putinas

Prezidentas Vladimiras Putinas stebėjo, kaip pradedama tiesti milžinišką dujotiekį, kuris galės transportuoti iki 400 mlrd. dolerių vertinamų dujų į Kiniją per tris dešimtmečius, kai dujos ims tekėti 2019 metais. Apie 4 tūkstančių kilometrų ilgio dujotiekį „Sila Sibiri“ (Sibiro jėga) tiesia valstybinis koncernas „Gazprom“, vykdydamas Kremliaus energetikos strategiją, kuria norima atsiriboti nuo europinės dujų rinkos priklausomybės, būtent šiai rinkai šiuo metui tenka didžioji eksporto dalis.

Goda Raibytė, LRT.lt Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), parodę išskirtinį dėmesį ir norą broliuotis su visai Europai antausį skėlusiu Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, padarė klaidą. Ją pripažįsta tik kai kurie konservatoriai, bet vis vien bando pateisinti. „Aišku viena – konservatoriai suklydo. Šiuo metu TS-LKD būtų absurdiška konsoliduotis su V. Orbanu. Noriu priminti, kad tradicines vertybes gina ne tik jis, bet ir Vladimiras Putinas“, – LRT.lt teigia filosofas prof.

Per derybas dėl konflikto rytinėje Ukrainoje sureguliavimo turi būti aptartas ir šio regiono „valstybingumo“ klausimas, sekmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sugriežtindamas Maskvos reikalavimus dėl krizės išsprendimo.

Rusijos teisės ministerija į „užsienio agentų“ registrą įtraukė visuomeninę organizaciją „Sankt-Peterburgo karių motinos“. Valdžia nusprendė, kad ši organizacija yra finansuojama iš užsienio, o jos veikla pripažinta politine. Registras buvo papildytas skandalo dėl Ukrainoje sulaikytų ir žuvusių Rusijos desantininkų fone. Įvairiuose šalies miestuose įsikūrusios motinų organizacijos užfiksavo daugybę kreipimųsi iš Rusijos kariuomenėje tarnaujančių karių giminaičių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo šalies kariai galėjo patekti į Ukrainą patruliuodami pasienyje, kai Kijevas pareiškė sučiupęs dešimt rusų oro desantininkų savo teritorijoje. „Dar negavau ataskaitos iš Gynybos ministerijos. Tačiau sprendžiant iš to, ką girdėjau, jie patruliavo prie sienos ir galėjo atsidurti Ukrainos teritorijoje“, – V.Putinas sakė žurnalistams po susitikimo su Ukrainos prezidentu Minske.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos ir Rusijos prezidentai antradienį dalyvauja derybose Minske ir gali susitikti akis į akį. Tačiau ir Rusija, ir Vakarai sako daug pažangos iš derybų nesitikintys, o Ukraina teigia, kad taika įmanoma tik Rusijai išvedus samdinius.

Komentaras LRT radijui Ko norėti iš tikrojo Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk. Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu Putinu ir jo blokadomis. Kai vis siūlau palaisvinti „ko nors darymo“ sąlygas, manęs prašo konkrečių pavyzdžių ir pasiūlymų. Tai štai – vienas mažas epizodas. Vasara – intensyvus remontų, statybų metas. Ir ne apie dangoraižius kalba.

Vladimiras Putinas pareiškė, kad populistinės Rusijos Liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderio Vladimiro Žirinovskio griežti pasisakymai, tarp jų ir vidaus politikos klausimais, tėra asmeninė nuomonė ir ne visada atspindi oficialią poziciją. „Tai, ką pasakė Vladimiras Volfovičius – tai jo asmeninė nuomonė, ir (tai) ne visada sutampa su oficialia Rusijos Federacijos pozicija“, – kalbėjo V.Putinas susitikime su parlamentinių frakcijų atstovais.

