laimėti ginčą, pradėkite nuo prielaidos, kad jūsų oponentai yra geranoriški. Tada pamėginkit suprasti, kaip jie vertina nagrinėjamą klausimą ir kodėl laikosi tos pozicijos. Toks požiūris gali padėti išvengti scenarijaus, kai diskusijos, kokia politika turėtų būti vykdoma Vladimiro Putino Rusijos atžvilgiu, perauga į jokių rezultatų neduodančias burnojimo varžybas. Mano stovyklos „vanagai“ turėtų sutikti, kad ne visi „balandžiai“ yra Kremliaus liokajai.

Opozicijos Sirijos valdžiai aktyvistai ir sukilėliai tvirtina, kad Rusijos karo aviacijos smūgiai daugiausia kliuvo nuosaikiųjų sukilėlių pozicijoms ir civiliams. Vaizdo įraše, kuri paskelbė JAV remiamų sukilėlių grupė „Tajamu Alezzah“, rodoma, kaip karo lėktuvai smogia į pastatą, kuris priklausė minėtai grupei Latamnos mieste centrinėje Hamos provincijoje.

Rusijoje vystosi naujas konfliktas tarp Čečėnijos vado Ramzano Kadyrovo ir valdžios institucijų. Šįkart vien milžiniškomis Rusijos dotacijomis išlaikomo regiono vadovas supyko dėl Pietų Sachalino generalinės prokuratūros sprendimo pripažinti religinę knygą: „Malda Dievui: jos reikšmė ir vieta Islame“ (kurioje yra surinktos ištraukos iš Korano). Išvakarėse čečėnų lyderis pareikalavo dėl šios sprendimo atsakomybės iš teisėjos Natalijos Perčenko ir prokurorės Tatjanos Bilobrovec, o taip pat pažadėj...

Ukrainos pajėgos jau pakankamai stiprios, kad galėtų atremti Rusijos agresiją netgi plataus masto puolimo atveju, pareiškė šios šalies prezidentas Petro Porošenka. „Jeigu bus plataus masto puolimas, mes šiandien jau turime pakankamas pajėgas tam, kad sustabdytume agresorių – per metus mes sukūrėme armiją“, – žurnalistams pareiškė P. Porošenka. Jo teigimu, Nepriklausomybės dienos eitynės buvo atlikto darbo šia kryptimi ataskaita.

Pusantro šimto tonų, - tiek sunaikinta nelegaliai į Rusiją įvežtos kiaulienos. Mėsa inspektorių taikiklyje atsidūrė dėl įtartino ženklinimo. Nors ant etikečių buvo parašyta, kad kiauliena iš Brazilijos, nustatyta, kad ji iš Europos Sąjungos. Anot rusų, mėsa buvo nelegaliai importuota į Rusiją pažeidžiant nuo birželio metams Vladimiro Putino pratęstą embargą maisto produktams. 35 tonos Belgorode sulaikyta kiauliena buvo pažymėta kaip jautiena.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsakymą dėl šalies kariuomenės mobilizacinio rezervo sukūrimo. Į specialias pratybas bus kviečiami visi 18-60 metų rezervo kariai.

Žygio su žirgais Maskva – Berlynas dalyviai, kurį organizavo rusų kazokai, vietoje Vokietijos atsidūrė Baltarusijos areštinėje. Juos sulaikė Pinsko milicija ir apkaltino „piktybiniu chuliganizmu“. Trys „kazokai“ buvo suimti ir dabar bendrauja su tyrėjais. Leidinys „Moj Pinsk“ pažymi, kad tai atlikti jiems yra gana sunku, nes savo „žygius“ jie vykdė būdami neblaivūs. Pirmąsias tris paras Rusijos gyventojai, vadinantys save „kazokais“, praleido tardymo izoliatoriuje Pinske.

 Beveik visą gyvenimą Lietuvoje gyvenantis ukrainietis pasakoja, kad vėlų vakarą su augintiniu vaikščiojo šalia namų ir išgirdo prorusiškai nusiteikusio vyriškio komentarus apie senolio tautybę. Grasindamas užmušti vyras pribėgo prie 79-erių senjoro ir esą į pakaušį smūgiavo skysčio pilnu plastikiniu buteliu. Tačiau egzekucija tuo nesibaigė.

Latvija sulaukė protesto notos iš Rusijos, kai prie buvusių KGB rūmų Rygoje menininkai iškėlė nukryžiuotą lėlę, labai panašią į Vladimirą Putiną. Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovai pareiškė, kad komentarus dėl lėlės paliks meno kritikams. Tuo metu lėlės kūrėjai tikina, kad jie pavaizdavo ne V. Putiną, o neva italų verslininką. Juodu kostiumu papuošta vyriška lėlė Rygos centre išbuvo apie keturias dienas.

