Rugsėjo 14-ąją okupuotame Kryme fejerverkais ir paties V. Putino vizitu pažymėti regioniniai Rusijos Federacijos rinkimai. Ukrainai ir Vakarams buvo bandoma parodyti – „Krymas – Rusija ir jums čia nėra ką veikti“. Deja, žaidimas su žemėlapiais skurdžiame Juodosios jūros kurorte smogė Maskvai tiesiai į paširdžius.
Netvarka Rusijos ekonomikoje – jokia naujiena. Tačiau ekonominės ir diplomatinės Europos Sąjungos sankcijos, pagardintos krentančių naftos kainų prieskoniu, skandina Kremliaus ambicijas. Rekordines žemumas pasiekęs rublis, krintanti naftos kaina, auganti infliacija ir senkantys rezervai privertė Maskvą praryti akis atveriančią piliulę.
Uždraustų pinigų katilas
Taip jau susiklostė, kad „moralės stoka“ Rusijos kaltinamos Vakarų rinkos nestokoja kapitalo, kuriuo godžiai naudojasi viso pasaulio valstybės. Būtent todėl ES sankcijos prekybai Maskvos vertybiniais popieriais ir energetikos gigančių „Gazprom“ bei „Rosneft“ įtraukimas į sankcionuojamų bendrovių sąrašą sudrumstė ramų V. Putino miegą. „Rusijos verslui pasiskolinti Vakarų pasaulyje iš esmės neįmanoma“, – „Ekonomika.lt“ sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. Pašnekovas taip pat aiškino, kad lėšų trūkumas palies didžiąsias Rusijos įmones.
Ir išties, praėjus vos kelioms dienoms nuo ES finansų rinkų užsidarymo didžiausia naftos gavybos bendrovė Rusijoje, „Rosneft“, kreipėsi į Vyriausybę ir prašė suteikti 32 mlrd. eurų (109 mlrd. litų) paskolos. „Gazprom“ gelbėjasi keisdama pinigų kranelio kryptį. Pasirašydama ilgalaikę energijos šaltinių tiekimo sutartį su Kinija bendrovė tikisi sulaukti ilgalaikės 19 mlrd. eurų (66 mlrd. litų) paskolos.
Tačiau pragmatiškas Azijos tigras neskuba murkti ant V. Putino kelių. Pekinas puikiai supranta ES rinkų svarbą Kinijos eksportui. Puse lūpų užsimenama, kad paskolos sąlygos vers „Gazprom“ dujas pardavinėti kone už savikainą, o galutiniai lėšų patekimo į rusų rankas terminai dar nėra nustatyti.
Dar vienas paskolų nepritekliaus pavyzdys – Rusijos mobiliųjų tinklų operatorius „MegaFon“. Praėjusį trečiadienį Maskvai paskelbus apie Kinijos plėtros banko suteiktą 375 mln. eurų paskolą, ne taip garsiai kalbėta, jog paskola skirta įsigyti įrangai iš Kinijos bendrovės „Huawei“. Taigi Pekinas ne tik įgijo skolininką, bet ir padidino savos įmonės pardavimą.
Krymo kainą moka visi
Didžiojo trejeto kredito reitingų agentūros „Fitch“ prognozėmis, iki metų galo Rusiją paliks maždaug 90 mlrd. eurų (311 mlrd. litų) kapitalo. „Pasitraukiantis kapitalas silpnina rublį, todėl centrinis Rusijos bankas pakėlė bazinę palūkanų normą iki 8 proc., siekdamas prisivilioti bent dalį lėšų atgal“, – pasakojo banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau tokie veiksmai skaudžiai atsiliepia paskolas turintiems Rusijos piliečiams. Finansų krizės Lietuvoje metu keliais procentais ūgtelėjusios tarpbankinių paskolų kainos sukėlė šoką būsto paskolų savininkams Lietuvoje. Būtent tai vyksta Rusijoje. Pridėję pajamas deginančią infliaciją ir dėl to paties faktoriaus augančias importuojamų prekių kainas, turime ne itin laimingų Rusijos piliečių portretą.
„Ekonominis neapibrėžtumas ir prognozuojama recesija skatina finansų institucijas atsakingiau vertinti klientus, namų ūkius ir verslą, todėl didinamos paskolų palūkanos, – aiškino Ž. Mauricas. – Kredito augimas Rusijoje jau lėtėja ir ateityje jis lėtės dar labiau.“
M. Dubnikovas pridūrė, kad vis brangiau besiskolinantys Rusijos bankai gali dar smarkiau įsukti infliaciją. „Brangiau skolinantis, daugiau išleidžiama skolos administravimui – tai mažina pelną ir ilgainiui gali lemti produkcijos bei paslaugų kainų augimą ar net sukelti nuostolių“, – pasakojo LVK atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad V. Putino dažnai prisimenamas finansinis rezervas – ne begalinis. M. Dubnikovas pasakojo, kad, esamai situacijai tęsiantis ilgiau nei vienus metus, turimo rezervo gali ir nepakakti.