Lukas Kivita, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt  Padėtis Ukrainoje pablogės – galime tikėtis didesnės Rusijos intervencijos, vadinamojo „humanitarinio koridoriaus“ ir Rusijos „taikdarių“. Taip mano britų žurnalistas ir „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. „Vladimiras Putinas pateko į spąstus, kuriuos jam paspendė jo paties propaganda ir retorika.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, pagerbdamas per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusius rusų karius, sukritikavo politines ambicijas, kurios, anot jo, kelia grėsmę taikai Europoje. Savo esme simbolinėje kalboje, kurioje praeitis maišėsi su dabartimi, Rusijos lyderis pasakė, kad 1914-1918 metų karas turi būti vertinamas kaip pamokymas.

 Europos Sąjunga trečiadienį įvedė kelionių suvaržymus ir turto įšaldymą dviem verslo magnatams iš prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie yra pagrindiniai banko „Rossija“, aptarnaujančio aukštus Rusijos pareigūnus, akcininkai. ES oficialiame leidinyje įvardijami aštuoni fiziniai asmenys ir trys įmonės, kuriems nedelsiant pradedamos taikyti sankcijos už jų tiesioginį ar netiesioginį vaidmenį Ukrainos krizėje bei Krymo aneksavime, kuris buvo įvykdytas šių metų kovą.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė kelionių suvaržymus ir turto įšaldymą dviem verslo magnatams iš prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie yra pagrindiniai banko „Rossija“, aptarnaujančio aukštus Rusijos pareigūnus, akcininkai. ES oficialiame leidinyje įvardijami aštuoni fiziniai asmenys ir trys įmonės, kuriems nedelsiant pradedamos taikyti sankcijos už jų tiesioginį ar netiesioginį vaidmenį Ukrainos krizėje bei Krymo aneksavime, kuris buvo įvykdytas šių metų kovą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino palaikymas dėl Krymo pusiasalio aneksijos užvėrė duris į Estiją Stevenui Seagalui. Festivalyje „Augustibluss“ turėjęs pasirodyti atlikėjas, sutiktas protesto akcijomis, kurioms vadovavo roko atlikėjas Tõnis Mägi, galiausiai buvo pašalintas iš festivalyje dalyvausiančių atlikėjų sąrašo. Seagalo draugystė su Putinu išsikerojo dėl meilės kovos menams. Praėjusį pavasarį Seagalas padėjo Rusijos vyriausybei naujos fitneso programos kūrime.

Rusijos vadovas pasakė „viską, kas reikia“, per pokalbį telefonu su Australijos ministru pirmininku Tony Abbottu (Toniu Abotu), kuris pirmadienį pareikalavo, kad Vladimiras Putinas paremtų veiksmais savo žodžius apie Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofą. Tai buvo pirmasis V.Putino ir T.Abbotto pokalbis nuo praėjusį ketvirtadienį Ukrainos rytuose įvykusios Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo 298 žmonės.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius trečiadienį pareiškė, kad Lietuva turi palaikyti dialogą su Baltarusijos valdžia, ir atkreipė dėmesį, kad, nepaisydami įvykių Ukrainoje, Vakarų lyderiai susitikinėja su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Vyksta dialogas su Rusija, prezidentai kalba, važiuoja, susitikinėja VIP ložėje Brazilijoje per futbolą, kalbasi susitikimuose Maskvoje.

Į pasaulio futbolo čempionato finalą atvyks tokios žvaigždės kaip NBA krepšininkas LeBronas Jamesas, legendinis futbolininkas Carlosas Puyolis, dainininkė Shakira ir kiti. Visus juos pamatyti galite šiame sąraše.

Intensyvėjantys susirėmimai tarp Kremlių remiančių separatistų ir Ukrainos pajėgų sekmadienį pareikalavo 12 civilių gyventojų gyvybių ir privertė naująjį, Vakarų remiamą Ukrainos lyderį atšaukti susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu per pasaulio futbolo čempionatą Brazilijoje.

Nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino fanatiški pasekėjai Europą dažnai pravardžiuoja „Geyropa” (Gėjų Europa), Vakarai kritikuojami, kaip paleistuvystės irštva, dalis tų pačių Vakarų seksualinių mažumų yra panašių pažiūrų, kaip ir Kremliaus vadovas. New Yorke (JAV) vyksta piketai, kurių vaizdus platina socialiniai tinklai (Facebook, Twitter ir kt.). Juose seksualinių mažumų atstovai, kaip ir V. Putinas bei jo draugai aiškina, kad dabartinė Ukrainos valdžia – fašistai.

Pažįstamas žydas papasakojo naują anekdotą, pagal šių dienų aktualijas. Meldėsi Putinas Viešpačiui, kad padarytų rusus Didžiąja ir Išrinktąja tauta, Dievulis pamąstė, pakikeno ir sako: tebūnie, kaip nori. Nuo šiol nebe žydai dėl visko kalti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Ukrainai nepakanka paskelbti septynių dienų paliaubas kovoje su prorusiškais sukilėliais šalies rytuose ir kad ugnies nutraukimas turi vesti į turiningas derybas dėl rusakalbių mažumos teisių garantijų. „Sutinku su ponu (Austrijos) prezidentu (Heinzu Fischeriu,  kad septynių dienų (paliaubų) aiškiai nepakanka, – Rusijos vadovas sakė per spaudos konferenciją po derybų su Austrijos prezidentu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paprašė Federacijos Tarybos atšaukti kovo 1-osios sprendimą dėl Rusijos armijos panaudojimo Ukrainos teritorijoje, pranešė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį perspėjo Vladimirą Putiną, kad Rusijai bus įvestos naujos sankcijos, jeigu ji nesustabdys ginklų srauto į Ukrainą ir nenutrauks paramos separatistams. Baltieji rūmai pranešė, kad B.Obama tokį perspėjimą išreiškė telefonu kalbėdamasis su Rusijos lyderiu. JAV prezidentas taip pat paragino Maskvą imtis „konkrečių veiksmų“ situacijai deeskaluoti.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) penktadienį vakare aptarė įvykius Ukrainoje, taip pat teroro grėsmę, kurią kelia „Boko Haram“ grupė Nigerijoje. Pasak Baltųjų rūmų, abu lyderiai kalbėdamiesi telefonu, pakartojo savo požiūrį, kad Rusijai bus taikomos naujos ir griežtos sankcijos, jeigu bus provokuojamas nestabilumas Ukrainoje. B.Obama pagyrė Kijevo vyriausybės planus surengti prezidento rinkimus gegužės pabaigoje.

Antanas Guoga, Liberalų sąjūdžio kandidatas į Europos Parlamentą Aš pasisakau prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomą politiką. Ir joks parsidavėlis manęs neįtikins nuosaikumo ir diplomatijos galia. Rusijos prezidentas supranta tik jėgos diplomatiją, ir norint kovoti prieš ją – reikia drąsaus apsisprendimo. O drąsos galime semtis tik iš praeities. Todėl minint Lietuvos kariuomenės ir partizanų dieną verta prisiminti ne tik graudžią liaudies dainą „Nulinko liepa šalia kelio.

Nors V. Putinas valdžioje jau keturiolika metų, lietuviai vis dar nustemba, kaip Rusijai pavyksta taip lengvai daryti įtaką kaimyninėse valstybėse. Lietuvoje „išsivadavimo armija“ dar miega, o aktyvesni piliečiai ir rinkimams besiruošiantys politikai jau bando pažadinti tautą. Kai kas prabudo ir pradėjo ieškoti priešų. Priešais įvardijome daug ką: su Rusija dirbančius verslininkus, baltarusius su Georgijaus juostelėmis, tradiciškai – Rusijos žvalgybą.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas iš buvusios Rusijos naftos bendrovės „Jukos“ kūrėjų Michailas Chodorkovskis besilankydamas Lietuvoje situaciją Ukrainoje vertino, kaip Rusijos siekį destabilizuoti žmonių gyvenimą Ukrainoje. Pasak M. Chodorkovskio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia sutrukdyti prezidento rinkimus Ukrainoje ir pasauliui įrodyti, kad Ukraina, kaip savarankiška valstybė, egzistuoti negali.

Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pirmadienį spaudos konferencijos metu sugebėjo įkasti kandidatams į prezidento postą. „Ką galima pasakyti apie prezidento rinkimų kampaniją? Šeši kandidatai pasirungė, kas gali skausmingiau įkąsti dabartinei prezidentei, bet taip ir liko piktai ir nuobodžiai lojančiais, taip ir nesugebėjusiais per visą rinkiminę kampaniją pasakyti ko nors naujo, rimto ar solidaus“, - kalbėjo A. Kubilius.

Vladimiras Putinas slapta susituokė su savo išrinktąja gimnaste Alina Kabajeva – plyšauja įvairūs Rusijos interneto portalai. Visi jie remiasi Maskvos tinklaraštininino Ser 3-M socialiniame tinkle Facebook paskelbta žinia, kad jie slapta susituokė 27 balandžio Spaso Preobraženskojės vienuolyne Valame, o santuokos ceremonijai vadovavo vyskupas Pankratijus.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvoje pirmadienį atnaujinamas pagrindinio Vladimiro Putino kritiko tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija Aleksejaus Navalno teismas. A. Navalnas kartu su broliu kaltinamas pavogęs iš Prancūzijos kosmetikos bendrovės beveik 2 mln. litų ir pinigus išplovęs. Pati bendrovė skundą atsiėmė, o kaltinamasis teigia, kad jį buvo pateikusi spaudžiant Rusijos saugumui.

Ar norėtumėte gyventi šalyje, kurioje balsavimas gali vykti tik vieną kartą – laimi „teisinga“ partija, ir daugiau rinkimai neberengiami, kad nelaimėtų partija, kuri „neteisinga“? Jei ne – galite būti laikomas priešu. Referendumus sugalvojo KGB? Pamatęs, kad viena leisgyvė partija, gaunanti dotaciją iš valstybės ir dėl to dar nemirusi, ketina rinkti parašus dar vienam referendumui, nusišypsojau ir pagalvojau, kad pasirašysiu. Nesvarbu, kad abejoju, ar tiesioginiai merų rinkimai nėra panacėja.

geopolitika.lt Julija Latynina Pateikiame šiek tiek sutrumpintą Julijos Latyninos straipsnį, išspausdintą tinklalapyje novayagazeta.ru. Originalų tekstą galite rasti čia. Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, bet Rusija šiuo metu išgyvena tą patį, ką ir Iranas per 1979 metų Islamo revoliuciją, skirtumas tik toks, kad mūsų ajatola Chomeinis kartu yra ir mūsų šachas. Aš kalbu apie Rusijos istorijos lūžį, tokį pat kardinalų kaip ir 1979 m. lūžis Irane.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą Andersą Foghą Rasmusseną (Andersą Fouhą Rasmuseną), kad šis slapta įrašė ir vėliau žiniasklaidai nutekino slaptą judviejų pokalbį, vykusį kai A.R.Rasmussenas dirbo Danijos vyriausybės vadovu. NATO generalinis sekretorius A.F.Rassmusenas vartojo karingą retoriką, ragindamas Maskvą „deeskaluoti“ krizę Ukrainoje ir atitraukti tūkstantinę prie jos sienų sutelktą kariuomenę.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija laikysis gamtinių dujų tiekimo Europai sutarčių, nors anksčiau grasinta stabdyti tiekimą dėl to, kad Ukraina nesusimoka sąskaitų už dujas.   „Mes, žinoma, garantuojame, kad laikysimės visa apimtimi visų savo įsipareigojimų mūsų vartotojams Europoje“, – sakė V.Putinas Kremliaus išleistame pranešime.