Vladimiras Putinas naujame filme „Prezidentas“, kurį sekmadienį parodė Rusijos valstybinė televizija, sakė, jog jam „visiškai nesunku įsivaizduoti“ save, persikeliantį iš Kremliaus į kur kas kuklesnį būstą, be to, jis nemano priklausąs Rusijos elitui. „Beje, tai toks nepraeinamas klausimas, toks, kaip sakoma, lakmuso popierėlis, manau.

Čečėnijos vadas šiandien pareiškė, kad yra pasirengęs palikti savo postą, jeigu to reikės, praneša „RIA Novosti“. „Aš esu Vyriausiojo kariuomenės vado pėstininkas. Jeigu man įsakys, aš įvykdysiu visu 100 proc. Reikės išeiti – išeisiu, numirti taip pat pasiryžęs“, – pažymėjo R. Kadyrovas. Jis pridūrė, kad „melagingi patriotai ir taip vadinami piliečiai liberalai klaidina visuomenę, padeda Vakarų spec.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už 1,5 mln. eurų užsakytas mokslinis tyrimas, kuriam rengti įdarbinta ir 14 pačios ministerijos darbuotojų, yra „valstybės pinigų plovimas“, sako prezidentė. „Šalies vadovės teigimu, tai - akivaizdus piktnaudžiavimo valstybės tarnyba pavyzdys. Valstybės tarnautojai savo tiesioginį darbą paverčia milijonus kainuojančiais projektais, patys juose dalyvauja ir už tai išmoka sau pinigus.

Rusijos rublis ketvirtadienio rytą sustiprėjo, kai prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo imtis kai kurių ekonomikos reformų, tačiau investuotojams žadamos reformos įspūdžio nepadarė, ir rublis toliau smuko. 10 val. 25 min. Grinvičo (12 val. 25 min. Lietuvos) laiku rublis susilpnėjo 0,3 proc. dolerio atžvilgiu (53,37 rub. už JAV dolerį) ir 0,1proc. – euro atžvilgiu (65,71 rub. už eurą). Dar 9 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku rublio kursas buvo šoktelėjęs 1,1 proc.

Rusija planuoja sukurti savąją interneto enciklopediją, analogišką „Vikipedijai“ (Wikipedia), kad užtikrintų savo piliečiams prieigą prie „išsamesnės ir patikimesnės“ informacijos apie jų šalį, penktadienį pranešė prezidentinė biblioteka.

 Šaltojo karo laikus primenanti Rusijos priešprieša su Vakarų šalimis šeštadienį temdė derybas Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o ambicingas naujas postūmis kovoje su klimato pokyčiais sutrikdė renginio šeimininkės Australijos pastangas sutelkti dėmesį į pasaulio ekonomikos gaivinimą.

Interviu su Povilu Žumbaku Savaitgalį Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai suintensyvino išpuolius prieš Ukrainos antiteroristinės operacijos pajėgas, tuo tarsi paneigdami Minske pasiektų paliaubų sutartį. Kaip tai vertinti? – Gal tai Vladimiro Putino atsakas į respublikonų laimėjimą Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso rinkimuose? Jie deklaruoja griežtesnę laikyseną Rusijos atžvilgiu, žada paramą Ukrainai ginklais?.. – Aš abejoju. Manau, kad tai kiti apskaičiavimai.

 Britų žurnalistas ir rašytojas Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) ketvirtadienį perspėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti provokacijas Baltijos šalyse, taip siekdamas sunaikinti NATO. „V.Putinas matė Vakarų silpnumą Ukrainoje, ir jis nori tą išnaudoti“, - sakė E.Lucasas vaizdo ryšiu prisijungęs prie spaudos konferencijos BNS naujienų agentūroje.

Petras Auštrevičius, liberalas, Europos Parlamento narys Šiomis dienomis kai kurie autoritetingi asmenys teigia, kad Rusija lošia ir laimi prieš Vakarų demokratiją. Tačiau norėčiau pastebėti ir kitą medalio pusę – yra pakankamai ženklų, jog Kremlius pralaimi. Rusija jau moka ir toliau mokės vis didesnę kainą už savo agresiją, o taip pat –beatodairišką totalitarinę politiką. Pažiūrėkime – štai ką tik įvykusių pirmalaikių rinkimų į Ukrainos Aukščiausiąją Radą rezultatai.