Tirpstanti naftos kaina
Maskva kone 60 metų savo galią grindžia neišsemiamais naftos ir dujų ištekliais. Tačiau šįkart juodasis auksas spindi blankiau. Spalio pradžioje svarstydama 2015 metų Rusijos federalinį biudžetą, Dūma išlaidų prognozes grindė 100 JAV dolerių už barelį siekiančia naftos kaina.
Tačiau rašant šį straipsnį naftos kaina nesiekė nė 84 JAV dolerių už barelį ir, ekspertų vertinimu, situacija neturėtų keistis. Valstybei, kurios didžiąją dalį iždo pildo energijos išteklių pardavimas, tokios prognozės itin nepalankios. Paklausę Ž. Maurico, ar, jo manymu, Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) priklausančios valstybės lapkritį vyksiančio susitikimo metu mažins naftos gavybą, siekdamos didinti kainą, sulaukėme neigiamo atsakymo. „Reikia pabrėžti, kad JAV įvykusi skalūnų naftos bei dujų revoliucija ir auganti ne OPEC šalių naftos gavybos apimtis sumažino organizacijos svarbą“, – dėstė banko „Nordea“ ekonomistas. Ekspertas pridūrė, kad pokyčius iliustruoja ir mažėjanti įvykių Artimuosiuose Rytuose įtaka naftos kainai.
„Jei Saudo Arabija (didžiausia OPEC naftos eksportuotoja, – aut. past.) nuspręs mažinti gavybos apimtį, to tikrai nedarys JAV ir juolab Rusija, kuri jau susiduria su biudžeto problemomis“, – sakė pašnekovas.
Praėjusį mėnesį „Gazprom Neft“ vadovas Vadimas Jakovlevas žiniasklaidai teigė, kad įmonė iki metų galo naftos gavybos apimtį ketina didinti 5,5 proc. Tai liudija, kad ir toliau bus siekiama parduoti kuo daugiau, mažiau dėmesio kreipiant į kainą.
Gražbyliauja Briuseliui
Reklamuodama naują romaną su Pekinu, Maskva puikiai supranta šio triuko tuštumą. „Tai ilgalaikis projektas, o būsima eksporto į Kiniją apimtis bus kone triskart mažesnė nei eksporto į Europą“, – savaitraščiui pasakojo Ž. Mauricas. Ekonomistas tikino, kad Kinija norės išlaikyti neutralią poziciją, mat Pekinas turi savų interesų. „Kinija kurį laiką nori sumažinti didelę priklausomybę nuo JAV, o geriausia rinka tam pasiekti – Europa“, – sakė pašnekovas.
Tikriausiai todėl praėjusią savaitę Rusija ėmė siųsti teigiamus signalus. Visų pirma, nuo Ukrainos sienos buvo atitraukti Donbaso regiono separatistams padedantys šalies armijos daliniai. Negana to, prabilta ir apie galimą maisto produktų, tokių kaip sūris, importo draudimo panaikinimą.
Vis dėlto Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Linas Kojala ragino neapsigauti Rusijos gerumu. „ES bei JAV pritaikytos sankcijos ir kitos ekonominės aplinkybės spaudžia Rusiją į kampą, – sakė analitikas. – Todėl nereikėtų apsigauti ir vertinti šių Rusijos žingsnių kaip geranoriško siekio atkurti taiką ir stabilumą.“
L. Kojala taip pat tvirtino, kad nereikėtų tikėtis ir greito ES nuolaidžiavimo. „Sankcijų panaikinimas nebus lengvas procesas, nes tam turės pritarti visos šalys narės“, – dėstė RESC atstovas. Pašnekovas teigė, kad sankcijų likimas gali paaiškėti jau šio mėnesio pabaigoje susitikus Europos Vadovų Tarybai ir lapkričio pradžioje grįžus prie Prancūzijos Rusijai statomų „Mistral“ klasės laivų klausimo.
Užsisvajojęs Kremlius ilgainiui įsižiūrėjo į skaičius kalkuliatoriuje. Ekonominis šokas Maskvai kainuos ne vienus metus stagnacijos. Kita vertus, Rusijos ambicijos dar kartą pamokė Lietuvos verslą – didelės grąžos investicijos visad neša rizikos jungą. Kiekviena šią pamoką išmokusi įmonė tik sustiprins ilgalaikę Lietuvos raidos perspektyvą.
Vilius Petkauskas