Australijos iždo ministras Joe Hockey ketvirtadienį pranešė, kad Rusija dalyvaus vėliau šiais metais Brisbano mieste vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių viršūnių susitikime. Šiuo pareiškimu J.Hockey padėjo tašką svarstymuose, ar Rusijai nebus uždrausta dalyvauti G-20 susitikime dėl praėjusį mėnesį įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos. „Rusija, žinoma, bus prie stalo“, - sakė ministras televizijai CNBC, duodamas interviu Vašingtone. „Tai ekonominis forumas.

„Padėtis Rytų Europoje yra labai sudėtinga, – pokalbį pradėjo „The Economist“ redaktorius Edwardas Lucasas. – Lietuva privalo laukti, kol pabus Vakarai ir galės pritaikyti labai griežtas sankcijas Rusijai. Manau, kad kol kas Vakarai nerimtai žiūri į besiklostančią padėtį.“ Pasak jo, Europos valstybės vengia didelių kivirčų su Rusija. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka Vokietija, kuri nenori jokių konfliktų su Rusija.

Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną liautis destabilizuoti Ukrainą ir pareiškė susirūpinimą dėl „kelių eskaluojančių“ veiksmų savaitgalį.

„Verslininkai yra nepatenkinti mūsų elgesiu. Tie, kurie eksportuoja į Rusiją, prisibijo. Teko bendrauti su mėsos perdirbėjais, jie labai drebėjo, o šiandien išgirdome naujieną, kad Rusija nebeįsileis jokių gaminių, kuriuose yra kiaulienos. Kalbame apie konservus ir dešras, nes jos be kiaulienos nesigauna. Verslininkai ne be pagrindo būgštauja, jie patirs nemažai nuostolių“, - balsui.lt sakė Seimo narys socialdemokratas Bronius Bradauskas.

Internetiniam portalui ana.lt („Druskininkų naujienos“) paskelbus informaciją, esą klientų stokojančio kurorto valdžia balandžio 1 dieną sulauks 400 prorusiškos „savigynos“ Minimoje publikacijoje mbe kita ko rašoma: „Dėl nuvertėjusio Rusijos rublio ir tarpvalstybinių santykių pablogėjimo mažėjant į Druskininkų kurortą iš didžiosios kaimyninės šalies atvykstančių poilsiautojų, mūsų savivaldybės vadovai ieško išeičių, kad artėjantį vasaros sezoną sanatorijos ir viešbučiai nestovėtų tušti.

Yra įvairių raginimų, kaip kovoti su Lietuvą tvindančia Kremliaus propaganda – nuo socialinių tinklų valymo iki televizijos kanalų uždraudimo ir pan. Tokia taktika suprantama, bet naudos ji neduos. Tie, kas šventai tiki Motinos Rusijos „gerumu“, gyvi emocijomis, tokie žmonės nemąsto logiškai arba yra blogai informuoti. Vienintelis būdas, kuriuo galima pabandyti „nušviesti“ padėtį – pasitelkti faktus ir logines išvadas, bet jokiu būdu ne aklai pulti Rusiją.

Audrius Bareišis Kol tvirti Vladimiro Putino vėzdo mostai triuškina Ukrainos tvirtovę, pseudoarmiją turinčios Lietuvos politinis elitas ruošiasi ne tiek karui, kiek skaudiems ekonominiams kirčiams. JAV viceprezidentas Josephas Bidenas oficialiai pažadėjo apginti tris Baltijos valstybes nykštukes nuo staiga praalkusios ir pusryčiams Krymą net nekramčius sudorojusios imperijos agresijos. Ar toks pažadas jus nuramino? Mažytė, bet iškalbinga istorinė detalė.