Įkandęs Ukrainai, Kremlius paspringo Krymo kaulais. Išjuoktos sankcijos užgesino naujosios Rusijos svajas ir sugrąžino Vladimirą Putiną į karčią rusišką realybę. Rugsėjo 14-ąją okupuotame Kryme fejerverkais ir paties V. Putino vizitu pažymėti regioniniai Rusijos Federacijos rinkimai. Ukrainai ir Vakarams buvo bandoma parodyti – „Krymas – Rusija ir jums čia nėra ką veikti“. Deja, žaidimas su žemėlapiais skurdžiame Juodosios jūros kurorte smogė Maskvai tiesiai į paširdžius.

„Formulės-1“ vadovas Bernie Ecclestone'as per savo karjerą pasirašė sutarčių už 64,12 milijardus litų. Tai yra didžiausia vieno žmogaus sudarytų sandorių suma per visą profesionalaus sporto istoriją, rašo F-1.lt. Sporto organizacijos dažniausiai turi dideles komandas, kurios užtikrina rėmimą, dirba su televizijomis ir korporacijomis. Tuo tarpu „Formulėje-1“ dėl visų sutarčių derasi B. Ecclestone'as.

  Australijos iždininkas Joe Hockey (Džo Hokis) sekmadienį patvirtino, kad Vladimiras Putinas dalyvaus „Didžiojo dvidešimtuko“ (G-20) lyderių susitikime lapkričio mėnesį, nepaisant susirūpinimo Rusijos pastarųjų mėnesių veiksmais Ukrainoje.   Australijos patvirtinimas, kad Rusijos lyderis dalyvaus viršūnių susitikime, pasirodė po to, kai Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasakė, kad kitą savaitę taip pat susitiks su V.Putinu.

Baltarusijoje, Borysovo mieste, ketvirtadienį Ukrainos futbolo rinktinė atrankoje į 2016 metų Europos čempionatą 2:0 įveikė vietos futbolininkus ir susilaukė didžiulio palaikymo.

„Facebook“ tinkle įsikūręs „Vladimiro Putino gerbėjų tinklas“ paskelbė, kad šalies lyderio 62-ajam gimtadieniui, grupei pavyko organizuoti jo gerbėjų meno kūrinių parodą. Nekuklus meno kūrinių pavadinimas skelbia – „12 Putino žygdarbių“. „Neįtikėtina, bet senovės legendų istorijas apie graikų Heraklį galima perkelti ir į mūsų dienas.

Spalio pirmą dieną „The Moscow Times“ pranešė, kad prancūzai pirmąjį karo laivą “Mistral” Rusijai perduos 2014 metų lapkričio 4 dieną. Nors iš karto nebuvo sulaukta oficialaus prancūzų patvirtinimo, tai dera su Prancūzijos prezidento Francoiso Hollande’o pareiškimu, kad kontraktas dėl “Mistral” nėra nei atšauktas, nei sustabdytas. Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis tokią situaciją įvertino kaip puikaus, diplomatiško Prancūzijos žaidimo pasekmę.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengs šalies saugumo tarybos susitikimą, kuriame bus svarstomi interneto klausimai. Oficialiai teigiama, kad Rusijos valdžia tarsis dėl priemonių, kurios užtikrintų interneto darbą, jei nedraugiškos šalys bandytų atjungti Rusiją nuo pasaulinio tinklo.

Jau šį, ketvirtadienio, vakarą 19.30 val. – TV3 diskusijų laidos „Ginčas be taisyklių“ speciali tema: „Kas eis ginti Lietuvos, jei Rusija puls?“ Laidos studijoje karštai diskutuos Lietuvos patriotai, politikai, visuomenininkai, garsūs žmonės, taip pat ir tie, į kuriuos šiomis dienomis žiūrima nepatikliai ir kuriems klijuojama „kolorado“ etiketė.

Pastarųjų dienų riksmai (kartais rėkiama ir raštu) dėl Ukrainos dabarties ir ateities pasižymi dažnai beviltišku užsiciklinimu. Senus triukšmus papildė nauji ir aiškumo nė kiek nedaugėja. Nesąmonių srautai Štai kelios chrestomatiškiausios nesąmonės, išrėkiamos apie Ukrainą, kur vyksta nepaskelbtas karas tarp šios šalies ir ją užpuolusios Rusijos pajėgų.

 Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Rusijos užsienio politikos raktas, anot A. Piontkovskio, yra jos diktatoriaus asmeniniai interesai. „Jei norite suprasti Rusijos užsienio politiką, turite suprasti jos diktatoriaus tikslus. Jo tikslas – bet kokia kaina likti valdžioje amžiams“, – VU TSPMI surengtoje diskusijoje teigia rusų politikos ekspertas. Europos Sąjungos (ES) asociacijos sutarties su Ukraina esmė buvo panaikinti šioje posovietinėje šalyje klestėjusią kleptokratiją.

