Jau geriau uzmoket negu, jankiam subine buciuot! ;-)

GERAS KOMENTATORIAUS ATSAKYMAS I STRAIPSNI.

Supratimas ateina palaipsniui, bet jis ateina ir to niekas nesustabdys. Vykstantys Rusijos klanų kovos užkulisiai, kurie aprašomi žiniasklaidoje, gali būti įdomūs politologams. Tenka apgailestauti, kad žmogiškosios moralės pėdsakų tose grumtynėse, kaip sakoma, ir su žiburiu nesurasi. Pastaroji Rusijos agresijos prieš Ukraina afera parodė, kad karingos politinės grupuotės turi pačią didžiausią įtaką imperijos politikai, kurios grobikiškas požiūris į aplinką nesikeičia šimtmečiais. Jei ankstesniais šimtmečiais Pasaulyje toks požiūris buvo gan dažnas kuriantis ir griūvant imperijoms, tai XXI- ame amžiuje visa tai yra visiškas anachronizmas, vertintinas jau labiau per teroristinių niekšybių prizmę. Terorizmas ne vien tik atskirų asmenų ar grupių "produktas". Kaip matome, jis gali būti pakeltas ir į valstybinį lygį...

Didžiulės Rusijos imperijos valdymo monopolis neturėtų būti suvestas į vieną personą ar klaną. Kai tarpusavyje dėl įtakos ir valdžios kovoja kelios grupuotės - išlieka tikimybė, kad tokioje "laisvoje politinės priešpriešos rinkoje" gali prasiveržti ir vienas kitas prasmingas sprendimas. Pagrindiniai politikos ir ekonomikos dėsniai turi akivaizdžių bendrumų. Būtent klanų priešpriešoje išlieka viltis, kad absoliutaus politinio monopolio Kremliuje nebus. Kol kas jis vyrauja labiau makroekonomikoje, kada, sakykim, nurodoma iš centro kaip ir su kuo pasaulyje prekiauti ar iš viso prekybinius santykius nutraukti. Jei Rusijos "caras" sugeba asmeniškai daug ką spręsti,panaudojęs savo aplinkoje "skaldyk ir valdyk" principą, tai dar nereiškia kad tai turi tęstis labai ilgai.

Gali būti net ir taip, kad net ir V.Putinas savo memuaruose, rašytuose iš "nelaisvės namų" aiškins, kad būtent jis sustabdė Ukrainos užgrobimą ir sutrukdė trečio pasaulinio karo galimybę. Nežinau tik kas galės patikėti tuo, kad jis nieko nežinojo apie šimtus tankų ir karinės technikos su "atostogaujančiais" kariškiais puolančių ir žūstančių Rytų Ukrainoje kartu su teroristinius metodus naudojančiais "separatistais". Kuriuos, beje, pats Rusijos režimas ir inspiravo. Grobimas ir teroras šiaip jau yra bent jau suvokiami nusikaltimai. Kai prisideda dar ir nuolatinio melo pliūpsniai, tai visa tai atrodo netgi labai kraupiai. Demokratinis pasaulis pašiurpęs nuo tokių veikų, tačiau ir jame atsiranda kai kurių "pragmatikų", kurie laikiną savo kokio klano pelną gali iškelti aukščiau už pasaulinės suirutės pavojų. Argi fašizmas, bolševizmas su atmaina - komunizmu bei didžiavalstybinis šovinizmas savo aštrių nagų Pasauliui dar neparodė? Kiek galima mokytis iš praeities klaidų? Gal jau laikas egzaminą laikyti? Jei kas neišlaikys, gali tekti siaubingą kursą iš naujo kartoti.