Lilija Ševcova, geopolitika.lt Po Krymo „referendumo“ prasidėjo naujo laiko skaičiavimas. Ir Rusijai, ir aplinkiniam pasauliui. Tik patikslinkime, kad svarbiausia čia visai ne tai, jog Maskva bando susigrąžinti Krymą. Kremliuje nieko nejaudina „rusakalbių gyventojų“ teisės – nei Kryme, nei pietrytinėje Ukrainos dalyje. Prestižo problema Maskvai taip pat – antraeilis klausimas. Tai kurgi esmė? O reikalas tas, kad Kremliuje, matyt, suvokė, jog išsisėmė vienvaldystės galimybės.

Kanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kenkimu pasaulio saugumui, kai Maskva pasiuntė savo pajėgas į Krymą ir galiausiai aneksavo šį Ukrainai priklausantį Juodosios jūros pusiasalį. S.Harperis tapo pirmuoju iš Didžiojo septyneto (G-7) lyderių, aplankiusiu Kijevą po to, kai praeitą mėnesį Ukrainoje buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną sklando įvairios kalbos, o pasaulio žiniasklaidoje būtent jis yra pagrindinė persona. "Huffington Post" pristato 10 neįtikėtinų ir stebinančių faktų apie V. Putiną.   Vladimiras Putinas užaugo Sankt Peterburgo bendrabutyje ir trijų kambarių butą dalijosi net trys šeimos. Viename iš interviu Rusijos vadovas yra pasakojęs, kad ne kartą yra tekę medžioti ir valgyti žiurkes.

„Putinas grasina užpulti Lietuvą“, – taip buvo pavadinta eilinė „Aktualai. Pratęsimas“ vaizdo siužetų serija, kurioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visuomenininko ir aštrių pasisakymų mėgėjo Algio Ramanausko balsu kreipėsi į Lietuvos piliečius. „Brangūs draugai iš Lietuvos, tegul ši daina jums primena, kokie pikti išgamos gyvena Vakaruose, – rusiškai prabilo vaizdo siužeto personažas. – Suvirškinsime Krymą ir ateisime tiesiai pas jus. Nepamirškite mūsų.

Kad ir kaip nenorėtume, bet Rusijos propagandiniame aparate jau sukasi ir branduolinio karo scenarijai. Nebejuokinga niekam. Greičiausiai joks Kremliui lojalus Lietuvos verslininkas, raudantis televizijos ekrane, kad Lietuvos politikai jį skriaudžia, labai nesidžiaugtų tuo, kad prasidėtų III pasaulinis karas. Jis galbūt neprasidės. Bet kas yra tuo tikras? Rusija pademonstravo, kad sustoti ji neketina. Okupavo Krymą.

  Rusijos prezidento Vladimiro Putino veiksmai aneksuojant dalį Ukrainos teritorijos, jo antradienio kalba atskleidžia siekius susigrąžinti buvusios Sovietų Sąjungos ribas, teigia neseniai iš vizito Ukrainoje grįžusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, Lietuvoje dar stinga suvokimo, kad situacija yra labai rimta, ir Lietuvai ją būtina vertinti ne vien verslo ar energetinių interesų, o valstybės nepriklausomybės išsaugojimo kontekste.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirinko „izoliacijos kelią“, pasirašydamas Krymo aneksavimo sutartį, antradienį pareiškė britų užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai atskrido į Ukrainos uostamiestį Sevastopolį Krymo pusiasalyje, jis aplankė kelias vietas, susijusias su audringa to regiono istorija. Vilkėdamas tamsų kostiumą, jis padėjo vainiką prie didžiulio sovietinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, aplankė katedrą, laikomą Rusijos krikščionybės lopšiu, taip pat apžiūrėjo Rusijos Juodosios jūros laivyną, pelniusį šlovę carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos laikais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pasveikino slidininkus Svetlaną Konovalovą, Alioną Kaufman, Jeleną Ramizovą ir Nikolajų Poluchiną su pergale mišrioje estafetėje Sočio parolimpinėse žaidynėse. „Jūs garbingai atstovavote Rusijai vienoje iš labiausiai prestižinių sporto šakų – slidinėjimo estafetėje.