Jei JAV nesiims ryžtingesnių priemonių atgrasant Rusiją nuo veiksmų Ukrainoje, po poros metų kitais Vladimiro Putino taikiniais gali tapti Baltijos valstybės. Tai teigia JAV politologas Johnas R. Boltonas. Savo straipsnyje „Atsitraukimas prieš V. Putiną“ jis rašo, kad jei NATO, kurioje lyderė turi būti JAV, nesukliudys V. Putinui ir šis imsis Lenkijos ar Baltijos šalių, NATO patikimumas patirs tokią žalą, kad Aljansas bus amžiams sužlugdytas iš vidaus.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt  Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ teigė, kad, nors rusai vis dar telkiasi apie lyderį, tačiau nuotaikos blogėja, nes Vakarų taikomos sankcijos jau duoda rezultatų. „Rusijoje atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 60 proc.

Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Ukrainoje dirbantys reporteriai stebėjo, kaip aplink Mariupolį tyla ginklai, atėjus paliaubų laikui. Pasitvirtino spėlionės, kad maištininkai kovos iki paskutinės minutės, kad „žaibišku karu“ perimtų svarbų uostą Azovo jūros pakrantėje, tuomet Rusijai atsivertų kelias tiekti kovą aneksuotam Krymui maistą, vandenį, energijos šaltinius, kitaip žiemą kils rimtų sunkumų.

Tremtyje gyvenantis Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama sekmadienį interviu vokiečių laikraščiui kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip „egocentrišką“ ir sakė, kad jis turbūt norįs „atstatyti Berlyno sieną“. „Jo nuostata yra: „aš, aš, aš“, – sakė Dalai Lama, kuris pažymėjo, kad V.Putinas buvo Rusijos prezidentas, tada – premjeras, o paskui – vėl prezidentas.

Rusija šeštadienį perspėjo reaguosianti, jeigu Europos Sąjunga (ES) paskelbs jai naujas ekonomines sankcijas dėl padėties Ukrainoje. „Kalbant apie naują ES sankcijų sąrašą – jeigu jos būtų priimtos, tokiu atveju, be abejo, bus reakcija iš mūsų pusės“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Europos ir NATO lyderiai turi parodyti lyderystę ir neleisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nueiti per toli. „Šiandien Europos ir NATO vadovai laiko lyderystės testą, V.Putinas žino, kaip toli jis gali nueiti, bet mes turime parodyti, kad jis negali nueiti per toli“, - interviu amerikiečių televizijai CNN sakė Lietuvos vadovė, komentuodama NATO viršūnių susitikime Velse vykstančias diskusijas apie situaciją Ukrainoje.

Kai Rusija vis labiau praranda palaikymą net tarp visiškai sąžinės neturinčių šio pasaulio piliečių, o ekonominė kilpa – akivaizdu – greitai užsiverš ir pasmaugs tik iš gamtinių išteklių gyvenančią valstybę, jos tonas nei Ukrainos, nei kitais klausimais nešvelnėja. Keista, ar ne? Nejau gudrusis Vladimiras Putinas turi paslėpęs kokių nors kozirių ir vėl mausto Vakarus? Ne. Nei prieš karą Ukrainoje, nei dabar jis jokių kozirių neturi. Beje, ir neturėjo.

Prieš porą dienų Eurazijos (politiniu požiūriu) erdvę sudrebino grėsmingas Kazachijos prezidento Nursultano Nazarbajevo pareiškimas, http://nr2.com.ua/News/politics_and_society/Nazarbaev-Kazahstan-mozhet-otkazatsya-ot-Evraziyskogo-soyuza-78917.html kuris daugeliui stebėtojų pasirodė kiek netikėtas. Pažvelkime į šio akibrokšto kontekstą plačiau.

Šiandien sukanka lygiai 75 metai, kai Prancūzija ir Didžioji Britanija paskelbė karą Vokietijai reaguodamos į pastarosios agresija Lenkijos atžvilgiu. Tiesa tada greitai įvykiai pasisuko „keistojo“ karo linkme, ko pasėkoje nacistinės Vokietijos kariuomenė įžengė į Paryžių 1940 metų birželio 14 diena. Praėjus 75 metams nuo šių tragiškų įvykiu panašu, kad Prancūzija kartoja tas pačias klaidas. Bando užganėdinti agresorių, užuot sutelkus pasipriešinimą jam.